Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys G. V. įmonė „Š.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lytagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Klijasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, V. S., R. J., A. B., A. R., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Hansa Flex Hidraulika“, antstoliai Aleksandras Selezniovas, Brigita Tamkevičienė, Vida Daugirdienė, Reda Vizgaudienė, Giedrius Jonauskas, Lina Pužienė, Zenas Zenkevičius, Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas ir skolininkas D. A. kreipėsi su 2021 m. balandžio 20 d. skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01943, prašė panaikinti: 1) 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1f-22723; 2) 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1f-22720; 3) 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę Nr. S1f-21527; 4) 2021 m. vasario 25 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S1f-13136; 5) išklausius skolininko D. A. nuomonę ir į ją atsižvelgus, skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypų rinkos vertei nustatyti. Nurodė, jog jis, nesutikdamas su antstolio 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S1f-13136, pateikė skundą, prašė panaikinti šį patvarkymą ir, išklausius jo nuomonę bei į ją atsižvelgus, paskirti pakartotinę ekspertizę. Tačiau 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymu atsisakyti skirti ekspertizę Nr. S1f-21527 buvo atsisakyta skirti skolininkui priklausančio turto pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Mano, jog antstolis, gavęs skolininko 2021 m. kovo 8 d. skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo pareigą skirti pakartotinę ekspertizę, už ekspertizės atlikimą sumokėti iš antstolio sąskaitos, vėliau šią sumą išieškant iš skolininko. Jo finansinė padėtis sunki, visos jo sąskaitos ir turtas areštuotas, papildomų lėšų neturi, todėl reikalavimas, kad jis susimokėtų už pakartotinę ekspertizę, realiai neįgyvendinamas. Antstoliui šios aplinkybės buvo žinomos, be to, jis savo 2021 m. kovo 8 d. skunde teikė prašymą, kad antstolis skirtų pakartotinę ekspertizę, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 2–3 dalys. Jo 2021 m. kovo 8 d. skundas buvo motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika. Mano, jog tiek 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę Nr. S1f-21527, tiek vėlesni 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymai dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1f-22720 bei dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1f-2272 yra neteisėti ir naikintini, nes priimti neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, t. y. tinkamai neišsprendus jo 2021 m. kovo 8 d. skundo.

2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S1f-25723 dėl skundo nagrinėjimo pareiškėjo D. A. 2021 m. balandžio 20 d. skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Patvarkyme antstolis nurodė, jog skolininkas pareiškė prieštaravimus dėl 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. Slf-13136, t. y. dėl nustatytos parduotino iš varžytynių turto kainos (kaina nustatyta atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas). 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 skolininkas buvo įpareigotas pateikti susitarimą su ekspertu bei apmokėti ekspertizės atlikimo kaštus. Skolininkui neįvykdžius šių įpareigojimų, 2021 m. balandžio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nr. S1f-21527. Jeigu skolininkas nori pasitikrinti, ar teisingai teismo ekspertas nustatė parduotino iš varžytynių kainą, jis tai gali / galėjo padaryti savo sąskaita, o ne antstolio kaštais.

3. Suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir R. J. pateikė atsiliepimus, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą teismui neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo D. A. skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmestas. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

5.1 Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmais, o būtent su jam nuosavybės teise priklausančio turto įkainojimu bei antstolio atsisakymu skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę.

5.2 2021 m. vasario 24 d. antstolio kontoroje gautas Lietuvos Respublikos teismo eksperto Renato Griciaus turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 10201, kuriame turto vertintojas nurodė, kad vertinamo turto (26 žemės sklypų) rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. vasario 3 d.) yra 111 800,00 Eur. 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S1f-13136, atsižvelgiant į teismo eksperto Renato Griciaus turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 10201, nustatyta skolininkui D. A. nuosavybės teise priklausančių areštuotų žemės sklypų (iš viso 26 pozicijos) rinkos vertė.

