- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-179-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03588-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- Ąžuolų kaimo bendruomenės
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2”
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ąžuolų kaimo bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ąžuolų kaimo bendruomenės ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2” dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu SB „Ąžuolas-2“ 2020-07-11 visuotinio pakartotinio susirinkimo sprendimą Nr. 4.6, kuriuo Ąžuolų kaimo bendruomenei neleista suteikti informacijos apie siūlomą statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelę ir jos projektą pristatyti visuotiniam narių susirinkimui ir nepritarta Ąžuolų kaimo bendruomenės siūlymui statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, kaip pateiktą neįgalioto asmens.
3. Teismas nurodė, kad ieškinį padavė advokatė, kuri sudarė sutartį be jokių to asmens įgaliojimų įrodymų. Tai reiškia, kad pareiškimą padavė asmuo, neturintis tam teisės.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti ieškinį arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Prie ieškovo vardu advokatės paduoto ieškinio yra pridėta 2020-08-28 atstovavimo sutartis, kuri yra galiojanti ir pagal kurią ieškovas Ąžuolų kaimo bendruomenė, atstovaujamas jo vadovo A.N., yra pavedęs advokatei jį atstovauti visuose ir visų instancijų teismuose civilinėse bylose su teise už klientą pasirašyti ir naudotis visomis procesinėmis teisėmis, kurias suteikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Atstovavimo sutartį Ąžuolų kaimo bendruomenės vardu pasirašiusio vadovo A.N. teisė atstovauti Ąžuolų kaimo bendruomenę yra išviešinta viešame registre - Juridinių asmenų registre. VĮ Registrų centro išplėstiniame išrašo 7 punkte yra nurodyta taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu, 7.1 punktas – vienasmenis atstovavimas, juridinio asmens vardu veikia vadovas. Nuo 2017 m. vasario 16 d. vadovu yra paskirtas A.N. Ąžuolų kaimo bendruomenės vadovas atstovavimo sutartį su advokate pasirašė elektroniniu parašu (tai matyti iš teismui pateiktos atstovavimo sutarties skaitmeninės kopijos antro lapo). Šios aplinkybės ir teisinis reguliavimas, skirtingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, sudaro pagrindą laikyti ieškinį paduotu įgalioto vesti bylą asmens – advokato. Todėl teismo atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
4.2. Iš nutarties neaišku, nes joje konkrečiai nenurodyta, kuo remdamasis teismas sprendė, kad advokatė su ieškove sudarė sutartį be jokių to asmens įgaliojimų įrodymų. Tai, kad prie paduoto ieškinio nebuvo pridėtas Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame išviešinta Ąžuolų kaimo bendruomenės vadovo vienasmenio atstovavimo teisė, nereiškia, kad atstovavimo sutartis su advokatu ieškovo atstovo pasirašyta neturint įgaliojimų. Teismas nepagrįstai nepasinaudojo Juridinių asmenų registro duomenimis, nors, prieš atsisakydamas priimti paduotą ieškinį, turėjo tai padaryti, vadovaudamasis CPK 179 str. 3 d., todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kita vertus, jeigu teismas laikė, kad pateikta atstovavimo sutartis turi trūkumų, jis turėjo juos konkrečiai nurodyti ir spręsdamas klausimą dėl ieškinio pareiškimo priėmimo, remdamasis CPK 115 str. 2 d., 138 str., turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti – įpareigoti pateikti tinkamai įformintą atstovavimo sutartį ar kitus dokumentus, o paduotą ieškinio pareiškimą galėjo atsisakyti priimti tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą. Taigi, teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto ir taip pažeidė CPK 115 str. 2 d., 138 str.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip pateiktą neįgalioto asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
6. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
7. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo vardu veikęs asmuo (A.N.) turėjo įgaliojimus sudaryti atstovavimo sutartį su advokate V.P., kuri, kaip ieškovo atstovė, pateikė ieškinį teismui.
8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė su ieškovo atstovavimu teisme susijusį dokumentą – 2020 m. rugpjūčio 28 d. Atstovavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo Ąžuolų kaimo bendruomenės, atstovaujamo jos vadovo A.N., ir advokatės V.P., kuria advokatei suteikiama teisė atstovauti ieškovą visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir visose instancijose, visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, valstybės ir savivaldos institucijose. Dokumentas, patvirtinantis ieškovo vardu atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens įgaliojimus veikti ieškovo vardu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas.
9. Pirmosios instancijos teismas aptartą situaciją vertino kaip patvirtinančią aplinkybes, jog ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Esant tokiai situacijai, kai kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis ieškovo vardu atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens A. N. įgaliojimus veikti ieškovo vardu, pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, tačiau nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi tik ieškovui tokius trūkumus pašalinus, būtų įsitikinta atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens įgaliojimais veikti ieškovo vardu (CPK 115 str. 2 d.). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie A. N. įgaliojimų neturėjimą veikti ieškovo vardu (t. y. sudarant atstovavimo sutartį su advokate), neturėdamas tam pakankamai duomenų, nepareikalavęs iš ieškovės papildomų įrodymų.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius procesinio dokumento trūkumus, terminas nenustatomas jiems pašalinti ir procesinį dokumentą iš karto atsisakoma priimti tik tokiu atveju, kai net ir pašalinus šiuos trūkumus, egzistuotų sąlygos procesiniam dokumentui atsisakyti priimti. Priešingas aptartos situacijos aiškinimas neatitiktų esminių civilinio proceso – koncentracijos ir ekonomiškumo, operatyvumo, kooperacijos – principų reikalavimų.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sąlygų, dėl kurių net ir pašalinus aptartus ieškinio trūkumus, egzistuotų sąlygos procesiniam dokumentui atsisakyti priimti, nenustatė, skundžiamoje nutartyje jų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių sąlygų taip pat nenustatė. Nurodytų motyvų pagrindu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, prieš tai nenustačius ieškovui termino trūkumams (pateikti įrodymus apie atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens A.N. įgaliojimus veikti ieškovo vardu) pašalinti, pripažintini nepagrįstais.
13. Šiame kontekste kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepridėjimas prie ieškinio savaime nereiškia įgaliojimų neturėjimo, jei toks dokumentas gali būti teismui pateiktas. Tokiu atveju spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir gali atsisakyti priimti ieškinį tik trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus. Jeigu asmuo, kurio vardu ir interesais pareikštas reikalavimas teisme, patvirtina atstovo įgaliojimus ir pateikia juos patvirtinančius dokumentus, teismas priima ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).
14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens A. N. įgaliojimus 2020 m. rugpjūčio 28 d. Atstovavimo sutarties sudarymo metu veikti ieškovo vardu – 2020 m. vasario 26 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad ieškovo valdymui taikoma vienasmenio atstovavimo taisyklė, ir išrašo sudarymo metu (2020 m. vasario 26 d.) ieškovo vadovo pareigas ėjo A. N. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas 2020 m. vasario 26 d. išrašas yra parengtas iki Atstovavimo sutarties sudarymo (2020 m. rugpjūčio 28 d.), taigi, nepatvirtina aplinkybių, kad Atstovavimo sutarties sudarymo metu A. N. ėjo ieškovo vadovo pareigas.
15. Remiantis išdėstytu, iš šiuo metu byloje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Atstovavimo sutarties sudarymo metu A. N. ėjo ieškovo vadovo pareigas. Tokias aplinkybes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina ir tai, kad, siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama nutartimi nepagrįstai nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, nesant tam pagrindo ieškinį laikė kaip pateiktą neįgalioto asmens ir atsisakė jį priimti. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Perduoti ieškovo Ąžuolų kaimo bendruomenės ieškinio atsakovui Sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2” dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.