Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-4243-592/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
2-4243-592/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28599-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
L. K., R. K.
Atsakovas
R. B., A. A.
Advokatai
Laimutė Petraitienė, Giedrė Sušinskaitė
Kategorijos
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4243-592/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28599-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovei L. K. ir jos bei ieškovo R. K. atstovei advokatei Laimutei Petraitienei,

atsakovų R. B. ir A. A. – Bartaševičienės atstovei advokato padėjėjai Giedrei Sušinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir L. K. ieškinį atsakovams R. B. ir A. A. – Bartaševičienei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2 258,30 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. 2016 m. birželio 28 d. atlikus ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinus iki tol buvusių preliminarių matavimų duomenis, paaiškėjo, jog atsakovams ir ieškovams priklausančius žemės sklypus skirianti medinė tvora, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovams, buvo ieškovams priklausančio žemės sklypo teritorijoje. Atsižvelgdami į tai, atsakovai medinę tvoros dalį perkėlė, tačiau iki 2017 m. gegužės mėnesio nebuvo pašalinti tvoros betoniniai stulpeliai, taip pat nebuvo sutvarkyta atlaisvinta žemės sklypo dalis (nebuvo pašalintos augusių krūmų bei medžių šaknys, išlyginta tarpvagė, atstatytas derlingas žemės sluoksnis).

Siekdami pašalinti nurodytus pažeidimus, ieškovai 2017 m. vasario mėnesį raštu kreipėsi į atsakovus, prašydami nedelsiant perkelti iš ieškovų žemės sklypo įsiterpusią tvoros dalį, sutvarkyti ieškovų žemės sklype paliktas ir nepašalintas tvoros liekanas, taip pat pašalinti medžių ir krūmų šaknis, išlyginti žemės sklypo paviršių, išlyginti tarpvagę išilgai sklypo ir atstatyti derlingą žemės sluoksnį. Atsakovai taip pat buvo informuoti, kad jei per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo momento, nebus gautas atsakymas į pareikštus reikalavimus, ieškovai bus priversti nurodytus padarinius šalinti savo iniciatyva, o padarinių šalinimo išlaidos bus pateikiamos apmokėti atsakovams. Atsakovams jų registruotos gyvenamosios vietos adresais išsiųstos pretenzijos grįžo neįteiktos, todėl ieškovai patys pašalino atsakovų pažeidimų padarinius.

Šalies argumentai

Ieškovų teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie perkėlę iš ieškovams priklausančio žemės sklypo atsakovams priklausančią tvorą, tinkamai nepašalino visų buvusios tvoros dalių ir nesutvarkė aplinkos (nepašalino 15 betoninių tvoros stulpelių, ant kurių atsakovai buvo pritvirtinę tvoros konstrukciją, taip pat nesutvarkė atlaisvintos ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies – nepašalino minėtoje žemės sklypo dalyje augusių krūmų bei medžių šaknų, neišlygino tarpvagės, neatstatė derlingo žemės sluoksnio). Šalindami atsakovų neteisėtų veiksmų padarinius (iškasdami ir pašalindami betoninių tvoros stulpų liekanas, iškasdami medžių ir krūmų šaknis, išlygindami žemės sklypo paviršių po tvoros ir medžių liekanų pašalinimo, išlygindami kelią, atstatydami derlingą žemės sluoksnį buvusios tvoros vietoje, išlygindami trapvagę išilgai sklypo ir pašalintos tvoros vietoje atsodindami žolę), ieškovai patyrė 2 258,30 Eur dydžio nuostolius. Ieškovų teigimu, žala atsirado būtent dėl to, kad atsakovai pašalindami iš ieškovų žemės sklypo ribų tvorą, kurią pastarieji buvo užsitvėrę iki geodezinių matavimų, nepašalino visų jos sudėtinių dalių ir neatkūrė žemės į tokią padėtį, kokia buvo iki tvoros įrengimo momento, todėl šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovams taikyti civilinę atsakomybę.

Kadangi atsakovai žemės sklypą nusipirko santuokos metu, o įsiteisėjusia Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.2-1218-763/2015 nustatyta, jog atsakovai buvo ginčo tvoros savininkai, žala iš atsakovų priteistina solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai negalėjo atlikti tvoros liekanų pašalinimo darbų dėl ieškovų kaltės. Atsakovams pradėjus tvoros perkėlimo darbus, ieškovai aktyviais veiksmais, žodiniu priekabiavimu trukdė atsakovų pasamdytiems meistrams. Dėl šios priežasties atsakovai kreipėsi į policijos pareigūnus, o asmenys, atlikę tvoros perkėlimo darbus, atsisakė juos tęsti dėl nuolatinio ieškovės priekabiavimo ir trukdymo. Be to, ieškovė perkeltos tvoros vietoje užsitvėrė grandinę ir neleido pabaigti tvoros liekanų šalinimo darbų, todėl atsakovai negalėjo patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, o geranoriškai tartis su ieškovais buvo neįmanoma.

