Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-80-190-2011

2.4.5., 2.4.7.

2011 m. sausio d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Zenono Birštono ir Vlado Nikitino, sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ch. ir jo gynėjo advokato Kazio Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ch. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Ch. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ch. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinę medžiagą - kanapių dervą, kurios dalį suvartojo pats, dalį - 0,070 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 0,030 g narkotinės medžiagos – heroino 2010-06-28, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, už 60 litų pardavė A. M., o likusią dalį – 4,813 g laikė prie savęs iki tos pačios dienos, 20.30 val., kai asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, policijos pareigūnai jo apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė minėtą didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino.

A. Ch. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, kad A. Ch. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismas kritiškai vertino kaltinamojo A. Ch. parodymus apie tai, kad jis rado narkotinę medžiagą - heroiną, laikė ją prie savęs nežinodamas jos kiekio ir neketindamas jos parduoti. Teismas pažymėjo, kad tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja kaltinamojo A. M. parodymams ir teismo posėdyje ištirtai bylos medžiagai.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis A. Ch. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos - heroino. Nors kaltinamasis A. Ch. parodė, kad anksčiau iš čigonų tautybės asmenų tabore yra pirkęs narkotinių medžiagų savo vartojimui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta tai patvirtinančių įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kada vyko tas įgijimas, kiek ir kokios konkrečiai narkotinės medžiagos kaltinamasis A. Ch. buvo įgijęs be tikslo parduoti. Nenustačius nusikaltimo sudėties, kaltinamasis A. Ch. dėl jam inkriminuojamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu A. Ch. ir jo gynėjas adv. K.Rakauskas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, kviečiant ekspertų, susidedančių iš teismo medicinos ir teismo psichiatrijos specialistų, komisiją pateikti išvadas, ar A. Ch. 2010 m. birželio mėnesį dėl savo psichinės būklės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, galėjo suprasti savo veiksmus ir atsakyti už juos pagal baudžiamąjį įstatymą, o nustačius, kad jis yra pakaltinamas, nurodyti, ar jo susirgimai priskirtini prie nepagydomų ligų, dėl kurių jam būtų sunku atlikti bausmę. Be to, apeliaciniame skunde prašoma pašalinti iš apkaltinamojo nuosprendžio teiginį apie 4,813 g heroino neteisėtą įgijimą turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., sušvelninti laisvės atėmimo bausmę iki laiko, kurį A. Ch. yra suimtas nuo 2010-06-28.

Gynėjas K.Rakauskas pabrėžia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad A. Ch. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog buvo parduota 0,070 g kanapių dervos ir 0,030 g heroino bei, teismo teigimu, nedidelis narkotinės medžiagos kiekis buvo suvartotas paties A. Ch., kas nesudaro didelio narkotinių medžiagų kiekio. Be to, nuteistojo drabužyje rasta tik vienarūšė narkotinė medžiaga – heroinas, kuri nebuvo padalinta į pakelius (lankstinukus), jo namuose nerasta jokių fasavimo priemonių. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos pateikti paskaičiavimai „pagal susiklosčiusią praktiką" į kiek lankstinukų galima sufasuoti radinį negali būti pripažinti įrodymu, kad A. Ch. ketino fasuoti narkotines medžiagas ir prekiauti jomis.

A. Ch. gynėjas taip pat pastebi, kad didelio narkotinės medžiagos - heroino įgijimo nekonkretumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis suvartojo dalį heroino, tačiau nesiaiškino suvartotos šios medžiagos kiekio.

A. Ch. gynėjas teigia, kad byloje neįrodyta A. Ch. tyčia turint tikslą parduoti bei platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimai dėl motyvų, kuriais teismas atmetė A. Ch. parodymus dėl narkotinės medžiagos - heroino radimo aplinkybių.

