Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Lukas Valauskas

nedalyvaujant pareiškėjai N. S., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motina I. S. nuosavybės teise valdė 82/434 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. S. mirė. Po jos mirties, vienintelė jos įpėdinė – pareiškėja, į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, o turtą, priklausiusį motinai I. S. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. prižiūrėjo, rūpinosi ir naudojosi sklypo dalimi kaip savo. Be to, pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir kitą motinos turėtą turtą – kilnojamąjį turtą, t. y. namų apyvokos daiktus, papuošalus, baldus, knygas ir kt. Pareiškėja kartu su motina gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl po jos mirties visus motinos likusius daiktus paveldėjo – pradėjo faktiškai juos valdyti ir naudotis. Kartu su pareiškimu teikiamas išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad palikimo po I. S. mirties formaliai niekas nepriėmė. Pareiškėja negali paveldėto turto įregistruoti savo vardu, nes valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, I. S. turtas yra nepaveldėtas, jis vis dar registruotas pareiškėjos mirusios motinos vardu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, po motinos I. S. mirties, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą į savo motinos I. S. palikimą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas S. B. nurodė, kad pareiškėjos motina, I. S., nuo 1969 m. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Butas buvo gautas pagal paskyrimą, pareiškėjos motina jame gyveno iki mirties. Pareiškėja šiame bute taip pat gyveno visą gyvenimą nuo 1974 m. Pareiškėja su savo motina visą gyvenimą gyveno šiame bute. Šis butas 1994 m. įsigytas iš valstybės pačios pareiškėjos vardu. Mirusioji per gyvenimą sukauptą turtą turėjo šiame bute. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) šiame bute esantis kilnojamasis turtas buvęs I. S. nuosavybė – baldai, paveikslai, santaupos, juvelyriniai dirbiniai, buvo perimtas pareiškėjos ir tokiu būdu ji pradėjo valdyti palikimą, kuris liko po mamos mirties. Pareiškėja yra vienintelė savo motinos įpėdinė, brolių ir seserų neturėjo, o pareiškėjos motina mirė našle. Pareiškėjai buvo žinoma, kad motina turėjo dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą I. S. valdė su kitais bendraturčiais. Nuosavybės teisės jai buvo atkurtos 2006 m. Į šį žemės sklypą yra įsiterpęs kitas žemės sklypas, namų valdos, kuriame gyveno A. S., tai yra D. A. S., kuris pakviestas kaip liudytojas, tėvas. Tiek pareiškėja, tiek jos motina, ne kartą lankėsi šiame žemės sklype. Po motinos mirties juo kaip savu naudojosi pareiškėja. Pareiškėja į notarą nesikreipė, kadangi nematė nei poreikio, nei žinojo, kad reikia.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. S. nurodė, kad pareiškėja yra jo giminaitė. Giminystės ryšiai nėra glaudus ar artimi, tačiau per šventes tekdavo matytis. Dalyvavo pareiškėjos motinos laidotuvėse, pareiškėja dalyvavo jo tėvo laidotuvėse. Tėvui mirus jis paveldėjo sodybą, kuria tenka rūpintis. Sodyba yra viduryje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ten išskirta namų valda. Apie kitus pareiškėjos motinos įpėdinius nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra I. S. dukra (el. b. l. 5). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad I. S. vardu yra įregistruotos 82/434 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-10). I. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16), po jos mirties jos palikimo niekas nepriėmė, Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 17). I. S. savo gyvenamąją vietą nuo 1969 m. rugsėjo 18 d. iki savo mirties deklaravo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po I. S. mirties pareiškėja jos turtą valdė kaip savo, t. y. prižiūrėjo, rūpinosi ir naudojosi palikėjos sklypo dalimi kaip savo, pradėjo valdyti ir kitą motinos turėtą turtą – namų apyvokos daiktus, papuošalus, baldus, knygas. Šias aplinkybes patvirtina Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 1974 m. sausio 31 d., taip pat liudytojo parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog pareiškėja po motinos mirties lankydavosi jai priklausiusio žemės sklypo dalyje ir jį prižiūrėjo (el. b. l. 37).

7. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

9. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėja iš karto po savo motinos I. S. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), perėmė motinos asmeninius daiktus, bute esančius baldus, paveikslus, juvelyrinius dirbinius, taip pat prižiūrėjo palikėjai priklausiusią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, ja rūpinosi ir tvarkė. Pareiškėja valdė savo motinos turtą kaip savo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja po savo motinos I. S. mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Todėl yra pagrindas patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po I. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.