Pažymėjo, kad ieškovams nebuvo jokio pagrindo siųsti atsakovams pretenziją raštu, nes atsakovai savo iniciatyva nukėlė medinę tvorą ir būtų pašalinę ieškinyje nurodomas tvoros liekanas, jei šiems atsakovų veiksmams ieškovai nebūtų kliudę. Atsakovų manymu, nagrinėjamu atveju nėra atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, nes jie dėjo visas pastangas siekdami pašalinti po tvoros nukėlimo likusius padarinius, o dėl ieškovų patirtų nuostolių kalti patys ieškovai, kurie aktyviais tyčiniais veiksmais neleido atsakovams atlikti darbų.

Atsakovai atsiliepime taip pat nesutiko su ieškovų nurodomu patirtos žalos dydžiu (2 258,30 Eur). Nurodė, kad siekdami įsitikinti darbų kainų realumu, atsakovai kreipėsi į įmones užsiimančias gerbūvio tvarkymo darbais (UAB „Gevaida“ ir UAB „Eideka“) ir gavo komercinius pasiūlymus, patvirtinančius, kad darbų, kuriuos ieškovams atliko UAB „Lapera“ už 2 000 Eur, reali kaina nesiekia ir 1 000 Eur. Atsakovų manymu, tai reiškia, kad ieškovai veikė neapdairiai, nepagrįstai ir neracionaliai išlaidavo mokėdami dvigubai didesnę kainą už atliktus darbus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Lapera“ iš viso neužsiima gerbūvio tvarkymo darbais, o jos veiklos sritis – krovinių vežimas, todėl atsakovams kyla abejonė, ar UAB „Lapera“ iš viso šiuos darbus atliko ir ar už juos tikrai buvo sumokėta.

Atsakovai atsiliepime taip pat ginčijo atliktų darbų apimtis – nurodė, kad buvo pašalinta ne 15 tvoros stulpo liekanų, bet 7, taip pat pažymėjo, jog negalėjo būti pašalintos 22 medžių ir krūmų šaknys, nes prie tvoros neaugo jokie medžiai, kurių šaknis būtų reikėję šalinti, o buvo pasodinta 11 alyvų krūmų, kuriuos patys atsakovai ir pašalino. Atkreipė dėmesį, kad atliktų darbų akte nurodytas kelio sutvarkymas ir tarpvagės išilgai sklypo išlyginimas ir derlingo žemės sluoksnio buvusios tvoros vietoje atstatymas nėra susiję su tvoros liekanų šalinimo darbais, todėl nėra pagrindo atlyginti šias išlaidas. Atsakovai taip pat ginčijo patį derlingo žemės sluoksnio atstatymo darbų faktą. Atsakovų įsitikinimu, ieškovai substratą ir žolės sėklas pirko savo reikmėms, nesusijusioms su tvoros perkėlimo padarinių šalinimo darbais, todėl ieškovų patirtos išlaidos yra nepagrįstos.

Šalies argumentai

Ieškovai pateiktame dublike nesutiko su atsakovų teiginiu, kad ieškovai trukdė atsakovams atlikti ginčo tvoros pamatų (betoninių stulpelių) pašalinimo ir atlaisvinto žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus. Pažymėjo, kad ieškovai buvo suinteresuoti, jog jiems priklausanti žemės sklypo dalis būtų atlaisvinta ir atsakovams visada buvo sudarytos sąlygos atlikti tvoros perkėlimo darbus. Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad stengėsi dėti bent minimalias pastangas, susijusias su ginčo tvoros liekanų pašalinimu ir atlaisvintos žemės sklypo dalies sutvarkymu. Ieškovų teigimu, atsakovų nurodyti anksčiau tarp jų bei ieškovų kilę konfliktai niekaip nėra susiję su atsakovų pareigos tinkamai perkelti tvorą įgyvendinimu. Ieškovai taip pat nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovų patirtos išlaidos yra nepagrįstos, laikydamiesi pozicijos, jog visi ieškovų patirti nuostoliai yra realūs ir pagrįsti bei susiję su ginčo darbų atlikimu.

Atsiliepimas

Atsakovai pateiktame triplike su ieškovų dublike išdėstytais teiginiais nesutiko. Laikėsi pozicijos, jog atsakovai dėjo ir deda pastangas, kad galėtų pašalinti ginčo tvoros liekanas, tačiau ieškovai aktyviais veiksmais trukdė atsakovams atlikti šiuos darbus (neleido nuimti viršutinės tvoros dalies, užsitvėrė geležiniais strypais ir neleido patekti į ieškovų valdomą žemės sklypą, buvusios tvoros vietoje nuolatos statydavo transporto priemones). Akcentavo, jog nei žodžiu, nei raštu derinti tvoros perkėlimo detalių su ieškovais buvo neįmanoma dėl dirbtinių kliūčių sudarymo ir keliamų neįgyvendinamų sąlygų darbams atlikti. Atsakovų manymu, nei ieškinyje, nei dublike nėra nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme įtvirtintas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 22-23). 2016 m. birželio 28 d. atlikus ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinus iki tol buvusių preliminarių matavimų duomenis, nustatyta, kad žemės sklypus skirianti medinė tvora, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovams, buvo ieškovams priklausančiame žemės sklype (1 t., b. l. 15). Atsakovai medinę tvoros dalį perkėlė, tačiau iki 2017 m. gegužės mėnesio nepašalino tvoros betoninių stulpelių, nesutvarkė atlaisvintos žemės sklypo dalies. Ieškovai 2017 m. vasario 20 d. reikalavo atsakovų iki 2017 metų balandžio 15 d. perkelti iš ieškovų žemės sklypo įsiterpusią tvoros dalį, sutvarkyti ieškovų žemės sklype paliktas ir nepašalintas tvoros dalis, pašalinti medžių ir krūmų šaknis, išlyginti žemės sklypo paviršių, išlyginti tarpvagę išilgai sklypo ir atstatyti derlingą žemės sluoksnį. Atsakovai tuo pačiu buvo informuojami, kad jei per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo momento, nebus gautas atsakymas į pareikštus reikalavimus, ieškovai bus priversti nurodytus padarinius šalinti savo iniciatyva, o padarinių šalinimo išlaidos bus pateikiamos apmokėti atsakovams (1 t., b. l. 9-10). Šis reikalavimas buvo išsiųstas paštu atsakovams pagal jų ginčo sklypo buvimo vietą ir pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau laiškai neatsiimti pašte (1 t., b. l. 11-13).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ieškovai reikalauja atlyginti nuostolius, susijusius su betoninių tvoros stulpų liekanų iškasimu ir šalinimu, medžių ir krūmų šaknų iškasimu, žemės sklypo paviršiaus po tvoros ir medžių liekanų pašalinimo atstatymu, kelio išlyginimu, derlingo žemės sluoksnio buvusios tvoros vietoje atstatymu, tarpvagės išilgai sklypo išlyginimu ir žolės atsodinimu. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovai be ieškovų žinios šalindami iš ieškovų žemės sklypo ribų tvorą (atsakovai nupjovė medinius stulpelius ir paliko betonine dalį – pamatus), kurią pastarieji buvo užsitvėrę iki geodezinių matavimų, nepašalino visų jos sudėtinių dalių. Ieškovai reikalauja atkurti ginčo sklypą į tokią padėtį, koks jis buvo iki tvoros įrengimo momento.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Šiuo atveju byloje nekilo ginčas, kad atsakovams priklausanti tvoros dalis buvo ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad atsakovai, neinformavę ieškovų apie tvoros dalies šalinimo darbus, pašalino dalies tvoros medinę dalį, taip pat ir vėliau neinformavo apie tolimesnius veiksmus po tvoros dalies pašalinimo. Kaip matyti, tarp šalių santykiai yra konfliktiški, todėl tikėtina, kad protinga ir rūpestinga buvo patiems ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams iš anksto mėginusiems raštu informuoti atsakovus apie tvoros dalies šalinimo ir gerbūvio darbus, pašalinti likusias tvoros dalis ir atstatyti žemės sklypo būklę į pradinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).

