- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-458-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Lytagra“
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas, Rasa Užkuraitienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lytagra“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lytagra“ kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ūkininko A. G. 6428 Lt skolos, 520,92 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-02 sutartimi ieškovas pardavė, o atsakovas nusipirko „Bonino“ firmos pagamintą pjaunamą priekabą rinktuvę AB 25 TR. Perduodant priekabą rinktuvę taip pat buvo išduotas garantinis raštas, kuriame nurodyta kokiais atvejais neatliekamas garantinis remontas. Ieškovo teigimu, 2008-05-16 pagal atsakovo prašymą buvo atliktas priekabos rinktuvės remontas, kuris sutinkamai su garantinio rašto 3.2. punktu buvo pripažintas negarantiniu remontu. 2008-06-02 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už atliktą remontą 943 Lt. Be to, buvo išrašyta ir dar viena PVM sąskaita – faktūra už atliktą techninį aptarnavimą bei veleno pakeitimą, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 2297 Lt iki 2008-06-12. Pagal 2008-09-19 PVM sąskaitą – faktūrą už atliktą techninį aptarnavimą bei detalių pakeitimą, atsakovas turėjo sumokėti 1965 Lt iki 2008-10-09, bei pagal 2008-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą už atliktą techninį aptarnavimą bei pakeistą plastmasinį roliką atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 1223 Lt iki 2008-10-21. Iš viso ieškovas atliko remonto darbų už 6428 Lt, tačiau už šias paslaugas ūkininkas A. G. neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutiko, savo atsikirtimus grindė aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad pjaunamosios priekabos – rinktuvės gedimai atsirado garantiniu laikotarpiu, o laikotarpiai, kai agregatas buvo remonte, sustabdo garantinio termino eigą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AB „Lytagra“ iš atsakovo ūkininko A. G. 6428 Lt skolą, 520,92 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 156 Lt žyminį mokestį ir 950 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo ūkininko A. G. 15,90 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2007-02-02 sutartimi ieškovas AB „Lytagra“ pardavė, o atsakovas ūkininkas A. G. nusipirko „Bonino“ firmos pagamintą pjaunamą priekabą rinktuvę AB 25 TR. Agregatas buvo perduotas pirkėjui perdavimo – priėmimo aktu, išduodant Garantinį raštą, kuriame buvo išvardintos sąlygos, kada neatliekamas garantinis remontas. Teismas nustatė, kad pjaunama priekaba rinktuvė AB 25 TR gedo, todėl ieškovas keletą kartų atliko jos remontą bei techninį aptarnavimą. Nurodė, kad iš viso atsakovas ūkininkas A. G. pagal pateiktas sąskaitas faktūras turėjo sumokėti ieškovui už atliktą remontą, keistas ir remontuotas detales bei techninį aptarnavimą – 6428 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje įrodinėjo, jog jo įsigytos technikos remontas turėjo būti pripažintas garantiniu ir už jį mokėti nereikėjo. Tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovui ūkininkui A. G. priklausančios pjaunamos priekabos rinktuvės AB 25 TR atliktas remontas negali būti pripažintas garantiniu. Be to, pažymėjo, jog atsakovas, apmokėdamas 2008-04-24 PVM sąskaitą – faktūrą SF-S08 Nr. 014237 dėl analogiškų remonto darbų, kokie buvo atliekami ir vėliau, pripažino, kad tokie remonto darbai nėra garantiniai. Todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Tuo pačiu teismas priteisė ieškovui sutartyje numatyto dydžio delspinigius iš atsakovo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, teismas priteisė iš jo ieškovui AB „Lytagra“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas ūkininkas A. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Teismas teigė, kad nustatinėti gamintojo kaltę yra atsakovo pareiga, nes tokia kaltė garantinio remonto metu, pagal teismo aiškinimą, nepreziumuojama. Tačiau pagal CK 6.333 str. 3 d. pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Teismas nustatė, kad nupirktas daiktas buvo net keletą kartų remontuojamas, nes buvo nekokybiškas. Laikotarpiu kai agregatą taisė garantinis laikotarpis pratęsiamas, todėl visi remontai buvo atlikti garantiniu laiku. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti, kad dėl gedimų kaltas ne jis.
2. Kadangi daiktas dažnai gedo, atsakovas turėjo teisę pasirinkti kelis savo teisių gynimo būdus (CK 6.334 str.). Šiame straipsnyje kaip vienas iš pažeistos teisės gynimo būdų yra teisė reikalauti pataisyti daiktą. Atsakovas tai ir darė, ieškovas privalėjo daiktą veltui taisyti.
3. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o būtent remonto užsakymų lapus.
