Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-292-307/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-19
Bylos Nr.: 1A-292-307/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-23-1-00146-2004-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis: R. K.
Kaltinamasis: A. G.
Civilinis ieškovas: V. B.
Advokatai: Kęstutis Jonaitis, Albertas Trumpulis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-307/2016Proceso Nr. 1-23-1-00146-2004-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2; 2.1.3.8; 2.4.6.2.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Svajūno Knizlerio ir Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei ir Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajai R. K.,išteisintajam A. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B.,gynėjams advokatams Kęstučiui Jonaičiui ir Annai Grinevič,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistosios R. K., išteisintojo A. G. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista 300 MGL dydžio bauda.

Baudžiamasis procesas dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo R. K. nutrauktas vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies c punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

A. G. dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji 2004 m. kovo 1 d., turėdama išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudodama žinomai suklastota 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje melagingai buvo nurodyta, kad A. K. pardavė jai visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, pagamino netikrą dokumentą – sprendimą, kurio pagrindu paskyrė save į UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, įrašydama šiame sprendime žinomai melagingus duomenis, kad „Bendrovės vienintelė akcininkė yra R. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“, ir, tęsdama savo nusikalstamą veiką, per laikotarpį nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. liepos 14 d., neteisėtai eidama UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodama, kad realiai neatliks 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) mokėjimo operacijų, išrašė fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius:

2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 144 – 4843,51 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 146 – 4710,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 145 – 3961,61 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 179 – 321,35 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 123 – 357,09 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 161 – 2541,84 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 160 – 780 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 154 – 15174,71 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 174 – 904,34 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 156 – 16474,01 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 122 – 1128,24 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 120 – 884,79 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 121 – 1630,36 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 147 – 2335,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 155 – 10391,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 167 – 576,21 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 185 – 2171,47 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 157- 19177,44 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 127 – 253,81 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 126 – 1023,59 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 140 – 47674,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 152 – 15424,02 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 153 – 7481,24 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 176 – 836,17 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 151 – 29664,33 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 164 – 8004,67 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 183 – 1121,40 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 150 – 29310,31 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 168 – 1041,58 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 162 – 205766,41 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 165 – 16329,89 Lt, 2004 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 171 – 5975,15 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 173 – 3415,70 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 180 – 2308,92 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 186 – 3675,63 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 166 – 5330,67 Lt,

kuriuos patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės, parašu, tokiu būdu suklastodama šiuos dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, realiai nurodytų mokėjimų neatliko, o apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) vertės turtą, tokiu būdu padarydama didelę 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) žalą tikriesiems UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, baudžiamasis procesas R. K. nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

A. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2004 m. liepos 14 d. iki 2004 m. gruodžio 13 d., būdamas nemokios UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2004 m. spalio 7 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jo vadovaujama nemoki UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 100 procentų bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) beverčių akcijų, nepadengtų jokiu turtu, už 800 000 Lt (231 884 Eur), o tai pablogino UAB (duomenys neskelbtini) ekonominę padėtį, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas bendrovei 800 000 Lt (231 884 Eur) turtinę žalą. Dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos A. G. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendyje išdėstytos išvados dėl baudos ir jos paskyrimo motyvų neatitinka faktinių aplinkybių, todėl prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti R. K. ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroro teigimu, BK 54 straipsnio 3 dalis R. K. pritaikyta nepagrįstai. Teismas, skirdamas R. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuo R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei devyneri metai, o tai rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą, taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgai. Prokuroro manymu, teismas, įvertindamas tai, kad R. K. nėra pagrindų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, padarė neteisingą išvadą, kad šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas įgyvendintas už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje – baudą.