5.3 Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0010/18/01943 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 tenkino pareiškėjo prašymą dėl pakartotinės nekilnojamojo turto ekspertizės. Įpareigojo pareiškėją per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga (turinčia teisę atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus vertinimus) dėl skolininkui D. A. nuosavybės teise priklausančio turto išsamios ekspertizės turto vertei nustatyti, pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. 2021 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nr. S1f-21527, juo atsisakyta skirti skolininkui D. A. nuosavybės teise priklausančio turto pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Minėtame patvarkyme nurodyta, kad skolininkas D. A. neįvykdė 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 nustatytų reikalavimų.

5.4 Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas per antstolio nustatytą terminą būtų į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjęs sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Šių aplinkybių nepatvirtino net pats pareiškėjas. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad skolininkas po 2021 m. kovo 18 d. patvarkymo dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 priėmimo būtų kreipęsis į antstolį su prašymu dėl mokėtinų už ekspertizę sumų atidėjimo, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 18 d. patvarkyme dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 numatytus įsipareigojimus įvykdė. Kadangi skolininkas antstolio 2021 m. kovo 18 d. patvarkyme dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 numatytų įpareigojimų neįvykdė, nepateikė motyvuoto prašymo dėl mokėtinų sumų atidėjimo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 2021 m. balandžio 6 d. priimtas patvarkymas dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nr. S1f-21527 yra nepagrįstas ar prieštaraujantis CPK 682 straipsniui.

5.5 Pareiškėjo manymu, ekspertizės kaštai turėjo būti apmokami iš antstolio sąskaitos, be to, esant skolininko prieštaravimams, antstolis savo iniciatyva turėjo skirti pakartotinę ekspertizę. Su tokiais skolininko argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. CPK 682 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, bet neprivalo. Byloje jau buvo paskirta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizė, skolininkui nepateikus motyvuotų priežasčių papildomai ekspertizei skirti, antstolis pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę.

5.6 Nustačius, kad antstolis pagrįstai priėmė 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nr. S1f-21527, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų dėl 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1f-22723 ir 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymo dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1f-22720 panaikinimo.

5.7 Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pateikimo tvarkos (CPK 682 straipsnio 2–4 dalys), antstolis taip pat neišreiškė abejonių dėl turto įkainojimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad nustatyta nepagrįsta pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir skundą išnagrinėti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1 Teismas neįsigilino į skundo esmę, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

6.2 Pažymi, jog pareiškėjas su 2021 m. kovo 8 d. skundu į antstolį kreipėsi ne ginčydamas vykdomojoje byloje esantį ekspertizės aktą dėl kainos nustatymo ar kvestionuodamas ją atlikusio teismo eksperto kompetenciją, bet nesutikdamas su antstolio Aleksandro Selezniovo 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S1f-13136, prašė šį patvarkymą panaikinti. Taip pat pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad jis nėra sumokėjęs už prašomą skirti pakartotinę ekspertizę. Pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas ginčijo tokius antstolio įpareigojimus kaip neteisėtus ir prieštaraujančius galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

6.3 Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, antstolis, gavęs skolininko 2021 m. kovo 8 d. skundą, turėjo pareigą skirti pakartotinę ekspertizę. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, skolininkui nesumokėjus būtinų sumų ir nenustačius pagrindo atleisti nuo tokių sumų mokėjimo už ekspertizes atlikimą, sumokama iš antstolio sąskaitos, vėliau šią sumą išieškant iš skolininko. Taigi antstolis turėjo pareigą gavęs 2021 m. kovo 8 d. skundą skirti pakartotinę ekspertizę, nepaisant to, kad pareiškėjas už ją nesumokėjo, nes ekspertizės atlikimą iš savo sąskaitos turėjo apmokėti antstolis ir vėliau šią sumą išieškoti iš skolininko.

6.4 Pažymi, jog jo finansinė padėtis skundo padavimo metu buvo sunki, visos jo sąskaitos ir visas turtas areštuotas, papildomų lėšų jis neturėjo, todėl reikalavimas, kad skolininkas susimokėtų už pakartotinę ekspertizę, buvo realiai neįgyvendinamas. Antstoliui šios aplinkybės buvo žinomos. Be to, savo 2021 m. kovo 8 d. skunde skolininkas teikė prašymą, kad būtent antstolis skirtų pakartotinę ekspertizę, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 2–3 dalys.

6.5 Taip pat savo skunde jis buvo aiškiai išdėstęs nesutikimo su nustatyta turto verte motyvus, argumentus, kodėl reikalinga naikinti patvarkymą ir skirti pakartotinę ekspertizę, pateikė teisinį reglamentavimą, nurodė aktualią teismų praktiką.

6.6 Pareiškėjas prašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę, kad objektyviai būtų įvertinta tai, kas matoma iš viešos informacijos – spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Lietuvoje. Šis augimas prasidėjo dar metų pradžioje ir iki šiol sparčiai auga. Neabejoja, kad pagal dabartines rinkos kainas antstolio patvarkymu nustatyta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto kaina yra per žema. Pažymi, kad skolininkui priklausantys žemės sklypai yra išskirtinėse, unikalaus kraštovaizdžio Kretingos rajono savivaldybės vietose, jie yra prižiūrimi, išpuoselėti, geros būklės, todėl patrauklūs investuotojams ir / ar ūkininkams. Mano, jog bendra 111 800,00 Eur kaina už 26 žemės sklypus yra aiškiai per maža.

6.7 Kadangi antstolio patvarkyme nurodyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka optimalios rinkos turto vertės, siekiant objektyvaus skolininko areštuoto turto vertės nustatymo, būtina paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, prieš tai išklausius ir įvertinus skolininko, t. y. žemės sklypų savininko, argumentus ir nuomonę dėl tikrosios šio nekilnojamojo turto vertės.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis išdėstė iš esmės tapačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs ir 2021 m. balandžio 27 d. patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1f-25723, t. y., kad kai skolininkas pareiškė prieštaravimus dėl 2021 m. vasario 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S1f-13136, 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. S1f-17822 skolininkas buvo įpareigotas pateikti susitarimą su ekspertu bei apmokėti ekspertizės atlikimo kaštus. Skolininkui neįvykdžius šių įpareigojimų, 2021 m. balandžio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl atsisakymo skirti ekspertizę Nr. S1f-21527. Jeigu skolininkas nori pasitikrinti, ar teisingai teismo ekspertas nustatė parduotino iš varžytynių kainą, jis tai gali / galėjo padaryti savo sąskaita, o ne antstolio kaštais.

8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2242-944/2021 priimtas pareiškėjų D. A. ir V. A. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nutarta šios nutarties kopijas nusiųsti antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Linai Pužienei, antstoliui Zenui Zenkevičiui, antstoliui Jonui Petrikui, antstolei Laimai Neniškienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstolei Redai Vizgaudienei, antstolei Vida Daugirdienei, kredito įstaigoms Luminor Bank, AS, AB „Swedbank“, išaiškinta, kad nuo šios nutarties gavimo dienos sustabdomas D. A. ir V. A. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi D. A. ir V. A. iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 28 d. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo metu antstolis nebegali atlikti veiksmų, susijusių su skolininko turto realizavimu ir / ar išieškojimo procesu. Sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (iškėlus skolininkui bankroto bylą), antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos apygardos teismui kol kas nėra pateikta duomenų apie vykdomosios bylos Nr. 0010/18/01943 užbaigimą, kai vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirąjį skundą yra tikslinga išnagrinėti ir nustatyti, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo įvertinti antstolio veiksmai, atlikti dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skolininkui D. A..

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. A. 2021 m. balandžio 20 d. skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01943. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į jo skundo esmę. Nurodo, jog esminė aplinkybė, dėl kurios jis skundžia antstolio veiksmus, yra ta, jog antstolis, gavęs jo 2021 m. kovo 8 d. skundą, kuriuo buvo prašoma išklausyti skolininko D. A. nuomonę ir į ją atsižvelgus skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypų (26 vnt.) rinkos vertei nustatyti, neteisėtai savo 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu įpareigojo skolininką D. A. pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypų – išsamios ekspertizės turto vertei nustatyti bei įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Mano, jog esant jo prašymui skirti pakartotinę ekspertizę, taip pat jam nurodžius aplinkybes dėl netinkamo žemės sklypų įkainojimo, antstolis privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę, už ekspertizę sumokėti iš antstolio sąskaitos, o vėliau šią sumą išsiieškoti iš skolininko, bet ne nustatinėti neteisėtus ir teisiniam reglamentavimui prieštaraujančius įpareigojimus skolininkui.

13. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

14. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

16. Iš aptartų CPK 682 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies normų turinio bei kasacinio teismo išaiškinimų matyti, jog tiek skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tiek skolininkui prieštaraujant dėl antstolio nustatytos turto vertės, antstolis gali, tačiau neprivalo skirti ekspertizę, papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Todėl apeliantas neteisus savo atskirajame skunde teigdamas, kad antstolis, gavęs jo skundą su prašymu skirti pakartotinę ekspertizę, privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01943.

17. Anot apelianto, jo nurodytos aplinkybės (spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Lietuvoje, jam priklausančių žemės sklypų buvimas išskirtinėse, unikalaus kraštovaizdžio Kretingos rajono savivaldybės vietose, žemės sklypai prižiūrėti, išpuoselėti, geros būklės, patrauklūs investuotojams ir / ar ūkininkams) akivaizdžiai įrodo, jog 26 žemės sklypų bendra vertė – 111 800,00 Eur, kurią 2021 m. vasario 3 d. nustatė teismo ekspertas, yra aiškiai per maža.

18. Tačiau pažymėtina, jog skolininko pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog skolininkas D. A. nepateikė realiais skaičiavimais pagrįstų motyvuotų prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo. Nors pareiškėjas apeliuoja sunkia savo finansine padėtimi ir negalėjimu susimokėti už ekspertizės atlikimą, tačiau pažymėtina, jog tokie įrodymai galėjo būti, pavyzdžiui, viešai prieinami skelbimai apie tai, kad tokios pat paskirties žemės sklypai tokioje pat ar panašioje vietovėje pardavinėjami už žymiai didesnes kainas ir pan.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas D. A. su sutuoktine 2021 m. birželio 11 d. kreipdamiesi į Plungės apylinkės teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo kartu teismui pateikė duomenis apie tai, jog D. A. ir / ar jo sutuoktinei V. A. priklauso 52 vnt. nekilnojamojo turto objektų. Pareiškėjai taip pat teismui nurodė, jog šio nekilnojamojo turto bendra vertė – 92 715,31 Eur. Kartu pareiškėjai teismui pateikė VĮ Registrų centro ir 52 vnt. nekilnojamojo turto objektų lentelę, iš kurių matyti, jog prie šių 52 vnt. nekilnojamojo turto objektų pareiškėjai priskyrė ir visus 26 žemės sklypus, kuriuos 2021 m. vasario 3 d. vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01943 buvo įvertinęs teismo ekspertas ir nustatęs jų bendrą vertę – 111 800,00 Eur. 2021 m. birželio 11 d. kreipdamiesi į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai rėmėsi šių žemės sklypų vidutine rinkos verte, nurodyta VĮ Registrų centre, ir laikė, kad jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, susidedančio iš 52 vnt. objektų, vertė 2021 m. birželio mėn. buvo mažesnė negu 2021 m. vasario 3 d. nustatyta 26 žemės sklypų vertė. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas D. A. nelaiko, kad ginčo 26 žemės sklypai iš esmės yra vertingesni ir jų vertė yra žymiai didesnė už 2021 m. vasario 3 d. teismo eksperto nustatytą jų bendrą 111 800,00 Eur vertę.

21. Kitų esminių argumentų, kuriais būtų ginčijamas skundžiamos nutarties (ne)teisėtumas ir (ne)pagrįstumas, apeliantas atskirajame skunde nenurodė.

22. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01943, motyvuotai ir išsamiai atsakė į skundo argumentus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.