Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-818/2012 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo J. F. 2015-04-07 prašymas peržiūrėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendį jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-818/2012 ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei 2015 metų BK pakeitimais sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistasis prašyme nenurodo, kokias pakeistas BK nuostatas prašo taikyti, tačiau teismo vertinimu, reikšmingiausi nuteistojo atžvilgiu yra BK 75 straipsnio 1 dalies ir 190 straipsnio pakeitimai, dėl kurių teismas ir pasisako.

2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015-01-01, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Taigi pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos, ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, tačiau neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. 1554, įsigaliojo 2015-03-24) buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės ir kita.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-818/2012, J. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), bei jam paskirta subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, J. F. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdų pridėta neatlikta 11 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu ir sudėjus paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių 12 (dvylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-295-655/2009 J. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), ir jam paskirta subendrinta bausmė - vieneri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. prie 2008-03-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta 2009-04-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir J. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-03-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-369/2008 J. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Teismas atkreipia dėmesį, kad visais minėtais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06, 2009-04-23 ir 2008-03-19 nuosprendžiais J. F. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamų veikų kvalifikavimui šiuo atveju pagrobto turto vertė jokios reikšmės neturi. Dėl nurodytos priežasties nuteistojo J. F. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę J. F. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-818/2012 J. F. buvo paskirta atsižvelgiant į tai, jog iki šio nuosprendžio priėmimo (paskelbimo) J. F. anksčiau buvo 3 kartus teistas už tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Jis, įvykdė naujas nusikalstamas veikas nuosavybei lygtinai atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės. J. F. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus psichikos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo, kad J. F. dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, gerbti, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, vartoja narkotikus, legaliai nedirba, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant J. F. realią laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas paskyrė J. F. tinkamą bausmę, tai yra, realią laisvės atėmimo bausmę, ir pagrįstai netaikė J. F. bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi pakartotinai spręsti klausimą, kuris jau buvo spręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę nuteistajam, teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. F. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, 190 straipsniu, BPK 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-818/2012 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais BK pakeitimais, atmesti

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.