Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymais, kuriais jis patvirtino, jog būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį matė sėdintį už vairo, nes vairuotojas buvo apsirengęs šviesiu bliuzonu, o šalia sėdėjęs asmuo – oranžinės spalvos drabužiais. Liudytojas nurodė, kad A. P. priešinosi, bandė įbėgti į parduotuvę, jis įbėgo pro pirmas parduotuvės duris, bet jį pasigavo ir atsivedė į tarnybinį automobilį. Pažymėtina, kad šis liudytojas yra policijos pareigūnas, kuris atliko savo tarnybines funkcijas, jis nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šis asmuo gali būti šališkas ar siektų nepagrįstai apkaltinti A. P. nebūto pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas atmetė jo parodymus, taip pat A. Š. ir A. M. parodymus neatsižvelgdamas į tai, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios jie buvo nuoseklūs, logiški ir vieni kitus papildantys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors A. P. ir liudytojo A. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa, tačiau kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai laikytina gynybine versija siekiant padėti išvengti A. P. administracinės atsakomybės. Be to, liudytoja A. M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėjo prie lentynos, pasiėmė giros skardinę, priėjo prie kasos, tada įėjo policijos pareigūnas ir liepė jaunuoliui ateiti. Policininkas įėjo pro abejas duris, stovėjo prie pat durų ir jaunuoliams liepė išeiti į lauką. Vaikinas dar nebuvo susimokėjęs, todėl pasakė pareigūnui, kad turi susimokėti. Jis susimokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Nematė, kas vyko prieš tai ir po to, kai visi išėjo iš parduotuvės. Pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai niekaip nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių dėl A. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Ši liudytoja nematė, kas konkrečiai vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi jos parodymai turi reikšmės tik vertinant faktą, kur buvo sulaikytas A. P.. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad policijos pareigūnas A. G. galėjo suklysti, kas vairavo automobilį, kadangi jis automobilį vairavusį asmenį neabejodamas nurodė tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad A. P. versija, jog automobilį vairavo A. Š., atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, kuomet iki tol A. P., nenurodydamas priežasčių, nebuvo kooperatyvus, atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, nepasirašė ant administracinio teisės pažeidimo protokolo. Vėliau A. P. nurodė, kad nepasakė pareigūnui, kas vairavo automobilį, nes nenorėjo draugo įduoti. Tačiau šis jo paaiškinimas yra nelogiškas, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, jis nežinojo, kad A. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo, be to, jis buvo blaivus, taigi nebuvo jokios paaiškinamos priežasties, dėl ko A. P. nuo pat sustabdymo momento nenurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o A. Š.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutarimas pripažinti A. P. padarius administracinius teisės pažeidimus yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojo A. Š. parodymus apie tai, kad automobilį vairavo ne A. P., o A. Š., kadangi jo suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti A. P. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus, juos sieja draugiški ir, kaip nurodė pats A. Š., kaimyniški ryšiai. Be to, jų parodymai prieštarauja liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymams apie automobilį vairavusį asmenį, kurie, kaip jau buvo minėta, yra patikimi ir nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Byloje nenustatyta jokių kitų esminių liudytojų prieštaravimų.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi rašytiniu įrodymu, kuris neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buvo vadovaujamasi ta kasos juostos dalimi, kuri bent iš dalies galėtų patvirtinti A. P. ir liudytojų A. Š. bei A. M. parodymus dėl giros pirkimo. Vis tik, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, giros pirkimas panašiu metu, kurį nurodė liudytojai, buvo atliktas tik kartu su degtinės buteliu, taigi nagrinėjamu atveju UAB „Gulbelė“ pateikta kontrolinė kasos juosta nepatvirtino minėtų aplinkybių dėl galimo A. P. giros pirkimo. Apeliantas kelia versiją, kad giros pirkimas buvo užfiksuotas 12:07:18, ir nurodo, kad kasos aparatas galimai rodė netikslų laiką, tačiau tai laikytina niekuo nepagrįsta apelianto prielaida. Darytina išvada, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina A. P. ir liudytojų A. Š. bei A. M. parodymų apie tai, kad A. P. buvo sulaikytas parduotuvėje beperkantis girą, taigi teismas visiškai pagrįstai šių asmenų parodymų dalimi dėl A. P. sulaikymo vietos priimdamas nutarimą nesivadovavo.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių nustatyti tiesai byloje, apklausė visus liudytojus, kurie galėjo turėti informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes, išnaudojo visas galimybes išsiaiškinti asmeniui, kuris pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, išreikalavo UAB „Gulbelė“ kasos juostą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.