- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- eII-139-914/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00059-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- I. G.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024-12-30 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-12-30 nutarimu I. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 eurų administracine nuobauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad ji 2024-12-14 9.28 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nebuvo įgijusi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tai yra turinti teisę gyventi Lietuvoje ir gyvenanti per metus daugiau nei 185 dienas, pateikė Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Šalies argumentai
Skundu I. G. prašo pakeisti Institucijos 2024-12-30 nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti arba ją sumažinti, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo, kad prisipažino padariusi pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi, skundžiamu nutarimu paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Jos veiksmais kitų asmenų turtui ir sveikatai žala nepadaryta, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, kitų KET reikalavimų ji nepažeidė. Teigia nežinojusi, kad privalo pakeisti Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, vairuodama automobilį buvo visiškai įsitikinusi, jog Rusijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje. Netrukus po pažeidimo padarymo AB „Regitra“ išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, o 2025-01-10 jai išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, o tai patvirtina, kad ji turi specialių žinių ir įgūdžių vairuoti transporto priemones ir nekelia grėsmės eismo dalyviams. Nuo 2008 m. gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai. Su sutuoktiniu augina ir rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, gyvena užmiestyje. Sutuoktinis K. G. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būna išvykęs į komandiruotes, todėl ji turi vežti vaikus į ugdymo įstaigas, įvairius būrelius, užsiėmimus, be to, sūnui L. G. paskirtos sveikatos reabilitacijos procedūros, todėl tenka vykti ir į gydymo įstaigas. Netekusi teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai atlikti ir savo darbines pareigas, bus priversta nutraukti darbo santykius, stabdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Taigi, jai yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemones. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Teisės pažeidimą padarė per neapdairumą, dėl ko stipriai išgyvena, gailisi, nevengia kaltės. Teigia, kad nusižengimas, už kurį nubausta šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jos kaip asmens piktybiško požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Bendradarbiavo su skundžiamą nutarimą surašiusios Institucijos pareigūnais, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. I. G. laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nuolat pratęsiamas nuo (duomenys neskelbtini). Ji nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, o nuo (duomenys neskelbtini) tampa nuolatine Lietuvos gyventoja ir nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad I. G. būtų deklaravusi išvykimą iš gyvenamosios vietos, todėl privalėjo išlaikyti egzaminą ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, nes jos vairuotojo pažymėjimas, išduotas trečiojoje šalyje, pažeidimo dieną buvo negaliojantis. 2024-12-14 I. G. neturėjo teisės vairuoti. Pažymi, kad visi eismo dalyviai privalo išmanyti Kelių eismo taisykles bei žinoti SEAKĮ ir jų laikytis, o įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. I. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, jis, norėdamas turėti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, per 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo turi teisės aktų nustatyta tvarka laiku pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o to nepadaręs, jis savaime praranda teisę vairuoti transporto priemones.
I. G. kaltės dėl administracinio nusižengimo neginčija, vertintinas tik su paskirta nuobauda susijęs klausimas. Skunde keliamas nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo individualizavimo klausimas, todėl šiuo atveju pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).
Šiuo atveju I. G. nurodė, kad iki 2024-12-14, iki jos nesustabdė policijos pareigūnai, nežinojo, kad jos turimas Rusijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, nes pagal teisės aktų reikalavimus ji privalėjo jį pasikeisti į Lietuvos Respublikos. Šiuos jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji sąmoningai, suvokdama, kad neturi teisės vairuoti, vis tiek vairavo transporto priemonę.
I. G. dėl skundžiamo nusižengimo prisipažino iš karto ir nuoširdžiai dėl to gailisi, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, jai paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore, charakterizuojama teigiamai. Rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, sūnus turi sveikatos sutrikimų, gyvena už miesto ribų, jai itin svarbu išlaikyti darbo santykius ir pastovias pajamas.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebuvo bausta už tokio pobūdžio nusižengimus, be to, ankstesni nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. I. G. nelaikytina piktybine pažeidėja, nuolat nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančia eismo saugumo reikalavimus. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad I. G. po to, kai buvo užfiksuotas šioje byloje nagrinėjamas jos padarytas administracinis nusižengimas, ėmėsi aktyvių veiksmų, AB „Regitra“ išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, o 2025-01-10 jai išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas. Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusižengimo būtų neteisinga atsakomybėn traukiamą asmenį prilyginti asmenims, kurie sąmoningai ir piktybiškai vairuoja transporto priemones, iš viso neturėdami jokios teisės ir įgūdžių tai daryti.
Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad I. G. padarytas paskutinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo, dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Nėra pagrindo abejoti, kad I. G. neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
Įstatymų nežinojimas nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės, todėl aplinkybė, kad I. G. nežinojo apie reikalavimą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, neeliminuoja jos atsakomybės, nes administracinė atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (ANK 7 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad I. G. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui, aiškiai per griežta, todėl įvertinus visus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta I. G. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas, t. y. 2 mėnesius.
Skundžiamu nutarimu I. G. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda paliktina nepakeista. Anksčiau išvardintos aplinkybės, taip pat į nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statusą, jo nepertraukiamą galiojimo laikotarpį, kuris ženkliai viršija SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo I. G. visai neskirti administracinės nuobaudos arba ją dar labiau švelninti. Paskyrus vien tik simbolinę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančią nuobaudą ar jos nepaskyrus, nagrinėjamu atveju nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-12-30 nutarimą.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, I. G. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki 2 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.