Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla V. G. ir A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nutraukta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. 3.45 val. veikdami bendrininkų grupe, išlaužę plastikinių durų spyną, įsibrovė į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 536,57 Eur vertės turtą: 3 pakelius cigarečių L&M SILVER, 3 pakelius cigarečių L&M LOFT, 3 pakelius cigarečių CHESTERFIELD RED, 3 pakelius cigarečių LD 100S, 4 pakelius cigarečių WINSTON CLASSIC, 4 pakelius cigarečių WINSTON XSPRESION, 3 pakelius cigarečių L&M LINK, 2 pakelius cigarečių WINSTON XS PLUS, 2 pakelius cigarečių LD LIGGETT DUCAT, 6 pakelius cigarečių WINSTON BLUE, 4 pakelius cigarečių WINSTON BLUE, 2 pakelius cigarečių WINSTON XSPRESSION, 4 pakelius cigarečių PARLAMENT AQUA BLUE, 1 pakelį cigarečių GLAMOUR AZURE, 1 pakelį cigarečių GLAMOUR MENTHOL, 2 pakelius cigarečių PHILIP MORRIS, 3 pakelius cigarečių LD LIGGETT DUCAT, 1 pakelį cigarečių PHILIP MORRIS ROYAL, 1 pakelį cigarečių WINSTON SILVER LINE, 2 pakelius cigarečių PHILIP MORRIS GOLD, 1 pakelį cigarečių CHESTERFIELD SILVER, 178 pakelius cigarečių PHILIP MORRIS ROYAL 100,S., t. y. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, A. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. balandžio 14 d., laikotarpiu nuo 2.04 val. iki 2.12 val., nuplėšęs apsaugines grotas ir sugadinęs plastikinio lango rėmą įsibrovė į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, 201 Eur, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla V. G. ir A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutraukta nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad prokurorės 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45287-16, buvo priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos, nenustačius jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojusių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, o nurodytos tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, buvo pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Pakruojo apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį nutraukti baudžiamąją bylą V. G. ir A. M. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Skunde teigiama, kad aukštesnysis prokuroras pripažįsta, jog priimdamas 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatęs, jog ikiteisminis tyrimas yra atliktas neišsamiai, jis priimto nutarimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė procesinį pagrindą (BPK 217 straipsnis), kuriuo remdamasis priėmė sprendimą panaikinti nutarimą nutraukti procesą. Tačiau ši klaida, aukštesniojo prokuroro vertinimu, yra techninio pobūdžio. Tiek priimto sprendimo turinys, tiek jame nurodyta priimto procesinio sprendimo apskundimo tvarka patvirtina, kad priimdamas aptariamą procesinį sprendimą aukštesnysis prokuroras faktiškai vadovavosi ne BPK 217 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, bet BPK 214 straipsnyje įtvirtinta teisės norma. Tokia techninio pobūdžio klaida nėra pagrindas vertinti aukštesniojo prokuroro 2017­ m. gegužės 19 d. sprendimo kaip neteisėto, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje padaryta išvada dėl minimo aukštesniojo prokuroro sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsta.Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. priėmęs minimą procesinį sprendimą aukštesnysis prokuroras išaiškino proceso dalyviams priimto nutarimo apskundimo tvarką. Atnaujintas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų atžvilgiu toliau buvo tęsiamas ilgiau nei tris mėnesius, šiame procese taip pat dalyvavo tie patys gynėjai, kurie gynė kaltinamuosius nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, proceso metu jie buvo supažindinti su visa bylos medžiaga. Per visą minimą laikotarpį nei vienas iš kaltinamųjų ir jų gynėjų nepasinaudojo teise apskųsti 2017 m. gegužės 19 d. byloje priimto aukštesniojo prokuroro procesinio sprendimo. Prokurorės teigimu, šis aukštesniojo prokuroro sprendimas proceso metu nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto draudimo – non bis in idem principo, pažeidimo.Prokurorė taip pat nesutinka su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje išdėstytu BPK nuostatų aiškinimu, kad BPK nenumato aukštesniajam prokurorui teisės savo iniciatyva naikinti prokuroro procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, jei yra nustatoma, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas neišsamiai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimuose, kuriais Pakruojo rajono apylinkės teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, buvo nustatytos ir įvertintos visiškai skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, t. y. visuose šių aukštesniųjų teismų sprendimuose buvo nustatyta, kad nepanaikinus baigiamųjų procesinių sprendimų kituose procesuose (baudžiamuosiuose, administraciniuose), yra vykdomi pakartotiniai baudžiamieji procesai. Todėl, prokurorė nuomone, tokie aukštesniųjų teismų sprendimai negali turėti precedento reikšmės nagrinėjamoje byloje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. gynėjas advokatas Saulius Alysas prašo atmesti Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės 2017 m. gruodžio 18 d. apeliacinį skundą.Atsiliepime nurodoma, kad vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. nenustačius jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą. Gynėjo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. iki dabar nenustatyta naujų esminių aplinkybių, kaltinančių V. G. bei A. M. dėl vagystės parduotuvėje „Tau“.Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. G. prašo prokurorės skundą atmesti.Atsiliepime teigiama, kad atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą vyriausiosios prokurorės 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, taip pat BPK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas.Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o V. G. ir A. M., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-570/2010; Nr. 2K-513/2011). Taigi, sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos ir nepriklausomai kurioje bylos tyrimo stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu ar teisme), yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka laikomas to paties buvusio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu, ir non bis in idem principo nepažeidžia. Iš bylos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45287-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl 2016 m. rugsėjo 24 d. pagrobto svetimo turto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtarimai padarius minėtą nusikalstamą veiką buvo pareikšti A. M. ir V. G.. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45287-16 V. G. ir A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamųjų V. G. ir A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu buvo panaikintas minėtas 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. G. bei A. M. atžvilgiu ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45287-16 atnaujintas.Apeliantė skunde teigia, kad priimant sprendimą panaikinti prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir atnaujinti byloje ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras neteisingai nurodė procesinį pagrindą (BPK 217 straipsnis), kuriuo remdamasis priėmė sprendimą panaikinti nutarimą nutraukti procesą, t. y., kad aukštesnysis prokuroras faktiškai vadovavosi ne BPK 217 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, bet BPK 214 straipsnyje įtvirtinta teisės norma. Pažymėtina, kad BPK 214 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką (pagal proceso dalių skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo), bet ne nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, kaip tai numato BPK 217 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad aukštesniajam prokurorui priimant 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje, prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jau buvo įsiteisėjęs, laikoma, kad apeliantė nepagrįstai skunde apeliuoja į tai, kad aukštesniojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarime neteisingai nurodytas nutarimo priėmimo procesinis pagrindas. Iš aukštesniojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo matyti, kad aukštesnysis prokuroras šį nutarimą priėmė vadovaudamasis BPK 217 straipsniu, 170 straipsnio 5 dalimi. BPK 170 straipsnio 5 dalis numato, kad aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. BPK 217 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atnaujinamas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) iki 2017 m. gegužės 19 d. (priimtas nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą) jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo užfiksuota, tačiau pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, jokie procesiniai veiksmai byloje ir negalėjo būti atliekami. Dėl to aukštesnysis prokuroras 2017 m. gegužės 19 d. nutarime atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir nepasisako apie jokias naujai paaiškėjusias svarbias aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, BPK 170 straipsnio 5 dalis nenumato, kad aukštesniajam prokurorui revizuojant žemesniojo prokuroro įsiteisėjusį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti nustatytos naujai paaiškėjusios svarbios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip tai numatyta BPK 217 straipsnio 2 dalyje. Iš aukštesniojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo matyti, kad aukštesnysis prokuroras, susipažinęs su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai – nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai ir neišnaudotos visos galimybės nustatyti bylai reikšmingas įvykio aplinkybes, t. y. aukštesnysis prokuroras nustatė, kad prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nepagrįstas. Taigi, aukštesnysis prokuroras 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir atnaujinti tyrimą byloje priėmė vadovaudamasis iš esmės BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Atnaujindamas byloje ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras laikėsi ir BPK 217 straipsnyje numatytos tvarkos – apie panaikintą prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešė įtariamiesiems išsiųsdamas pastariesiems 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo nuorašus. Skundų dėl minėto aukštesniojo prokuroro nutarimo nebuvo gauta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad aukštesnysis prokuroras, panaikindamas, jo manymu, nepagrįstą žemesniojo prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujindamas byloje tyrimą, nepažeidė BPK nuostatų ir non bis in idem principo. Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje minimose Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse, kuriomis apylinkės teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, buvo nustatytos ir įvertintos visiškai skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Visuose šių aukštesniųjų teismų sprendimuose buvo nustatyta, kad nepanaikinus baigiamųjų procesinių sprendimų kituose procesuose (baudžiamuosiuose, administraciniuose), buvo vykdomi pakartotiniai baudžiamieji procesai – pvz., kasacinėje nutartyje Nr. 2K-226/2014 konstatuota, kad mokestine tvarka atliktas mokestinis tyrimas ir kaltam asmeniui paskirta bauda prilyginama baudžiamajam persekiojimui ir asmens nubaudimui „baudžiamąja tvarka“; kasacinėje nutartyje Nr. 2K-23-942/2017 konstatuota, kad kaltiems asmenims buvo pareikšti nauji kaltinimai, nors jie dėl tapačių veikų buvo išteisinti; apeliacine tvarka priimtoje nutartyje Nr. 1A-292-307/2016 konstatuota, kad kaltų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių veikų; kasacinėje nutartyje Nr. 2K-570/2010 konstatuota, kad buvo nesilaikyta BPK 217 straipsnio reikalavimų). Tokie aukštesniųjų teismų sprendimai negali turėti precedento reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimą dėl non bis in idem principo pažeidimo grindė minėtų aukštesniųjų teismų sprendimais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis A. M. ir V. G. atžvilgiu nutraukti bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. M. ir V. G. baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams.