Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7774-558/2024 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui G. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, į namus grįžta penktadienį (kartais šeštadienį). Jo vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 1 043,23 Eur per mėnesį bei vidutiniškai gaunami 606 Eur dienpinigiai, kurie yra skirti atsakovo komandiruotėje patiriamų išlaidų kompensavimui. Pažymi, jog kiekvieną mėnesį atsakovui išmokamas darbo užmokestis, kaip ir dienpinigių suma, svyruoja, priklausomai nuo dirbto laiko bei vietovės, į kurią komandiruojamas atsakovas, t.y. mūsų valstybė ar Lenkijos ir Latvijos valstybės.

9. Nurodo, kad atsakovas teismo priteisto išlaikymo teikti negali, nes dukros gyvena tuose pačiuose namuose, buitis yra bendra. Atsakovas materialiai išlaiko ir aprūpina savo dukras, užtikrina būtinas vaikams vystymosi sąlygas.

10. Teismui nepanaikinus nutarties arba nesumažinus priteisto išlaikymo, atsakovui gali kilti daug sunkumų ir nepatogių situacijų, nes jis mokėdamas kiekvienai dukrai priteistą 250 Eur išlaikymą turės atsisakyti pirkti dukroms jų norimus daiktus, maistą, jo negaminti, nes jam pačiam gali nepakakti lėšų pragyvenimui, būtiniausių poreikių tenkinimui, išminusavus mokamas paskolas, būsto išlaikymo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Tokiu atveju susiklostys nenormali situacija, kai nebus aišku, kaip ir už ką kas turės mokėti, kaip paaiškinti dukroms, kad tėvai nuo šiol ves atskirai ūkį, kad tėvas rūpinsis savo maistu, o ne bendrai šeimai, ir daug įvairių buitinių ir finansinių klausimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo G. M. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

14. Apeliacijos dalyką pagal atsakovo atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo 2024-08-27 nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-09 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2024-09-09 pranešimą apie atsakovo darbo laiką, kredito mokėjimų istoriją nuo 2020-02-18 iki 2024-09-08, atsakovo banko sąskaitos AB SEB banke išrašą nuo 2024-08-01 iki 2024-09-08.

17. Atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, t. y. jis šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas teikiamus naujus įrodymus priima ir juos preliminariai vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

21. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

22. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė ne tik į tai, kad šalių dukros gyvena kartu ir jis jomis rūpinasi, perka bei gamina maistą, bet ir į tai, kad atsakovas tokio dydžio išlaikymo teikti negali dėl savo turtinės padėties.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra tėvų pajamos, turtinė padėtis, gaunamos valstybės išmokos vaikui, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

24. Kaip jau minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi.

25. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, vertinant tik preliminariai, užtikrina minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaikų interesų apsaugos principus. Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-09 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovas vidutiniškai per mėnesį gauna 1 043,23 Eur, nors iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį turėjo 3274,99 Eur įplaukų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, jog pastarasis galėtų teikti dukroms pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis.

26. Kaip jau minėta, laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu, o būtent tikėtina nepakankamas atsakovo prisidėjimas prie dukterų kasdieninių poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad tiek maisto, tiek kuro išlaidos bei kitos išlaidos, nepagrindžia, kad yra užtikrinami abiejų nepilnamečių dukrų kasdieniai poreikiai. Juolab, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, jis su dukromis leidžia laiką tik savaitgaliais, tik pora dienų per savaitę joms gamina maistą, tačiau laikino išlaikymo paskirtis visų pirma yra kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Vaiko būtinieji poreikiai yra maistas, apranga, higiena, vaistai ir panašiai. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Tai, kad atsakovas prisideda prie dukrų kasdieninių poreikių savo nuožiūra, t. y. leisdamas laiką tik savaitgaliais bei gamindamas joms valgyti, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis nepertraukiamai skiria konkrečias pinigines lėšas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. M. ir G. M. mokamą po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, preliminariai tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.