Prokuroras pažymi, kad R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu pagrindiniam įmonės akcininkui buvo padaryta didelė žala. Šio nusikaltimo pavojingumas nėra sumažėjęs, kadangi nusikaltimas padarytas tyčia, R. K. dėl padarytos veikos kalta neprisipažino ir nesigaili, žala nėra atlyginta, o ikiteisminis tyrimas atnaujinus baudžiamąjį procesą užtruko palyginti trumpai (devynis mėnesius), be to, ši sudėtinga byla teisme buvo išnagrinėta per pusantrų metų. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 m., jis buvo atliekamas dėl visai kitų nusikalstamų veikų ir procesas buvo baigtas teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad R. K. nepadarė BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo. Baudžiamasis procesas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo buvo pradėtas tik 2011 m. ir truko palyginti neilgai, todėl teismas padarė klaidingą išvadą dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistoji nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis grindžiamas kaltinamajame akte išdėstytais liudytojų parodymais, kurie aiškiai nesutampa su parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, be to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nurodytiems prieštaravimams pašalinti. Nuteistosios teigimu, nuosprendyje pateikti liudytojos L. M. parodymai yra perrašyti iš kaltinamojo akto, nepaisant to, kad kaltinamajame akte jie nurodyti netiksliai, o į teisiamajame posėdyje duotus parodymus neatsižvelgta. Nuosprendyje pateikti liudytojo L. V. parodymai nesutampa su kaltinamajame akte nurodytais ir teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo parodymais, tačiau teismas šių prieštaravimų taip pat nepašalino, nuosprendyje buvo nurodytos tokios aplinkybės, kurių nenurodė liudytojas. Nuosprendyje pateikti liudytojos I. G. parodymai taip pat perrašyti iš kaltinamojo akto, nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja davė kitokius parodymus. Nuteistosios teigimu, nepakankamai ištirti ir liudytojo L. B. parodymai, be to, teismas, apklausdamas L. B., šį liudytoją klaidino, kadangi užduodamas klausimus apie kasos išlaidų orderius nurodė dvigubai didesnes sumas, negu nustatyta apskaitos dokumentus vertinusio specialisto 2007 m. balandžio 18 d. pateiktoje išvadoje Nr. 5-2/42. Nuteistosios teigimu, liudytojo R. V. parodymai tapatūs kaltinamajame akte nurodytiems jo parodymams, nors teisiamajame posėdyje šis liudytojas davė kitokius parodymus. Nuteistoji nurodo, kad visi teisiamajame posėdyje apklausti buvę bendrovės darbuotojai pripažino, jog jie mokėjo už bendrovei suteiktas paslaugas arba bendrovės naudai gautas prekes ir patvirtino, kad bendrovė jiems neliko skolinga. Šios aplinkybės, nuteistosios manymu, pagrindžia BK 184 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (turto iššvaistymo) sudėties nebuvimą. Nuteistosios teigimu, byloje esantys prieštaravimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 301 straipsnyje apkaltinamojo nuosprendžio turiniui nustatyti reikalavimai.

Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepašalinti prieštaravimai dėl nuteistajai inkriminuoto apgaule įgyto svetimo turto dydžio. 2011 m. gegužės 30 d. pranešime apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, jai inkriminuotas 530 593,56 Lt (153 795,23 Eur) vertės svetimo turto įgijimas apgaule, o vėliau dėl neaiškių motyvų pranešime apie įtarimą nurodyta suma sumažinta iki 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur). Nuteistosios teigimu, nėra aišku, kodėl kaltinamajame akte dalis nurodytos sumos laikoma išmokėta teisėtais nuteistosios veiksmais, o kita dalis – neteisėtais veiksmais, nors kalbama apie tą patį laikotarpį (nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. gegužės 7 d.) ir apie tą pačią veiką. Motyvų nepateikta ir skundžiamame nuosprendyje, nors tai sudarė aiškų pagrindą kaltinamąjį aktą BPK 254 straipsnyje nustatyta tvarka perduoti prokurorui. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nuteistąją išteisinti arba nutraukti baudžiamąją bylą, turi pakankamą pagrindą pripažinti, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu perduoti bylą prokurorui.

Nuteistoji pažymi, kad 2007 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/42 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų buvo nurodyta, jog tyrimui nebuvo pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai dėl 232 776,62 Lt (67 471,48 Eur), kurie įvertinti kaip bendrovei padarytas nuostolis. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2007 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog R. K., nepaisydama teismo draudimo disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) turtu, sudarinėti sandorius ir valdyti sąskaitas per laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2005 m. gegužės 7 d. išmokėjo iš bendrovės kasos 530 593,56 Lt (153 795,23 Eur). Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad šios specialisto išvados pagrindu kitoje baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis 2007 m. birželio 29 d. buvo panaikintas, R. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais ir ta pačia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nepateikti išlaidas, kurios sudaro 232 776,62 Lt (67 471,48 Eur), pateisinantys dokumentai, o 530 593,56 Lt (153 795,23 Eur) sudaranti suma yra tik bendra suma, kuri buvo apskaityta taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog pateisinančių dokumentų nepateikta dėl 232 776,62 Lt (67 471,48 Eur) sumos, pranešime apie įtarimą ši suma yra 530 593,56 Lt (153 795,23 Eur), o kaltinamajame akte – 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur). Motyvai, kokiu pagrindu nuteistajai inkriminuota 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) suma, nebuvo pateikti nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje. Nuteistosios manymu, jai inkriminuoto apgaule įgyto svetimo turto dydis buvo galimai sumažintas atsižvelgiant į liudytojų D. M., L. M., R. V., D. Z., S. B., G. V., R. G., J. D., S. B., K. G., V. O., A. M., M. V., V. B. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas nesigilino, kokios vertės svetimas turtas buvo užvaldytas apgaule, taip priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuteistoji pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtino sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl visuomet būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusius padarinius. Nuteistosios teigimu, liudytojai S. B., K. G., A. L., L. V. bei V. K., kurių vardu buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai 31 493,14 Lt (9 128,45 Eur) sumai, nors ir neigia gavę pinigus, tačiau nurodo, kad atsiskaitydavo su tiekėjais grynais pinigais iš kasos. Nuteistoji nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklosčiusi neeilinė padėtis, todėl tam tikrą laikotarpį buhalterija neturėjo pirminių apskaitos dokumentų bei antspaudo, negalėjo laiku įforminti dviejų mėnesių iš įmonės kasos išmokėtų pinigų, tačiau tai buvo padaryta vėliau, t. y. 2004 m. gegužės mėn. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kai kurie liudytojai gali neprisiminti, už ką buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai.

Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojai patvirtino, kad nurodytų pinigų pagal kasos išlaidų orderius jie negavo ir kad jie savo lėšomis prekių niekada nepirko, nes patys liudytojai apklausiami nurodė priešingai. Nuteistoji pažymi, kad teismas nedetalizavo, kurie liudytojai nurodė, kad pinigų apskritai negavo.

Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo jai inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaip tęstinę. Nuteistoji nurodo, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2010). Apeliantė nurodo, kad kasos išlaidų orderių išrašymas kiekvieną kartą skirtingiems asmenims, esantiems skirtinguose miestuose, nors galimai ir padarant žalą vienam savininkui, turėjo būti vertinamas ne kaip vienas nusikaltimas, o kaip atskiros nusikalstamos veikos. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo nuteistąją išteisinti, jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad jos veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra nuosavybė, turtinės teisės, turtinio pobūdžio prievolės, kurias asmuo privalo vykdyti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Nuteistosios teigimu, akivaizdu, kad nuosprendis surašytas ne pagal BK 182 straipsnį, o pagal BK 183 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už turto pasisavinimą. Nuteistoji nurodo, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti kaltininko apgaulę, kuri turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nebandė nustatyti, ar apgaulė nagrinėjamu atveju buvo esminė ir turėjo lemiamą įtaką UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų apsisprendimui pasirašyti kasos išlaidų orderius. Apeliantės teigimu, kasos išlaidų orderių pasirašymas darbuotojams buvo įprastas veiksmas, jokios apgaulės nebuvo. Aplinkybė, kad tam tikrus kasos išlaidų orderius ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino teisėtais, sumažindami įtarime inkriminuotą sumą, rodo, jog tai, kad R. K. save buvo pasiskyrusi UAB (duomenys neskelbtini) direktore, įtakos apgaulei neturėjo.

Nuteistoji nurodo, kad įrodinėjant sukčiavimo sudėtį būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių. Skundžiamame nuosprendyje nepateikta neginčijamų įrodymų, kad R. K. užvaldė svetimą turtą, t. y. kad ji turėjo realią galimybę turtą valdyti, juo naudotis, disponuoti byloje nenustatytų poreikių tenkinimui. Byloje nenustatyta, kad R. K. realiai gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius. Tai patvirtino ir liudytojai, kurie parodė, kad mokėdavo iš kasos grynais pinigais tiekėjams, o vėliau buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Apeliantė pažymi, kad byloje nebuvo tiriama, ar tiekėjai realiai buvo atvežę prekių, kurių vertė lygi jai inkriminuotai turto sumai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistosios veikoje nėra ir subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nuteistosios teigimu, byloje nėra duomenų, kad tyčia panaudoti apgaulę ir išrašant kasos išlaidų orderius įgyti svetimą turtą R. K. kilo iki savęs paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) direktore momento. Be to, ant kasos išlaidų orderių yra ne tik įmonės vadovės, bet ir kasininko bei asmens, patvirtinusio pinigų gavimą, parašai. Nuteistoji taip pat nurodo, kad sukčiavimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas R. K. tiesioginę tyčią nuosprendyje nurodė, kad R. K. suvokė, jog neteisėtai, neatlygintinai savinasi jai patikėtą bendrovės turtą – pinigines lėšas, tuo pažeidžia bendrovės interesus bei daro materialinę žalą bendrovei ir to nori. Apeliantė pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos esminiai požymiai yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (o ne kaltinamajam patikėtam turtui), taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Nuosprendyje nurodyti R. K. inkriminuoto BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėties motyvai dėstomi pagal BK 183 straipsnį.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog ji turtą pasisavino panaudodama suklastotas PVM sąskaitas faktūras. Apeliantės teigimu, neaišku, apie kokias PVM sąskaitas faktūras kalbama, kadangi tiek kaltinamajame akte, tiek teisiamajame posėdyje buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su kasos išlaidų orderiais, o kasos išlaidų orderis ir PVM sąskaita faktūra yra skirtingi buhalterinės apskaitos dokumentai.

Šalies argumentai

Išteisintasis A. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimą, jo atžvilgiu priimti teisėtą išteisinamąjį nuosprendį ir privalomas BPK 257 straipsnyje nurodytas nutartis.

A. G. nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis iš esmės yra teisingas, tačiau negali būti laikomas teisėtu, kadangi jį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas. Apelianto teigimu, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras pažeidė BPK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nurodė, kad jis yra teistas pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d., 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius, tačiau pirmosios instancijos teismas išteisintojo pareikštą nušalinimą nurodytam prokurorui nepagrįstai ir neteisėtai atmetė, be to, šį pažeidimą pakartojo ir skundžiamame nuosprendyje. Apelianto teigimu, nuosprendyje turi būti nurodomi tik galiojantys (neišnykę ir nepanaikinti) teistumai. Nuosprendyje vadovaudamasis jau išnykusiais teistumais pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Apeliantas nurodo, kad nušalinimą valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui jis reiškė ir dėl neteisėto jo sulaikymo. Nors 2011 m. birželio 1-3 d. apelianto laikiną sulaikymą Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12247-545/2013 pripažino neteisėtu, baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas, būdamas šališkas, konstatavo, kad nurodytas apelianto laisvės suvaržymas buvo teisėtas ir nepagrįstai atmetė jo pareikštą nušalinimą prokurorui.

Skunde nurodoma, kad nušalinimas buvo pareikštas ir specialistei Z. K. dėl jos nekompetentingumo. Apelianto teigimu, specialistė sąmoningai klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatas ir padarė išvadą, kad įmonė tampa nemoki, jei gauna didesnį kreditą nei įmonės įstatinis kapitalas. Apelianto manymu, specialistė melavo ir teisiamajame posėdyje, teigdama, kad vadovavosi kita Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto redakcija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialistės išvadą, pripažino ją klaidinga, tačiau apelianto pareikštą nušalinimą atmetė, taip pažeisdamas jo teisę į gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – bei perduoti jo asmens tapatybės kortelę pataisos įstaigos administracijai, pažeidė jo teisę dirbti darbą, susijusį su leidimu išvykti be sargybos.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo jo prašymus pavesti prokuratūrai įvertinti aiškiai neteisėtą jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį persekiojimą, neteisėtą sulaikymą, aiškiai melagingas specialistės išvadas bei melagingų parodymų davimą teisme, taip pat apelianto prašymą įvertinti nepagrįsto civilinio ieškinio pareiškimą ir nukentėjusiojo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantas nurodo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas neatleidžia teismo nuo pareigos vadovautis BPK 257 straipsniu bei civilinio proceso normomis, nustatančiomis sankcijas už žinomai nepagrįsto civilinio ieškinio pareiškimą. Be to, išteisinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas neišaiškino apeliantui teisės į žalos atlyginimą, nors jis teismą buvo informavęs, kad daug kartų į apklausas siųstais šaukimais per laikotarpį, kai išteisintasis gyveno Anglijoje, jam buvo padaryta didelė turtinė žala.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamųjų atžvilgiu taikė dvigubus standartus, kadangi jo atžvilgiu specialistės Z. K. išvadą pripažino klaidinga ir ja nesivadovavo, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. K. atžvilgiu nurodyta specialistės išvada rėmėsi.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo specialistės Z. K. parodymus, kad ji nesikreipė į bankrutuojančią UAB (duomenys neskelbtini) dėl įmonės buhalterinių dokumentų pateikimo, kad jai nėra žinoma, kas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pagrindu buvo surašyta specialistės išvada, taip pat kad specialistei nėra žinoma, ar jai pateikti dokumentai nebuvo tendencingai parinkti ar suklastoti. Teismas nepagrįstai ignoravo ir apelianto parodymus, kad 2004 m. liepos 14 d. R. K. nebuvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini), kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kasoje niekada neturėjo 473 000 litų (137 101 eurų) ar panašios sumos, kurią būtų įmanoma pasisavinti, ir kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir liudytojų parodymais, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus visuomet įformindavo po ūkinės operacijos atlikimo, pagal ūkinės operacijos faktą, kad 2004 m. gegužės 3-7 d. įforminti UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentai yra 2004 m. kovo – balandžio mėn. atliktų ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos atkūrimui, taip pat kad UAB (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo – balandžio mėn. negalėjo fiksuoti atliekamų ūkinių operacijų griežtos apskaitos kasos dokumentų blankuose dėl V. B. nusikalstamos veikos – įmonės antspaudo, registravimo pažymėjimo bei griežtos apskaitos blankų pagrobimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo R. K. ir paskirti jai bausmę, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, taip pat patenkinti R. K. pareikštą 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) civilinį ieškinį ir priteisti proceso išlaidas. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. paskirtos bausmės yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu R. K. paskyrė per švelnią bausmę. Apelianto teigimu, teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad R. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, apgaule pasisavindama didelės vertės – 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) – svetimą turtą. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad R. K. nusikalto pirmą kartą, daugiau nusikaltimų nepadarė, įvertino R. K. asmenybę ir ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nelaikytinos išimtinėmis. R. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, dėl padarytų nusikalstamų veikų ji nesigaili ir padarytos žalos neatlygino. Apelianto teigimu, R. K. tiek civilinių procesų, tiek baudžiamojo proceso metu melavo, vilkino teismų procesus, o tai rodo, kad jos pavojingumas nėra sumažėjęs.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko daugiau kaip devynerius metus. Ikiteisminis tyrimas R. K. 2004 m. buvo pradėtas dėl kitos nusikalstamos veikos, o dėl sukčiavimo – tik 2011 m.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko jo R. K. pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas R. K. pareikšto civilinio ieškinio palikti nenagrinėto neprašė. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė prašymą jo civilinį ieškinį A. G. ir R. K. palikti nenagrinėtą, nes manė, kad pripažinus A. G. kaltu padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nebus galima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio. Teismui A. G. išteisinus, o R. K. pripažinus kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) – svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nurodyto dydžio turtinę žalą tikriesiems UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams. Kadangi apeliantas yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, jo ieškinys turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis BPK 109-117 straipsnių nuostatomis.

Remdamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, apeliantas nurodo, kad nustatęs R. K. padarytos turtinės žalos dydį ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas privalėjo civilinį ieškinį patenkinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalį, 115 straipsnio 1 ir 2 dalis, garantuojančias nukentėjusiojo teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šie pažeidimai yra susiję su nepakankama asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu ir laikytini BPK 369 straipsnyje numatytu esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, kuris sutrukdė teismui šioje byloje priimti teisingą sprendimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios gynėjas pateikė prašymą bylą nutraukti esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindui, o nenustačius pagrindo bylą nutraukti R. K. išteisinti, kitus apeliacinius skundus gynėjas prašė atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundą prašė tenkinti iš dalies, o kitus apeliacinius skundus atmesti. Nuteistoji prašė jos skundą tenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas, kiti apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios R. K. gynėjas teigė, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas R. K. pažeidžia draudimą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem). Nurodyta pozicija grindžiama tuo, kad R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skundžiamu nuosprendžiu nuteista dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kurie buvo įvertinti baigtoje baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinta, taip pat ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00146-04, kuris įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas.

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90, 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97, 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Šis principas nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2014).

Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar R. K. inkriminuota veika jau buvo įvertinta baigiamuoju proceso sprendimu, o, esant nurodytai situacijai, taip pat nustatyti, dėl kokių priežasčių baudžiamasis procesas nuteistosios atžvilgiu buvo kartojamas ir ar šios priežastys sudaro pagrindą atnaujinti procesą BPK nustatyta tvarka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. kovo 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate gavus pranešimą apie galimai pavogtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 (t. 1, b. l. 1). 2005 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04 medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 1 d. dėl R. K. savavaldžiavimo. Šis ikiteisminis tyrimas 2005 m. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04, jam suteikiant ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00523-05 (t. 1, b. l. 39). Iš 2005 m. spalio 24 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00523-05 R. K. inkriminuota tai, kad ji, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai realizuodama negaliojančią, neregistruotą 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. kovo 1 d. neteisėtu sprendimu save paskyrė bendrovės direktore ir vienintele bendrovės valdytoja, nepaisydama teismo nutarčių ir antstolės 2004 m. birželio 21 d. jai įteikto patvarkymo, uždraudžiančio jai vykdyti nurodytą sutartį ir eiti bendrovės direktorės pareigas, ir iki 2004 m. liepos 13 d. vykdė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės funkcijas. Be to, remiantis 2005 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/59 nurodytame pranešime apie įtarimą R. K. inkriminuota ir tai, kad ji nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. gegužės 7 d. pagal bendrovės kasos išlaidų orderius, kuriuos ji pasirašė kaip įmonės vadovė, išmokėjo iš bendrovės kasos 530 596,56 Lt (153 796,10 Eur), tokiu būdu nurodyta suma sumažindama bendrovės turtą ir padarydama jai turtinę žalą (t. 1, b. l. 37-38; t. 21, b. l. 204).