Ieškovų pateiktuose UAB „Aplinkos idėjos“ ir UAB „Avilys“ komerciniai pasiūlymuose atliktinų darbų kainos yra atitinkamai 2 495 Eur ir 2 594 Eur (1 t., b. l. 16-18). Iš UAB „Lapera“ PVM sąskaitos-faktūros gerbūvio tvarkymo darbams, kasos pajamų orderio kvito, atliktų darbų akto matyti, kad faktiškai atlikta ir apmokėta už darbus 2 000 Eur sumai: betoninių tvoros stulpo (15 vnt.) liekanų iškasimas ir pašalinimas – 450 Eur; medžių ir krūmų šaknų (22 vnt.) iškasimas – 660 Eur; žemės sklypo paviršiaus, po tvoros ir medžių liekanų pašalinimo, išlyginimas ir kelio sutvarkymas – 380 Eur, derlingo žemės sluoksnio buvusios tvoros vietoje atstatymas, tarpvagės išilgai sklypo išlyginimas – 360 Eur; transportas – 150 Eur (1 t., b. l. 24-26, 181-184). Pažymėtina, kad šiame akte nėra nurodoma, kaip minėtuose komerciniuose pasiūlymuose, jog į derlingo žemės sluoksnio atstatymą įskaičiuojama ir 20 cm storio juodžemio atvežimas bei paskleidimas, o tokio darbo kaina atitinkamai 880 Eur ir 800 Eur. Todėl tikėtina, kad ieškovai pagrįstai įsigijo substratą (250 l x 30 vnt), sėklą žolei ir jas atsivežė už bendrą 258,30 Eur sumą (1 t., b. l. 27-28), kuri kartu su darbų akte nurodytais derlingos žemės atstatymo darbais neviršija komerciniuose pasiūlymuose nurodytos kainos; be to, bendra visų prašomų atlyginti nuostolių (išlaidų) suma yra apie 200 Eur mažesnė nei komerciniuose pasiūlymuose nurodomos kainos, taip pat šiuose pasiūlymuose kainos nurodomos už mažesnės apimties darbus – už 12 vnt. stulpo liekanų pašalinimą (faktiškai pašalinta 15 vnt.) ir 15 vnt. šaknų pašalinimą (faktiškai pašalinta 22 vnt.). Faktiškai didesnes darbų apimtis nei komerciniuose pasiūlymuose ieškovė teismo posėdyje paaiškino tuo, kad pradėjus atkasinėti žemę pasimatė daugiau šalintinų tvoros stulpų liekanų ir augalų šaknų, visos stulpų liekanos yra ieškovų sklype ir atsakovai gali jas apžiūrėti ar paimti; kelio išlyginimo darbai buvo būtini, nes buvo lietingas pavasaris, todėl atliekant darbus sunkios technikos buvo apgadintas keliukas, todėl buvo prašoma sutvarkyti jo dalį; pašalinus stulpų dalis ir augalų šaknis buvo didelės duobės, kurias reikėjo užpildyti, išlyginti ir atvežti substrato žemės augaliniam sluoksniui atstatyti, tuo pačiu ir išlyginti jau ieškovų sklype esančią tarpvagę. Teismo posėdyje ieškovės duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški ir suprantami (CPK 185 straipsnis).

Pagal atsakovų pateiktus į bylą komercinius pasiūlymus darbų kaina yra beveik du kartus mažesnė (1 t., b. l. 51-52). Tačiau matyti, kad šie pasiūlymai rengti 2017 m. rugsėjo mėnesį, t.y. po ieškovų pateiktų pasiūlymų ir darbų atlikimo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šiuos pasiūlymus teikiančių įmonių kompetencijos atliekant ginčo pobūdžio darbus, nors patys ginčijo ieškovų pateiktų įmonių, kurios teikė komercinius pasiūlymus, ir darbus atlikusios įmonės kompetenciją (kvalifikaciją, galimybę keliems įmonės darbuotojams atlikti darbus), darbų atlikimo ir apmokėjimo faktus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių UAB „Lapera“ atliktų darbų akte įvardintus darbus, jų kainas, todėl labiau tikėtina, kad pastarosios bendrovės kaina yra reali ir protinga.

Teismas išaiškino šalims teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau šia teise jos nesinaudojo (CPK 179 straipsnis).

Teismas kritiškai vertina atsakovų prašymu antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl stulpelių dydžio ir kiekio (1 t., b. l. 99-100). Kaip matyti, jame nėra nurodoma konkreti tvoros dalių buvimo vieta (neaišku kuri tvoros dalis apžiūrėta), apžiūra atlikta ir aktas surašytas 2017 m. rugsėjo mėn., t. y. po ginčo darbų atlikimo, todėl nesuprantama kaip ginčo vietoje dar galima matyti ginčo tvoros likusias dalis. Ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti ir kitais atsakovų pateiktų įrodymų objektyvumu, patikimumu (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl reikalavimas priteisti 2 258,30 Eur dydžio nuostolius yra pagrįstas ir tenkintinas. Atitinkamai yra ir pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo – 2017-08-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės teisingam sprendimui priimti neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams 68 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6), 1 500 Eur už teisines paslaugas ir 150 Eur už tvoros išpildomąją geodezinę nuotrauką (2 t., b.l. 73-83), t. y. priteistina ieškovams iš kiekvieno atsakovo po 859 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos; priteistina iš atsakovų lygiomis dalis į valstybės biudžetą 34,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. priteistina iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą po 17,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. A.-Bartaševičienės (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 2 258,30 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 258,30 Eur sumą nuo 2017-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. A.-Bartaševičienės (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 718 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. A.-Bartaševičienės (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 34,92 Eur (trisdešimt keturis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas