- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-36-574/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. M., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. E. M. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 3 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2022 m. gegužės 3 d.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą, 2021 m. spalio 25 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nustatė, kad stebimi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmi7 vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, prokuroras Armandas Vainauskas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinti atsisakė.
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
6. Skunde nuteistasis E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
6.1. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, taigi skundžiama nutartis privalo būti panaikinta. Nustatydamas pradines byloje keliamų klausimų sprendimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo II d. 3.3 tezėmis, nurodančiomis, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo II d. 8 teze, nurodo, kad teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.
6.2. Teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė reikiamo dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, dominuojančius charakterio bruožus, tačiau vertintas nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, nors tai vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), kuriais ir buvo vadovautasi skiriant bausmę teismo nuosprendžiu. Šios kategorijos vertinimas nėra numatytas BVK 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausme, ir didžiąją jos dalį jau atlikus. Tai pat, teismas nustatinėdamas faktines aplinkybes neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas jam padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Be to privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis dėl nusikaltimo, kaltę pripažįsta, ir visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.
6.3. Skundžiama nutartis grindžiama ne teisiniais, o psichologiniais motyvais dėl likusios neatliktos bausmės dalies, nors tai prieštarauja teisingumo sampratai. Teismas nurodydamas, jog atlikta per maža bausmės dalis peržengė įstatymo ribas, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didele“, ar „pakankamai maža“ atliktos bausmės dalis. BVK 157 nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Taigi, abstraktūs teismo teiginiai, kad nuteistasis atliko per mažą paskirtos bausmės dalį, prieštarauja įstatymo leidėjo valiai. Priešingai nei galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą.
6.4. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad jis anksčiau yra teistas, nors bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Šioje situacijoje akivaizdžiai matomas bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas (Konstitucijos 31 str. 2 d., EZT Konvencijos 7 Protokolo 4 str.). Be to atkreipia dėmesį, jog pavyzdžiui Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį, lygtinį paleidimą pritaikė 6 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S-854-133/2012). Taip pat nurodo, kad teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais (BK 97 str. 6 d.), todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas.
6.5. Nurodo, jog Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas - teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas. Nesupranta, ką teismas nurodydamas, jog jis būdamas laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, norėjo pasakyti. Be to, nesutinka, su argumentu atkreipiančiu dėmesį į jo elgesį iki bausmės atlikimo, kadangi akivaizdu, jog dėl savo netinkamo elgesio jis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.
6.6. Skundžiamos teismo nutarties teiginys „Lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pirmasis tikslas – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jau yra pasiektas priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Antrasis tikslas taip pat yra įgyvendintas, nėra jokio pagrindo teigti, jog iš jo nebuvo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar jis nėra pakankamai paveiktas, jog šių nedarytų ateityje. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip 2 metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Kartu priimant apkaltinamąjį nuosprendį įgyvendintas bei užtikrintas teisingumo principas.
6.7. Atsižvelgus į skundžiamą nuosprendį lieka neaišku kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytinas. Teismas nemotyvavo kokiais argumentais atmeta Komisijos nustatytas, jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir tokiu būdu pažeidė baigiamajam teisės aktui keliamus aiškumo reikalavimus. Nurodo, jog 2015-06-23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01 d. numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, skundžiama nutartimi nustatyta, jog jis atitinka formaliuosius reikalavimus, tačiau teismas vis tiek nepatvirtino Komisijos nutarimo, nepateikiant daugiau jokių konkrečių teisinių argumentų, kurie neleistų teismui taikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.
6.8. Pateikia teismų praktikos pavyzdžius, kai esant daugiau neigiamų aplinkybių nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas, pavyzdžiui baudžiamoji byla 1A-158-495/2018, 1S-610-870/2016. Be to Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (byla Nr. 1S-806-175/2012) patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje papildomai nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę (byla Nr. 1S-796-65 8/2012). Taigi Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui - precedentai bylose Nr. 1 S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012.
6.9. Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Juk ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo Valstybės lėšas. Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmių vykdymo tikslas - kad „atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“, taigi bausmių vykdymo tikslas nėra asmens „taisymas“, bet jo integracinių gebėjimų bei sąlygų skatinimas. Iš esmės nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“, ar ne, yra neįmanoma - ši sąlyga gali būti nustatoma (ar ne) tik remiantis subjektyviais kriterijais. Be to prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje.
6.10. Svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra EŽT Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 - valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas turi savyje Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Konstitucijos 31 str. pažeidimą, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta bausmė (papeikimas) jau pasibaigusi. Jokio lygtinio paleidimo taikymo ribojimo dėl padaryto nusikaltimo sunkumo įstatymo leidėjas nenumato.
6.11. Akivaizdu, kad teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 200 m. rugsėjo 24 d. Rec(2003)22 rekomendacijoms. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t.y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu teismas laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtimi. Mano, jog dėl to teismo nutartis yra visiškai neargumentuota, ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarimu nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūrą vienbalsiai, pritariant visiems keturiems Komisijos nariams, patvirtintas, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad E. M. pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės todėl sprendė, jog asmens lygtinis paleidimas, šiuo metu, nėra įmanomas. Vis tik aukštesnės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nutartį, atsižvelgęs į nuteistojo pateiktą skundą, bei jo asmens bylą, su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka.
9. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2021 m. spalio 18 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką, kurių metu nustatyta išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 12 kartų, baustas tik kartą. 2021 m. birželio 11 d. nuteistajam skirtas paskatinimas, Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu, už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis suinteresuotas greičiau atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, kadangi moka turimas skolas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis 2021 m. tris kartus savanoriškai pervedė po 20 eurų antstoliui greitesniam įsiskolinimų padengimui. Planuoja priteistas sumas išmokėti, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos ir pradės dirbti. Taip pat nuteistasis pažymi, kad šiuo metu turimas skolas jam padeda mokėti brolis, kuris kiekvieną mėnesį perveda po 2000 eurų. Jam nėra būdingi sunkumai, susiję su jo emocine gerove. Šiuo metu nuteistojo išreiškiamas pakankamai kritiškas požiūris į save bei savo netinkamą elgesį praeityje. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais nėra. Taip pat pasižymi pakankamai disciplinuotu elgesiu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą bei demonstruoti pavyzdingą elgesį. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukia į resocializacijos procesą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo teigiama elgesio dinamika, pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų. Socialinius ryšius palaiko su tėvais, dukromis, bei buvusia sugyventine, išreiškia motyvaciją palaikyti ryšius su sugyventine, taip pat rūpintis savo dukromis ir ateityje bei puoselėti su jomis gerus tarpusavio santykius.
11. Nors nuteistojo skunde nurodoma, jog esmine lygtinio paleidimo sąlyga yra formaliosios sąlygos buvimo nustatytas, tačiau tiek teismų praktika, tiek BVK 157 straipsnio 1 dalis, numato, jog taip pat turi būti nustatytas ir materialiųjų sąlygų, apibūdinančių nuteistąjį bei jo elgesį egzistavimas. Vis tik sutiktina, jog nagrinėjamu atveju materialųjį sąlygų vertinimas atliktas netinkamai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog nustatytos nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodytas išvadas teismas grindė tuo, jog atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sunkumą, pobūdį, galima teigti, jog nuteistojo elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, o tai leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, kas rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Vis tik šiuo atveju sutiktina, su skundo argumentais nurodant, jog aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, taip pat nusikaltimais, už kuriuos atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo sąlygomis, todėl negali būti savarankišku pagrindu sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, tačiau prisideda prie materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų vertinimo viseto stebint nuteistojo elgesio pakitimus.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, net ir atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, išvados, dėl nuteistojo asmenybės ir jo pavojingumo visuomenei, padarytos, išimtinai įvertinus tik nuteistojo elgesį iki atsidūrimo įkalinimo įstaigoje, jo nusikalstamo elgesio paskatas, neanalizuojant ir neatsižvelgiant į jo elgesį, charakteristiką nustatytą šiuo metu, t.y., jau esant atlikus trečdalį bausmės už padarytas nusikalstamas veikas. Pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, tuo metu manė, jog tokiais būdais išspręs savo finansines problemas, tačiau dabar, specialisto vertinimu, pastebima, jog šiuo metu jis stengiasi generuoti visai kitas strategijas savo problemoms spręsti, geba išsikelti pakankamai realistiškus bei socialiai priimtinus tikslus, nestokoja iniciatyvos siekti užsibrėžtų tikslų, nėra pernelyg pasitikintis savo galimybėmis bei ignoruojantis galimus sunkumus. Nurodytas išvadas pagrindžia ir realūs nuteistojo veiksmai – šiuo metu yra radęs įmonę, kuri sutinka jį įdarbinti paleidimo į laisvę atveju, be kita ko „Visi skirtingi visi lygūs“ programos vadovė I. R. pateikė E. M. charakteristiką, nurodė, jog individualių konsultacijų metu jis išsako tvirtą motyvaciją dirbti tiek pagal turimas darbines kompetencijas, tiek dirbant mažiau kvalifikuotus darbus, planavo individualų biudžetą, numatė įsiskolinimų grąžinimo planą (b. l. 57). Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nors praeityje vienu iš motyvų skatinusių nusikalsti buvo finansines problemos, toks elgesys nebuvo atsitiktinis, tačiau matyti, jog šiuo metu nuteistasis nėra linkęs šias problemas spręsti taip pat, keičia savo požiūrį ir planuoja dirbti, kilusias problemas spręsti teisėtais būdais. Akivaizdu, jog nuteistojo vertybių orientacija, jo požiūris ir elgesys, per bausmės vykdymo laikotarpį pasikeitė, todėl nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis vis dar būtų pavojingas visuomenei ir darytų naujas nusikalstamas veikas.
13. Be kita ko vertinant asmens pavojingumą visuomenei taip pat atsižvelgtina į tai, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis neturėjo nei vieno incidento su kitais įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis, bei darbuotojais. Specialisto išvadoje nustatyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjimo išskirtiniu elgesiu ar adaptaciniais sunkumais, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs. Nors bausmės atlikimo metu - 2016 m. sausio 13 d. nuteistajam buvo skirta nuobauda už neleistinų daiktų (mobiliojo ryšio telefono) turėjimą, tačiau ši nuobauda buvo panaikintina, po to nuo 2016 m. gruodžio 5 d. nuteistasis skatintas 12 kartų, bausmės atlikimo metu buvo orientuotas į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavo įvairiose programose, orientavosi į papildomų kvalifikacijų įgijimą (įgijo suvirintojo, apdailininko kvalifikacijas, santechniko profesiją). Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė pakeisti savo elgesį, buvo motyvuotas elgtis tinkamai, orientuotas į savęs tobulinimą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis kardinaliai pakeistų savo elgesį ir vėl grįžtų prie kriminalinio gyvenimo būdo ir keltų pavojų visuomenei. Be kita ko, vienintelė nuobauda per daugiau nei 6 metų laikotarpį, negali būti vertinama, kaip aplinkybė iš esmės paneigianti visas kitas aplinkybes, leidžiančias teigiamai vertinti nuteistąjį ir jo elgesį.
14. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip išskirtinio, taip pat dėl to, kad elgtis nurodytu būdu yra iš esmės kiekvieno bausmę atliekančio asmens pareiga. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nei įstatymas nei teismų praktika nenumato, jog nuteistasis prašantis taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, turėtų išsiskirti kokiomis nors išskirtinėmis savybėmis, būti vertinamas žymiai geriau už kitus bausmę atliekančius asmenis. Iš nuteistųjų negali būti reikalaujama atitikti ir vykdyti iš esmės BVK neapibrėžtas pareigas ar elgesio standartus. Be kita ko, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, kaip jau minėta, iš esmės vertinamas kiekvieno asmens individualus pasikeitimas per laikotarpį nuo tada kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki laiko, kai nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą. Taigi nuteistojo elgesio pasikeitimas, pažanga ir jį charakterizuojančios savybės yra vertinamos jo ankstesnio elgesio, buvusių savybių, požiūrio, motyvacijos ir kitų rodiklių kontekste. Atitinkamai, aukščiau nurodytos nuteistąjį ir jo elgesio pokyčius charakterizuojantys duomenys, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra pakankami teigiamam nuteistojo įvertinimui ir manymui, jog nuteistasis yra pasiruošęs integruotis į visuomenės gyvenimą, taikant jam lygtinį paleidimą.
15. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su skundo argumentu dėl netinkamų skundžiamos nutarties argumentų, vertinamuoju lygtinio paleidimo sąlygų egzistavimo rodikliu nustatant nuteistojo likusios neatliktos bausmės dydį (4 metai 3 mėnesiai 26 dienos). Kaip teisingai nurodoma skunde, įstatymo leidėjo valia nustatyta, jog nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį - du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taigi nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės ir atitinka formaliąją lygtinio paleidimo sąlygą, todėl papildomas šios sąlygos vertinimas nėra tikslingas, be to jau atliktos bausmės dalis vykdyta tinkamai, atitinka visus įstatymų reikalavimus, todėl nekvestionuotina.
16. Viena iš pagrindinių priežasčių nuteistajam atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą skundžiamoje nutartyje yra tai, jog nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, jo teigimu prieš priimdamas sprendimą įsidarbinti įstaigoje, atsižvelgtų į siūlomą darbo pobūdį bei sąlygas, be kita ko pateikti dokumentai dėl jo įdarbinimo jį paleidus, neįrodo, jog nuteistasis dirbs nurodytą darbą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nuteistasis neatsisako dirbti išėjimo į laisvę atveju, pats rado įmonę kurioje galėtų įsidarbinti, vien tai, jog svarstytų pasiūlytą darbą nesudaro pagrindo teigti, jog pastarasis nenori ir nesiruošia dirbti. Be kita ko nors ir sutiktina, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirbo, nors pagal BVK 125 straipsnį (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1153 redakcija, įsigal. 2014 m. spalio 4 d.) darbas nuteistiesiems yra privalomas, tačiau tuo metu mokėsi, įgijo net tris specialybes, be kita ko, savanoriškai neatlygintinai dirbo įkalinimo įstaigoje - sutvarkė bendrojo naudojimo rūbų džiovinimo patalpas bei kartą dirbo bibliotekoje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. BVK nuostatos reglamentuojančios nuteistųjų darbą pasikeitė, bei nuo šiol nenumato privalomojo nuteistųjų darbo, tačiau įvardija tai kaip užimtumą, kuris gali būti įgyvendinamas ne tik dirbant, tačiau ir mokantis, įgyjant išsilavinimą ar pan. (BVK 125-126 straipsniai), taigi akivaizdu, jog įstatymo leidėjo požiūris taip pat keičiasi ir leidžia suprasti, jog teigiamą įtaką „taisant“ nusikalstamas veikas padariusius asmenis, turi ne tik darbas, bet ir kita įstatymu nustatyta nuteistųjų veikla, pavyzdžiui mokymasis. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis jau tris kartus savanoriškai pervedė antstoliui pinigų sumas, taip pats prisidėdamas prie padarytų žalų atlyginimo. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia manymą, jog nuteistasis turi neigiamą ar ambivalentišką požiūrį į darbą ir būdamas laisvėje atsisakys dirbti, nesieks atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos, ar tai darys nusikalstamais būdais, o net ir atsiradus nurodytoms neigiamoms aplinkybėms, nuteistasis bus grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti likusią bausmės dalį, kadangi paleidimas iš pataisos įstaigos nėra nuteistojo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
17. Be kita ko, nesutiktina su apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti vykdomi ir pasiekti tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog bausmės tikslai nuteistojo lygtinio paleidimo į laisvę atveju ir toliau būtų įgyvendinami jam taikant intensyvią priežiūrą, esant prižiūrimam probacijos tarnybos ir vykdant nustatytas pareigas, o jų nevykdant, pavyzdžiui neįsidarbinus ar neužsiregistravus užimtumo tarnyboje, nuteistajam paskirtas lygtinis paleidimas bus panaikintas. Taip pat ir baimė grįžti į įkalinimo įstaigą, kurioje nuteistasis, akivaizdu toliau būti nenori, gali veikti kaip pakankama paskata ir toliau siekti bausmės tikslų ir daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, spręstina, jog bausmės tikslai bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, gali būti išsprendžiami, o tikslai įgyvendinami, nuteistajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
18. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl privalomumo vadovautis precedentais, bei pateiktais atitinkamų bylų pavyzdžiai, tačiau atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo atveju vadovavimasis precedentais yra labai apribotas, kadangi kiekvienu iš atveju vertintinos individualios nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės yra itin skirtingos, todėl nesudaro precedento. Atitinkamai, nesivadovavimas nurodytomis nutartimis nelaikytinas pažeidimu.
19. Įvertinus išdėstytą – nuteistąjį neigiamai ir teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad E. M. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės pagrįstai tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. M. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-190 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.