2006 m. vasario 28 d. kaltinamasis aktas kartu su bylos Nr. 20-2-00523-05 medžiaga perduotas teismui. Kaltinamajame akte R. K. inkriminuota tai, kad ji, esant civiliniam ginčui tarp jos ir V. B. dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybės teisės, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai realizuodama negaliojančią, neregistruotą 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir A. K., 2004 m. kovo 1 d. neteisėtu sprendimu save paskyrė bendrovės direktore ir vienintele bendrovės valdytoja, nepaisydama teismo nutarčių ir antstolės 2004 m. birželio 21 d. jai įteikto patvarkymo, uždraudžiančio jai vykdyti nurodytą sutartį ir eiti bendrovės direktorės pareigas, iki 2004 m. liepos 13 d. vykdė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės funkcijas, tokiu būdu padarydama V. B. 38 000 Lt (11 014 Eur) turtinę žalą. Nurodyto dydžio turtinės žalos padarymas R. K. inkriminuotas todėl, kad V. B. šią pinigų sumą sumokėjo A. K. prieš sudarydamas su juo 2004 m. vasario 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 11, b. l. 46-48). Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiu R. K. pripažino kalta padarius BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują R. K. išteisinantį nuosprendį, nenustatęs, kad ji padarė veiką, turinčią BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, taip pat nenustatęs to, kad V. B. būtų padaryta turtinė žala, kadangi už nurodytą pinigų sumą įgytas akcijas V. B. turėjo nuosavybės teise (t. 13, b. l. 117-122). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį paliko galioti. Šioje nutartyje be kitų aplinkybių pažymėta, kad Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoji dalis, kurioje padaryta išvada, jog dėl R. K. neteisėtos veikos bendrovė patyrė 530 593,56 Lt (153 796,10 Eur) išlaidų, prieštarauja nuosprendžio nustatomajai daliai ir viršija kaltinimo ribas (t. 13, b. l. 132-135).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04, iš kurio atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00523-05, buvo tęsiamas. 2004 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04 medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir panaudojimo, taip pat pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl R. K. duotų melagingų parodymų (t. 1, b. l. 27). 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 dalyje dėl R. K. 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir panaudojimo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo (t. 1, b. l. 30-31). 2005 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04 medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl UAB (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkomos apskaitos (t. 1, b. l. 45). 2005 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl aplaidžios apskaitos vedimo A. L., R. K. ir L. M. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių nurodytų asmenų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo (t. 11, b. l. 23-24). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2006 m. vasario 7 d. nutarimu Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04 panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Prie šio ikiteisminio tyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2006 m. vasario 7 d. nutarimu prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00001-06, 2006 m. sausio 30 d. pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį gavus V. B. pareiškimą, kad R. K., suklastodama 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apgaule užvaldė UAB (duomenys neskelbtini) turtą, po to, teismui paskyrus laikinąjį administratorių Ž. A., o jam direktoriumi paskyrus A. G., šie asmenys privedė UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto. Be kitų aplinkybių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2006 m. vasario 7 d. nutarime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovės R. K. atliktos disponavimo bendrovės turtu operacijos per laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d. ankstesniais proceso sprendimais nebuvo įvertintos. Šiame nutarime vadovaujantis 2005 m. birželio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/59 pažymėta, kad disponuodama bendrovės turtu R. K. galimai sumažino UAB (duomenys neskelbtini) turtą 530 593,56 Lt (153 796,10 Eur) ir padarė bendrovei nurodyto dydžio turtinę žalą, kuri galimai sąlygojo UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą (t. 11, b. l. 39-41).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04 medžiagos, per nurodytą laikotarpį R. K. atliktos finansinės operacijos buvo vertinamos tęsiant šį ikiteisminį tyrimą. 2007 m. balandžio 18 d. buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/42, kurioje buvo įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) ūkiniai įvykiai ir finansinės operacijos per laikotarpį nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2006 m. balandžio 19 d. Šiame tyrime buvo vertinama, kokiems tikslams po 2004 m. balandžio 2 d., kai Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu R. K. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš bendrovės kasos buvo išmokėta 530 593, 56 Lt (153 796,10 Eur) suma. Atliekant nurodytą tyrimą buvo patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, tarp jų ir kasos išlaidų orderiai: 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 144 – 4843,51 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 146 – 4710,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 145 – 3961,61 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 179 – 321,35 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 123 – 357,09 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 161 – 2541,84 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 160 – 780 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 154 – 15174,71 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 174 – 904,34 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 156 – 16474,01 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 122 – 1128,24 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 120 – 884,79 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 121 – 1630,36 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 147 – 2335,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 155 – 10391,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 167 – 576,21 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 185 – 2171,47 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 157- 19177,44 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 127 – 253,81 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 126 – 1023,59 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 140 – 47674,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 152 – 15424,02 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 153 – 7481,24 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 176 – 836,17 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 151 – 29664,33 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 164 – 8004,67 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 183 – 1121,40 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 150 – 29310,31 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 168 – 1041,58 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 162 – 205766,41 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 165 – 16329,89 Lt, 2004 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. 171 – 5975,15 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 173 – 3415,70 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 180 – 2308,92 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 186 – 3675,63 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 166 – 5330,67 Lt (t. 12, b. l. 41-77).

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. L., R. K. ir kitų už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą atsakingų asmenų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnyje, 184 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnyje, 209 straipsnyje, požymių. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 yra susijęs su baigtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 20-2-00523-05 dėl R. K. savavaldžiavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2007 m. spalio 23 d. nutartimi paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Remiantis šia nutartimi, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04 nurodyta, kad dėl savavaldžiavimo R. K. išteisinta, jos veikoje nenustačius kaltės. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad R. K. gindama, jos manymu, pažeistas teises, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, t. y. veikė teisėtomis priemonėmis, ir tik 2006 m. vasario 3 d. teismas 2003 m. gruodžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Dėl šios priežasties R. K. veikoje nėra būtinojo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – apgaulės (t. 14, b. l. 41-48). V. B. apskundus šį nutarimą, aukštesnysis prokuroras 2009 m. gegužės 25 d. nutarimu atsisakė patenkinti jo skundą. V. B. apskundus aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad skundžiami nutarimai minėtais pagrindais nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04 yra teisingi, teisėti ir pagrįsti. Nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis BPK nustatyta tvarka aukštesniajam teismui skundžiama nebuvo, todėl, suėjus septynių dienų apskundimo terminui, įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma.