A. Ch. gynėjas pažymi, kad dėl nuteistojo susirgimų jam būtų per sunku atlikti paskirtą bausmę, todėl teisingiausias sprendimas būtų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti A. Ch. švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir, jais remdamasis, padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ch. nusikalto bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Šią teismo išvadą pagrindžia įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.

Apeliacinio skundo prašymas nuteistojo A. Ch. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais, jų visuma, nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinę medžiagą - kanapių dervą, kurios dalį suvartojo pats, dalį - 0,070 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 0,030 g narkotinės medžiagos – heroino 2010-06-28, apie 17.00 val., Vilniuje, Gelvonų g. 40 namo laiptinėje, už 60 litų pardavė A. M., o likusią dalį – 4,813 g laikė prie savęs iki tos pačios dienos, 20.30 val., kai asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, policijos pareigūnai jo apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė minėtą didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino.

A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog pažįsta A. Ch., tikrąjį jo vardą sužinojo tuomet, kai jį sulaikė. Iki to laiko kaltinamąjį pažinojo kaip J., jo telefono numerį jam davė pažįstamas, nurodydamas, jog iš jo galima nusipirkti narkotikų (b.l. 246-257). Iš A. Ch. kelis kartus pirko narkotikus, paskutinį kartą – 2010-06-28 tris čekius ir sumokėjo 60 Lt. Šie A. M. parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje ir patvirtinami liudytojų policijos pareigūnų parodymais (b.l. 246-257), specialistų išvadomis (b.l. 17-19, 27-28), 2010-06-30 asmens parodymų atpažinti protokolu (b.l. 117-119), 2010-06-28 automobilio apžiūros protokolu (b.l. 6-12), 2010-06-28 asmens kratos protokolu (b.l. 151), mobiliojo ryšio apžiūros (b.l. 65-73, OVT išklotine (b.l. 75-81) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Pats nuteistasis apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog 2010-06-28 jis (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, už 60 Lt pardavė A. M. tris „čekius“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino A. Ch. versiją, jog jis pas jį surastąją narkotinę medžiagą rado, laikė prie savęs nežinodamas jos kiekio ir neketino parduoti. Aukščiau paminėti A. M. parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog A. Ch. pardavė A. M. 0,070 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 0,030 g narkotinės medžiagos – heroino, o pas jį (A. Ch.) buvo rastas didelis kiekis – 4,813 g – heroino.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai ir kaltinamasis A. M. davė neteisingus parodymus jo atžvilgiu, kad tariamai jiems buvo žinoma, jog nuteistasis prekiauja narkotinėmis medžiagomis nuo 2010 m. sausio mėn. Atvirkščiai, nei teigia apeliantas, iš 2010-06-28 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog Vilniaus apskr. VPK NTV NKS pareigūnai turėjo informacijos, jog A. Ch. platina narkotinę medžiagą – heroiną, todėl buvo nuspręsta šia informaciją patikrinti (b.l. 1), netikėti tarnybinio pranešimo turiniu bei liudytojų policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Tiek A. M., tiek policijos pareigūnai neturi pagrindo apšnekėti nuteistojo. Be to, iš 2010-07-15 tarnybinio pranešimo apie buvusius telekomunikacijų įvykius matyti, jog A. M. su A. Ch. bendravo tarpusavyje telefonu būtent nuo 2010-01-01, t.y. rašė ir skambino vienas kitam, byloje yra pridėta tik 2010-06-28 išanalizuotos išklotinės, o laikotarpio nuo 2010-01-01 abiejų abonentų išklotinės dėl didelio kiekio yra įrašytos į kompiuterinę informacijos laikmeną (CD-R), kuri yra pridėta prie bylos (b.l. 76-77) ir kuri patvirtina, jog minėti asmenys telefonais bendravo nuo 2010-01-01.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. Ch. parodymus dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos pas jį suradimo ir jos pardavimo nuolat keitė. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad jam buvo nežinoma, jog surastame cigrečių pakelyje yra narkotikai, neva, jis sužinojo iš specialisto išvados. Toks nuteistojo skundo teiginys yra paneigiamas paties A. Ch. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kur jis pažymėjo, jog vartoja narkotikus, todėl atpažino, kad pakelyje yra būtent jie (b.l. 246-257) ir traktuotinas kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, jog A. M. parduoti lankstinukai nebuvo iš pas A. Ch. surasto pakelio, kuriame buvo 4,813 g heroino. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pas A. M. narkotinės medžiagos buvo rastos 2010-06-28 18.00 val., o pas A. Ch. didelis narkationės medžiagos kiekis buvo rastas tos pačios dienos 20.30 val. A. M. parodė, jog narkotines medžiagas pirko iš A. Ch., pas A. M. buvo rasta 2 lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu, tokia pati medžiaga, t.y. heroinas, buvo rasta ir pas A. Ch., ką patvirtino specialistai savo išvadose. Kolegija sprendžia, jog tai, kad skirtingi specialistai išvadose nurodė skirtingą heroino spalvą, reikšmės neturi, kaip ir tai, jog pas A. Ch. surastas didelis kiekis heroino nebuvo padalintas į paketėlius.