Tačiau šiuose remonto užsakymų lapuose po ilguoju tekstu, kur yra įsipareigojimas sumokėti, nėra užsakovo parašo, taigi, nėra ir susitarimo apmokėti. Be to, atsakovui buvo išrašytos 4 sąskaitos – faktūros, jose išvardintos sumontuotos detalės, kurios visos yra skirtingos. Šis faktas įrodo, kad nebuvo keičiamos detalės, kurios pastoviai susidėvi/gali susidėvėti nuo blogos eksploatacijos ar natūraliai susidėvint, nes nuo eksploatacijos susidėvinčius detalės būtų tos pačios. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę nurodė, tačiau sprendime ji net nepaminėta. Tuo teismas pažeidė pareigą įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus, ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog vieną iš sąskaitų – faktūrų atsakovas apmokėjo savo valia ir tai yra įrodymas, kad esą remontas negarantinis. Tačiau atsakovas šią sąskaitą buvo priverstas apmokėti, nes ieškovas grasino neatiduoti daikto iš remonto. Ieškovas to fakto neginčijo, todėl teismas iš šio fakto aukščiau paminėtos išvados padaryti, esant tokiems įrodymams, negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo ūkininko A. G. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lytagra“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad atsakovas sutiko su šiais remonto darbais kaip negarantiniais remonto darbais. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti skolą, kuri atsirado už remonto darbus, remiantis 2008-05-16 paraiška – sutartimi, kuria atsakovas pripažino, kad pjaunamos priekabos rinktuvės AB 25 TR remontas yra negarantinis, taip pat 2008-05-27, 2008-09-01, 2008-09-11 techninio aptarnavimo, remonto atlikimo, detalių ir medžiagų sunaudojimo aktų ant kurių atsakovas pasirašė kaip užsakovas ir sutiko su atliekamais remonto darbais bei įsipareigojo už juos apmokėti, per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo, remiantis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str. 1 d. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai dėl garantinio laikotarpio termino pratęsimo.
2. Visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas yra pasirašęs paraišką sutartį kaip užsakovas, be to jam yra pateiktos sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neginčijo, bet priešingai už vieną PVM sąskaitą faktūrą SF-S08 Nr. 014237 yra apmokėjęs, įrodo, jog atsakovas pripažino, kad šie remonto darbai nėra garantiniai. Todėl atsakovo argumentas, kad ant paraiškų – sutarčių turi būti trys parašai, norint įrodyti pareigą sumokėti, yra nepagrįsta, kadangi praktikoje pasirašoma vienu parašu, patvirtinant susitarimą, be to, vertinant įrodymų visetą bei vadovaujantis taip pat ir logikos dėsniais, yra akivaizdu, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti už remonto darbus, ir tik pateikus ieškinį teismui dėl skolos grąžinimo, yra bandoma pritempti prie garantinio remonto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, o ieškovo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas A. G. pagal 2007-02-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 34 iš atsakovo AB „Litagra“ įsigijo „BONINO“ firmos Italijoje pagamintą pjaunamąją priekabą rinktuvę AB 25 TR, kuriai pardavėjas suteikė 12 mėn. garantiją. 2007-07-04 Perdavimo – priėmimo aktu pjaunamoji priekaba rinktuvė AB 25 (BONINO) (duomenys neskelbtini) buvo perduota pirkėjui – A. G. (b. l. 90). Sutarties priede Nr.1, šalių pasirašytame 2007-07-04, nurodyta, jog garantija suteikiama jei gedimai atsiranda dėl pardavėjo kaltės. Minėto sutarties priedo Nr. 1 3.2 p. numatyti atvejai, kai garantinis remontas neatliekamas (b. l. 33, 34, 37). Apeliantas ilgą laiką, iki ieškovas 2009 metų vasario 24 d. iškėlė bylą teisme, pretenzijų įstatymo nustatyta tvarka dėl prekės kokybės pardavėjui (atsakovui AB „Litagra“) nereiškė, 2008-05-16 pasirašė paraišką sutartį su AB „Lytagra“ dėl remonto darbų atlikimo, apmokėjo ieškovui 2008-05-07 1800 Lt už atliktus remonto darbus pagal 2008-04-24 PVM sąskaitą – faktūrą SF-S08 Nr. 014237 (b. l. 4, 35, 36), tačiau atsisako apmokėti 6428 Lt už ieškovo atliktus priekabos – rinktuvės techninio aptarnavimo ir remonto darbus pagal 2008-06-02 PVM sąskaitas faktūras Serija SF-S08 Nr.014925, Nr.014939 (943 Lt ir 2297,00 Lt), 2008-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Serija SF-S08 Nr.017298 (1965 Lt) ir 2008-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Serija SF-S08 Nr.017509 (1223 Lt). Atsisakymą apmokėti už atliktus darbus apeliantas grindžia tuo, kad visi atlikti ir neapmokėti darbai yra garantinis remontas.
Byloje nėra ginčo dėl pritiestos skolos ir delspinigių bei palūkanų dydžio. Ginčas yra kilęs dėl ieškovo atliktų atsakovui parduotos žemės ūkio technikos techninio aptarnavimo ir remonto darbų vertinimo. Atsakovas tvirtina, jog atlikti darbai yra garantinis remontas, o ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.38 str., 6.59 str. ir 6.200 str. nuostatomis ir ginčo šalių sutartimis dėl remonto darbų ir techninio aptarnavimo.
CK 6.335 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje.
Pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 3.2.2 punkte nurodyta, jog garantinis remontas neatliekamas detalėms dylančioms darbo metu (darbinės dalys, padangos, kardanas, hidraulinės movos). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo šalys pripažino, kad remonto darbai pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras susiję su žemės ūkio technikos darbinėmis dalimis, t. y. grandine, velenu, pjovimo disko velenu, ritinėliais ir kt. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pagal ieškovo pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras atsisako apmokėti ne tik už remonto darbus, bet ir už techninį įsigytos žemės ūkio technikos, t. y. pjaunamosios priekabos rinktuvės AB 25 (BONINO) (duomenys neskelbtini), aptarnavimą, nors yra akivaizdu, kad garantinis remontas neapima techninio aptarnavimo darbų. Ieškovo pateiktose apmokėti sąskaitose faktūrose atliktų techninio aptarnavimo darbų vertė – 3033, 04 Lt be PVM ir tai sudaro 50 procentų ginčo sumos. Aplinkybę, kad apmokėti už atliktus techninio aptarnavimo darbus privalo pirkėjas apeliacinėje instancijoje pripažino ir atsakovo atstovas.
Todėl teisėjų kolegija atsakovo A. G. atsikirtimus į jam pareikštą ieškinį vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti skolos mokėjimo, ir apeliacinio skundo argumentus dėl garantinio remonto sąlygų galiojimo nagrinėjamo ginčo atveju atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo A. G. pasirinktas teisių gynimo būdas, net ir pasitvirtinus jo versijai dėl tariamai netinkamos iš atsakovo pirktos žemės ūkio technikos kokybės, nelaikytinas tinkamu, nes prieštarauja CK 1.5 str., įtvirtinančio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nuostatoms, pažeidžia civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingą proporcingumo principą. CK 6.363 str. 4 d., bei 6 d. nuostatos, numato, kad pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti daiktą, atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus. Pirkėjas, ūkininkas A. G. , tinkamai nepasinaudojo nei viena iš minėtų teisių, savalaikiai nereiškė pretenzijų pardavėjui dėl priekabos – rinktuvės kokybės Vartotojų teisių gynimo įstatymo 6 skirsnyje ir 2001-06-29 LR Ūkio ministro įsakymo Nr.217 „Dėl daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Todėl byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir paraiškų – sutarčių pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė nauji vartojimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Ginčai, kilę vykdant šias sutartis, turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 6.672 – 6.680 str. nuostatomis, o ne pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis, kuriomis savo atsikirtimus grindžia atsakovas.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas cituoja 2010-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2010 iškeltoje pagal ieškovo UAB „Refosa“ (pirkėjo) ieškinį atsakovams UAB „Veho“ (pardavėjui) ir UAB „Swedbank lizingas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai teisus yra ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodęs, kad minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl esminiai besiskiriančių faktinių bylos aplinkybių neturi precedento galios nagrinėjamu atveju. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog priekabos – rinktuvės remontas buvo negarantinis, o atsakovas, pasirašydamas kaip užsakovas ant techninio aptarnavimo, remonto atlikimo, detalių ir medžiagų sunaudojimo aktų, sutiko su pavedamų rangovui atlikti darbų apimtimi, įsipareigojo už juos apmokėti, bei patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. todėl privalėjo įvykdyti sutartinę prievolę – apmokėti už atliktus darbus (6.200 str., 6.676 str.). Ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, ir jam buvo atliekamas garantinis remontas, nors CPK 178 str. įpareigoja atsakovą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Atsakovo atsikirtimai apie ieškovo tariamai atliktus garantinio remonto darbus nuneigti rašytiniais dokumentais (2008-05-16 paraiška sutartimi, sąskaitomis faktūromis, paties atsakovo 2008-05-07 mokėjimo nurodymu Nr.1 dėl 1800 Lt apmokėjimo už atliktus darbus, liudytojų E. P. , E. K. parodymais).
Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su garantijos terminų skaičiavimu ir pratęsimu, kolegijos vertinami kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo ir atskirai neaptariami.
Nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos pateiktais dokumentais pagrįstos 1100 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje bei pašto išlaidos valstybei – 7,65 Lt (CPK 93 str., 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas 4571392, a. s. (duomenys neskelbtini)) 1100 Lt (vieną tūkstantį šimtą litų) atstovavimo išlaidų ieškovui AB „Lytagra“ (įmonės kodas 133370289, buveinės adresas Ateities pl. 50, LT – 52500 Kaunas a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7,65 Lt (septynis litus 65 centus) pašto išlaidų valstybei.