Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad jis 2014-06-01, 14.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – vengė pasitikrinti neblaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir neperregistravo šios transporto priemonės, pasikeitus jos savininkui. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Skundo autorius nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad policijos pareigūnų parodymai yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki. Apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2014-06-01 A. G. tarnybiniame pranešime nėra nurodytos kai kurios bylai svarbios aplinkybės, o kai kurios aplinkybės nurodytos neteisingai, kas paaiškėjo vėliau nagrinėjant bylą teisme. Visų pirma, minėtame tarnybiniame pranešime nėra minimas antras automobilyje buvęs asmuo (kaip vėliau paaiškėjo A. Š.). Be to, šiame tarnybiniame pranešime A. G. nurodo, kad jis priėjo prie automobilio A. P. jame sėdint ir jį iš automobilio išlaipino panaudodamas fizinę jėgą, tuomet pasodino į tarnybinį automobilį. Ši aplinkybė vėliau buvo paneigta A. P., A. Š., A. M. ir paties A. G. parodymais. 2014-09-11 teismo posėdžio metu A. G. patvirtino, kad vairuotojas bandė įeiti į parduotuvę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. P. su A. Š. buvo įėję į parduotuvės prekybos salę, vėliau į ją buvo įėjęs ir policijos pareigūnas A. G.. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog tokiu atveju A. G. negalėjo prieiti prie automobilio kol dar A. P. su A. Š. jame buvo. Taigi, A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka buvusios faktinės situacijos, jo parodymai negali būti laikomi aiškiais, logiškais, nuosekliais ir nešališkais ir iš esmės vien tik jais remtis konstatuojant, kad 2014-06-01, apie 14:05 val. A. P. vairavo automobilį.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktika, o būtent nutartimi administracinėje byloje Nr. N-444-2786-10. Nurodytoje byloje nagrinėjama situacija, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos nagrinėjimo metu keičia parodymus ir pateikia naują įvykių versiją. Šiuo atveju pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nėra tapati administracinei bylai Nr. N-444-2786-10. A. P. nepateikė jokios naujos versijos, tik naudojosi savo teise neduoti parodymų prieš save, o bylos nagrinėjimo metu davė aiškius ir nuoseklius parodymus. Būtent policijos pareigūno A. G. parodymai negali būti laikomi aiškiais, logiškais, nuosekliais ir nešališkais. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikė prioritetą, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė, todėl priėmė įrodymais nepagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

A. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė nepakankamai, nevisapusiškai ištyręs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį A. P. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, nešališkai ir be išankstinės nuostatos tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.).

Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Apylinkės teismas, priešingai, nei laikomasi teismų praktikoje, neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti, vertino jas ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o iš esmės pasielgė priešingai.

Kadangi pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jo teisme duotų parodymų turinys akivaizdžiai prieštarauja A. P., A. Š. ir A. M. parodymams, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, nes apylinkės teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. G. parodymais, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Tarnybiniame pranešime bei duodamas parodymus liudytojas A. G. vienareikšmiškai nurodė, kad jis sustabdė A. P. vairuojamą automobilį, du kartus pareikalavo A. P. išlipti iš automobilio, šiam nepaklusus, buvo panaudota fizinė jėga ir kovinių imtynių veiksmai. A. P., A. Š. ir A. M. parodymai yra visiškai priešingi A. G. parodymams – jie teigia, kad A. G. prie A. P. priėjo tik parduotuvėje, taigi pareigūnas galėjo suklysti spręsdamas kas vairavo automobilį.

Šie prieštaravimai skundžiamame nutarime nepagrįstai buvo įvertinti kaip neesminiai, neturintys įtakos A. P. atsakomybei, ir „apspręsti galimai praėjusio netrumpo laikotarpio nuo įvykio, pačios situacijos greito vyksmo bei subjektyvių jos vertinimo”. Kita vertus, neesminiai prieštaravimai tarp A. P., A. Š. ir A. M. parodymų (parduotuvėje būtas laikas – iki minutės, dvi minutės ar trys minutės) buvo laikomi pagrindu šių asmenų parodymus vertinti kritiškai.

Teismas skundžiamu nutarimu A. P. pripažino padarius ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir paskyrė 40 litų baudą. Kaip matyti iš administraciniame teisės pažeidimo protokole, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. buvo kvalifikuotos šios veikos – „nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pat transporto priemonė neperregistruota pasikeitus TP savininkui“.

Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, jog automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S. (b. l. 9). Byloje taip pat yra PK pranešimas O. K., kuriame nurodoma, jog „Jūsų įmonei priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą priverstine tvarka yra nuvežta į V. S. įmonės „Pietvė“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11). Taigi iš bylos duomenų visiškai neaišku, ar automobilis VW Golf, valst. Nr. CRP, priklauso A. P., ar jis turėjo pareigą šį automobilį registruoti savo vardu per nustatytą terminą, ar jis jį įsigijo, jei taip, tai kada ir t. t. Šios aplinkybės byloje apskritai netirtos, nutarime nėra jokių motyvų, kuriais remiantis asmuo pripažintas padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą – „transporto priemonė neperregistruota pasikeitus TP savininkui“.

Taigi apylinkės teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, tai yra pakartotinai neapklausė liudytojo A. G. dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių prieštaravimų tarp jo ir kitų asmenų parodymų, neišreikalavo duomenų, kas pateikė pranešimą Šakių RPK apie galimai neblaivų asmenį, važinėjantį automobiliu VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) koks buvo to pranešimo turinys, nesurinko ir apskritai netyrė įrodymų dėl kitų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų kaltinimų ir jų kvalifikavimo pagrįstumo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. P. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus kitus argumentus, kuriais A. P. ginčija savo kaltę, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.