Nepaisydamas įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras 2011 m. kovo 4 d. nutarimu Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. balandžio 4 d. nutarimą ir aukštesniojo prokuroro 2009 m. gegužės 25 d. nutarimą panaikino kaip nepagrįstus ir neteisėtus, ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04 atnaujino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (t. 14, b. l. 60-63). 2011 m. lapkričio 7 d. R. K. buvo surašytas pranešimas apie įtarimą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo (t. 17, b. l. 95). Nurodytame pranešime apie įtarimą jai inkriminuotos tos pačios veikos, kurios buvo įvertintos ankstesniais baigiamaisiais proceso sprendimais, t. y. R. K. inkriminuota tai, kad ji 2004 m. kovo 1 d., turėdama išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudodama žinomai suklastota 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje melagingai buvo nurodyta, kad A. K. pardavė jai visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, pagamino netikrą dokumentą – sprendimą, kurio pagrindu paskyrė save eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, įrašydama šiame sprendime melagingus duomenis, kad ,,Bendrovės vienintelė akcininkė yra R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) turinti 100 akcijų, kas sudaro 100 balsų“, ir, tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. liepos 14 d. neteisėtai eidama UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, žinodama, kad realiai neatliks 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) mokėjimo operacijų, išrašė fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius, kuriuos patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės, parašu, tokiu būdu suklastodama šiuos dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, realiai mokėjimų neatliko, o apgaule įgijo didelės vertės – 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) – svetimą turtą, taip padarydama nurodyto dydžio turtinę žalą tikriesiems UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, naujų duomenų iš esmės nebuvo surinkta, įtarimas dėl svetimo turto įgijimo apgaule R. K. buvo grindžiamas 2007 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/42. Ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 buvo baigtas ir byla kartu su kaltinamuoju aktu, kurio turinys dėl R. K. nusikalstamų veikų iš esmės tapatus nurodyto pranešimo apie įtarimą turiniui, perduota teismui (t. 17, b. l. 112-123). Bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. K. pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o procesą dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (t. 21, b. l. 57-77).

Nurodytų bylos duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista jos atžvilgiu pakartojus baudžiamąjį procesą dėl tų pačių veikų ir tų pačių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios buvo išsamiai įvertintos baigiamaisiais įsiteisėjusiais proceso sprendimais.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00523-05 dėl savavaldžiavimo, kuris buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00146-04, buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su R. K. veikla per laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d., nustačius, kad ji, galimai nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai realizuodama negaliojančią 2003 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. kovo 1 d. neteisėtu sprendimu save paskyrė bendrovės direktore ir vienintele bendrovės valdytoja ir iki 2004 m. liepos 13 d. vykdė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės funkcijas. Dėl šios nusikalstamos veikos R. K. išteisinta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kurį kasacinės instancijos teismas paliko galioti. Ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00146-04 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo tiriama R. K. veikla, vykdyta per tą patį laikotarpį, kaip ir ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00523-05, tačiau šiame ikiteisminiame tyrime remiantis 2007 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/42 taip pat buvo vertinamos per nurodytą laikotarpį su UAB (duomenys neskelbtini) turtu atliktos finansinės operacijos (tarp jų ir R. K. nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. gegužės 7 d. išrašyti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos buvo atlikti mokėjimai iš bendrovės kasos). Šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas, nenustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir kituose straipsniuose, pagal kuriuos buvo atliekamas nurodytas ikiteisminis tyrimas, požymių. Nurodyto proceso sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuri nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo praėjus jos apskundimo terminui, pažeidimų nenustatė, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo paliktas galioti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04 buvo atnaujintas iš esmės dėl tų pačių faktų, kurie buvo įvertinti įsiteisėjusiais proceso sprendimais. Nutarimas atnaujinti ikiteisminį Nr. 23-1-00146-04 buvo priimtas nesurinkus naujų duomenų, o anksčiau surinktų duomenų pagrindu pateikiant naują R. K. veikų teisinį įvertinimą – konstatuojant, kad ankstesnė prokuroro išvada, jog R. K. veikoje nėra BPK 182 straipsnio 2 dalies požymių, yra nepagrįsta (t. 14, b. l. 62), ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pradedant ikiteisminį tyrimą pagal kitus BK straipsnius – 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (t. 14, b. l. 63). Ikiteisminio tyrimo metu naujų duomenų surinkta nebuvo, tolesnis ikiteisminis tyrimas dėl R. K. atliktų finansinių operacijų su UAB (duomenys neskelbtini) turtu buvo atliekamas remiantis minėta 2007 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-2/42, be to, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu nurodyta išvada buvo remiamasi ir nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. K. nuteista už tai, kad ji išrašė fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius: 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 144 – 4843,51 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 146 – 4710,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 145 – 3961,61 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 179 – 321,35 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 123 – 357,09 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 161 – 2541,84 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 160 – 780 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 154 – 15174,71 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 174 – 904,34 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 156 – 16474,01 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 122 – 1128,24 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 120 – 884,79 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 121 – 1630,36 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 147 – 2335,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 155 – 10391,27 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 167 – 576,21 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 185 – 2171,47 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 157- 19177,44 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 127 – 253,81 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 126 – 1023,59 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 140 – 47674,89 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 152 – 15424,02 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 153 – 7481,24 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 176 – 836,17 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 151 – 29664,33 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 164 – 8004,67 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 183 – 1121,40 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 150 – 29310,31 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 168 – 1041,58 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 162 – 205766,41 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 165 – 16329,89 Lt, 2004 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 171 – 5975,15 Lt, 2004 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 173 – 3415,70 Lt, 2004 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 180 – 2308,92 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 186 – 3675,63 Lt, 2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 166 – 5330,67 Lt, šiuos suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, realiai nurodytų mokėjimų neatliko, o apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) vertės turtą, tokiu būdu padarydama didelę 473 002,78 Lt (137 102,26 Eur) žalą tikriesiems UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams (t. 21, b. l. 47-77).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam proceso sprendimui. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04 buvo įsiteisėjęs, todėl šis tyrimas galėjo būti atnaujintas tik esant BPK 217 straipsnio 2 dalyje nurodytoms naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo nustatytos priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kurios turi reikšmę bylai išspręsti teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 3 d. nutarimas, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00146-04, buvo priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos: nenustačius naujų aplinkybių, o iš esmės konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, todėl įsiteisėjęs nutarimas šį tyrimą nutraukti yra neteisėtas ir nepagrįstas (t. 14, b. l. 63). Nurodytos tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinė nutartis 2K-570/2010).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentais, kad baudžiamasis procesas dėl R. K. sukčiavimo buvo pradėtas tik 2011 m. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamieji procesai dėl nuteistajai inkriminuotų BK 294 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų iš esmės tęsėsi nuo 2004 m., pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00146-04, o sukčiavimo požymiai išsamiai buvo vertinami ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00001-06, kuris buvo pradėtas 2006 m. ir kuris Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2006 m. vasario 7 d. nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 23-1-00146-04. Taigi tęsiant baudžiamuosius procesus dėl 2004 m. padarytų veikų per didesnį nei devynerių metų laikotarpį iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. K. negalėjo būti tikra dėl savo teisinės padėties, juolab, kad 2011 m. kovo 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos ir nepaisant įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos preambulėje, elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik tam, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir būtų priimtas naujas sprendimas (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04). Bylos duomenų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo proceso kartojimas dėl 2004 m. R. K. vykdytos ir įsiteisėjusiais sprendimais įvertintos veiklos su nurodytu principu yra nesuderinamas.

Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2011 m. kovo 3 d. dėl R. K. veikų vykęs ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas buvo neteisėti, todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu naikintinas ir byla R. K. dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktina.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Apeliaciniame skunde išteisintasis A. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo išteisinimo yra pagrįstas ir teisingas, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas ignoravo jo prašymus dėl nušalinimo prokurorui, specialistei, nesivadovavo kitomis BPK nuostatomis, todėl buvo šališkas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 312 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teisę išteisintajam paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. apeliacinio skundo motyvai susiję su kitų klausimų išsprendimu, išteisinimo pagrindo ir nuosprendžio motyvų A. G. iš esmės neginčija, jo apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą ir priteisti proceso išlaidas.

Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, o šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės, todėl nutraukus baudžiamąją bylą civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-216/2010). Kadangi byla dėl R. K. nutraukiama, pareikšti civilinis ieškinys bei prašymas atlyginti proceso išlaidas paliekami nenagrinėti.

Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje R. K. inkriminuota 38 000 Lt (11 014 Eur) turtinė žala V. B. nebuvo padaryta, kadangi iš A. K. įgytos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, už kurias V. B. sumokėjo A. K. 38 000 Lt (11 014 Eur) sumą, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. B. (t. 13, b. l. 117-122). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį paliko galioti. Šioje nutartyje be kitų aplinkybių pažymėta, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog 38 000 Lt (11 014 Eur) yra pinigų suma, kurią V. B. pagal 2004 m. vasario 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavėjui – A. K., o R. K. šių pinigų neužvaldė ir jais nedisponavo (t. 13, b. l. 132-136).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje R. K. pripažinta kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nutraukti.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, išteisintojo A. G. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. apeliacinius skundus atmesti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Svajūnas KnizlerisRegina Gaudutienė