Taigi, kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, pas A. Ch. asmens kratos metu (b.l. 151) buvo rasta ir paimta 4,813 g narkotinės medžiagos heroino, kas remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija), 1 sąrašo 12 p. sudaro didelį kiekį narkotinės medžiagos (daugiau kaip 2 g).

Teisėjų kolegija atsižvelgiant į visas aplinkybes bei esančius įrodymus konstatuoja, jog A. Ch. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių dalį suvartojo pats, dalį pardavė A. M., o likusią dalį – 4,813 g laikė prie savęs, kai jo asmens kratos metu policijos pareigūnai jo apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, skirdamas bausmę nuteistajam A. Ch. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

A. Ch. praeityje teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už baudžiamojo nusižengimo padarymą, baustas administracine tvarka, ), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą įrašytas nuo 1996-10-11, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas,nedarbingas, jo darbingumas - 25 %, jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nėra A. Ch. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. Ch. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis yra minimali jos riba, todėl šis bausmės dydis negali būti pripažintas aiškiai per griežtas arba neteisingas.

Kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismop nuomone, išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą, kviečiant ekspertų, susidedančių iš teismo medicinos ir teismo psichiatrijos specialistų, komisiją pateikti išvadas, ar A. Ch. 2010 m. birželio mėnesį dėl savo psichinės būklės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, galėjo suprasti savo veiksmus ir atsakyti už juos pagal baudžiamąjį įstatymą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog A. Ch. gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė tik iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės gauti dokumentus dėl A. Ch. sveikatos, tačiau skirti ekspertizės neprašė (b.l. 246-257). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jam konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 203), kas neduoda pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvių duomenų apie apelianto psichinius susirgimus, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas kviesti ekspertų, susidedančių iš teismo medicinos ir teismo psichiatrijos specialistų, komisiją, netenkinamas.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad A. Ch. yra pakaltinamas, nuteistasis ir jo gynėjas prašo nurodyti, ar jo susirgimai priskirtini prie nepagydomų ligų, dėl kurių jam būtų sunku atlikti bausmę, o tai nustačius - taikyti Lietuvos Respublikos 76 str. 1 d.

Kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalis numato ne teismo pareigą, o galimybę nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Pažymėtina ir tai, kad, taikant Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats nuteistasis teisiamajme posėdyje parodė, jog: „pilnaverčiai dalyvauti byloje galiu“, „dabar galiu be narkotikų“, „kalėjime mane paguldė į ligoninę, nes buvo pūslės uždegimas“ (b.l. 246-257). Taigi, jo pablogėjusi sveikatos būklė buvo susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šis apeliacinio skundo prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nuteistojo A. Ch. ir jo gynėjo advokato Kazio Rakausko apeliacinį skundą atmesti.