Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-255-818/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-04-06
Bylos Nr.: 1-255-818/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-18-1-02099-2011-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis: J. F., A. J.
Civilinis ieškovas: S. K., P. R., L. S., M. D., J. K., M. K.
Advokatai: Sergejus Pelšas

Baudžiamoji byla Nr. 1-255-818/2012(Proceso Nr. 1-18-1-02099-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija.:14.1.;14.5.;14.16.;1.2.14.1.1.; (S) 1.2.14.3.1.;1.2.14.12.;

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei R. A.,kaltinamiesiems J. F., A. J.,kaltinamojo J. F. gynėjui advokatui K. B.,kaltinamojo A. J. gynėjui advokatui Sergej Pelš,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. K., P. R., L. S., S. K., M. D., J. K., M. K.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei O. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje :

JAROSLAV FEDOROVIČ, a/k (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenanti(duomenys neskelbtini) , teistas 3 kartus:

1) 2006-03-16 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 38 str., 93 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, šalims susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pritaikius LR BK 82 str., 87 str., skirti elgesio apribojimą 30 dienų, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.

2) 2008-03-19 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. Paskirta laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti darbo vietos ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

3) 2009-04-23 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1, LR BK 1820 str. 2 d. Paskirta laisvės atidėjimas 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 p., prie 2008-03-19 Vilniaus m. 2 apyl. teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmė paskirti 3 metus 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime laiką nuo 2009-01-19. 2011-06-07 Kaišiadorių r. apyl. teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p., paskirti lygtinai neatliktus 11 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančioje institucijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (viena nusikalstama veika), pagal 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika), 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika), 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika), 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika), 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika),178 straipsnio 2 dalį (viena nusikalstama veika).

ARTŪRAS JEZAVITKA, a/k (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 4 kartus:

Žemesnės instancijos teismas

1) 2008-02-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. Paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn. įpareigojat būti namuose nuo 22 vai. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

2) 2008-04-02 Vilniaus m. 2 apyl.. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. Paskirta laisvės apribojimas 9 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2008-02-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laikąįskaitytilaikinosulaikymolaikąnuo 2007-12-27 iki 2007-12-28 (1 diena) ir bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2008-02-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo nuosprendį. Įpareigoti nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ir per 2 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

3) 2009-02-03 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 215 str. 1 d. - 2 epizod., LR BK 182str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d., LRR BK 182 str. 1 d. Paskirta laisvės atėmimas 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirą bausmę subendrinti su 2008-04-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatlikta dalimi, paskirti galutinę subendrintą 4 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmę.

4) 2009-09-01 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.Paskirtas laisvės atėmimas 6 mėn. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2009-09-01 iki 2009-09-03. 2009-11-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus m. 2 apyl. teismo 2009-09-03 nuosprendį pakeisti: taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

kaltinamas pagal Lietuvos LR BK 189 straipsnio 3 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. F. atvirai pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 9 d. apie 13 val. 50 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 55 namo, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareikalavo atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną, o J. R. išsigandus, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas ir ištraukus iš kišenės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Star II" 500 Lt vertės, su jame buvusia"Bitės" sim kortele 30 Lt vertės, priklausantį J. R. tėvui P. R. bei padavus J. F., pastarasis jį paėmęs pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. R. priklausantį 530 Lt. vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 18 d. apie 17 val. 15 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Erfurto g. 4, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nepilnamečio L. D., gim. 1997 m., bei paėmęs pastaruosius už striukų juos laikė ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, pareikalavo duoti mobilaus ryšio telefonus, o L. D. padavus mobilaus ryšio telefoną „Nokia XM 5130" 130 Lt vertės, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk" sim kortelė 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortelė 25 Lt vertės, priklausančius mamai M. D., bei P. K. padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-3630" 80 Lt vertės, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk" sim kortelė 5 Lt vertės, priklausantį mamai M. K., paėmęs minėtus mobilaus ryšio telefonus pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetimą M. K. priklausantį 85 Lt vertės turtą ir M. D. priklausantį 160 Lt vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 20 d. apie 14 val. 30 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 105, Vilniuje, priėjęs prie J. K. ir dešine ranka apkabinęs jam kaklą bei pasakęs „nejudėk" jį laikė ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, kaire ranka apčiupinėjęs kišenes iš pastarojo kairės pusės priekinės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Hauvey U8650" 579 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2" sim kortele 10 Lt vertės, 4 GB atminties kortele 22 Lt vertės ir ausinėmis 60 Lt vertės, su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. K. priklausantį 671 Lt vertės turtą.

Be to jis atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 24 d. apie 12 val. 45 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 79 namo, Vilniuje, pribėgęs prie mažamečių D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., rankomis uždengė pastariesiems akis ir taip juos laikydamas atėmė galimybę pastariesiems priešinti bei pasakęs „nežiūrėkit" liepė atiduoti savo mobilaus ryšio telefonus, o D. K. išsigandus, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas ir padavus piniginę 10 Lt vertės, kurioje buvo elektroninis pravažiavimo bilietas 30 Lt vertės, priklausančius D. K. tėvui S. K., jis minėtus daiktus paėmęs vis tiek reikalavo duoti jam mobilaus ryšio telefonu, po ko paviršutiniškai apčiupinėjo B. P. kišenes ir jose nieko neužčiuopęs B. P. paleido, o D. K. padavus mobilaus ryšio telefoną „Samsung CT-S5230 W" 250 Lt vertės, kuriame buvo „Omnitel" sim kortelė 19 Lt vertės, priklausančius tėvui S. K. - paėmęs minėtus daiktus pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetimą, S. K. priklausantį 309 Lt vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. 35 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 59, Vilniuje, priėjo prie mažamečio E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pasakęs „nežiūrėk" dešine ranka užspaudė jam burną ir taip laikydamas bei atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, kaire ranka apčiupinėjo rūbų kišenes, o dešinės pusės kelnių kišenėje radęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 3650" 200 Lt vertės, priklausantį E. B. tėvui I. B., jį paėmęs pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. B. priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. 45 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 85, Vilniuje, pribėgęs prie mažamečio N. S., gim(duomenys neskelbtini) m. ir pastūmęs pastarąjį dešine ranka į nugarą, pargriovė jį ant žemės, po ko ranka prispaudęs N. S. petį, kad pastarasis negalėtų atsistoti ir tokiu būdu atimdamas galimybę jam priešintis pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o N. S. atsakius, kad telefono neturi, jis apieškojo pastarojo kišenes ir dešinės pusės kelnių kišenėje radęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung 8000" - 500 Lt vertės su jame buvusia „Tele 2" sim kortele 30 Lt vertės, priklausančius nukentėjusiojo N. S. motinai L. S., paėmęs - pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajai L. S. priklausantį 530 Lt vertės turtą.

Be to, jis atvirai pagrobė svetima turtą, o būtent:

jis 2011 m. gruodžio 1 d. apie 15 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Architektų g. 202, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o K. M. iš dešinės pusės striukės kišenės ištraukus mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130" 250 Lt vertės, priklausantį K. M. senelei S. K., jį paėmęs - pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. K. priklausantį 250 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis A. J. realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

jis, 2011 m. lapkričio 24 d. apie 21.30 val. Erfurto g. 20 namo laiptinės pirmajame aukšte, Vilniuje, J. F. pasiūlius įsigyti mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230" 250 Lt vertės, jis minėtą telefoną už 80 litų nusipirko, o 2011 m. lapkričio 25 d. apie 10.00 val. paskambinęs J. F. ir sužinojęs, kad įsigytas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S5230" yra vogtas, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Vilniaus miesto autobusų stotyje pardavė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230" ikiteisminio tyrimo metu nenustatymam asmeniu, tokiu būdu jis realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Kaltinamasis J. F. teisiamajame posėdyje savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir paaiškino, kad praėjo nemažai laiko, todėl gali susipainioti savo paaiškinimuose. Prieidavo prie mažamečių, paprašydavo atiduoti telefoną, apšiupinėdavo kišenes. Gali būti, kad veikos padarytos 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Mažamečius pasirinkdavo nesąmoningai, vizualiai matėsi, kad vaikams nedaug metų. Prieidavo prie vaikų ir paprašydavo atiduoti telefoną. Prieidavo ir sakydavo „nejudėk“ arba „nežiūrėk“ ir „atiduok telefoną“. Prie vaikų prieidavo iš priekio, iš užnugario. Kai kurie atiduodavo telefonus, kai kurie ne, tada pats apčiupinėdavo striukę. Kai kurie leisdavo, kai kurie neleisdavo, tada juos laikydavo. Vaikai ramiai stovėdavo, nekviesdavo pagalbos. Tai darydavo gatvėse, prie namų Lazdynų rajone, Architektų gatvėje. Gali sakyti, kad grasino vaikams. Sakydavo vaikams „nejudėk, nežiūrėk“ ir to užtekdavo. Rasdavo telefoną, paimdavo ir pasišalindavo. Prie vaikų prieidavo, nes norėdavo pagrobti telefonus. Vaikų gąsdinti nenorėjo. Jei rasdavo telefonus, pasiimdavo ir pasišalindavo. Dažniausiai būdavo „Samsung“ telefonai. Vaikų, iš kurių imdavo telefonus, nepažinodavo. Telefonus parduodavo taksistams. Už telefonus gaudavo po 50-100 Lt. Nebūdavo taip, kad vaikai bandė pasipriešinti, nes juos laikydavo. Tiksliai neatsimena, bet ne visus laikydavo, kai kurie patys atiduodavo. Kad jo neįsidėmėtų, sakydavo „nežiūrėk“. Vieną karta uždengė akis savo rankomis, kad jo nepamatytų, gal ir nepamatė jo, o gal iš nugaros priėjo. Prie kelių vaikų priėjo iš nugaros. Uždengdavo akis, sakydavo „nežiūrėk“. Ką liepdavo, vaikas vykdydavo. Visi įvykiai buvo Architektų gatvėje. Pats painiojasi tuose atvejuose. Dėl 2011-11-09 veikos-konkrečiai tos veikos tiksliai neatsimena, priėjęs paprašė atiduoti telefoną, kurį iš karto atidavė. Dėl 2011-11-18 veikos-priėjo prie vaikų, paėmė už striukių, pasakė, kad atiduotų telefonus, atrodo, kad patys atidavė. Dėl 2011-11-20 veikos-priėjo prie vaiko, laikė jį už striukės ar kažkaip panašiai ir ištraukė iš kišenės telefoną. Prie savęs prispaudęs laikydavo, sakydavo atiduoti telefoną. Dėl 2011-11-28 veikos-ištraukė iš kišenės telefoną. Dėl 2011-11-29 veikos-jėgos nenaudojo, bet laikė, kad nepabėgtų ir ištraukė iš kišenės telefoną. Vaiką pastūmė į petį, galimai jis nukrito. Toliau ieškojo kišenėse, pasiėmėm telefoną, Pats priėjo prie vaiko. Neatsimena ar nukritusiam vaikui ką sakė. Gali būti, kad vaikas bandė atsistoti, o jis jį laikė, Apieškojo kišenes, pasiėmėm telefoną. 2011-12-01 padarytos veikos neatsimena.Dėl visų veikų pripažįsta savo kaltę. Tiksliai neatsimena ar stūmė vaiką, iš kai kurių pats ištraukdavo telefonus iš kišenės. Gali būti, kad ne visus atvejus gerai atsimena. Kiek atsimena, tai nesiėmė aktyvių veiksmų. Mano, kad vaikai išsigąsdavo jo prašymų, negražiai vaikų prašydavo, grasindamas. Teko parduoti telefoną A. J., kuris buvo pažįstamas. Jam paskambino, pasakė, kad yra telefonas „Samsung“, kurį buvo pagrobęs iš vaiko. A. J. pasiūlė ateiti į pas jį į namus Lazdynuose, susitikti laiptinėje. Laiptinėje susitiko ir pardavė jam telefoną už 80 Lt. Susitiko tam, kad A. J. pirktų telefoną. Nežino iš kur jis turėjo pinigų. Kitą diena paklausė ar telefonas nevogtas. Pasakė, kad vogtas. Telefonas buvo juodos spalvos su liečiamu ekranu. Savo veiksmus vertina blogai. Supranta, kad nuskriaudė vaikus. Vaikų nemušė, nesudavė nei vienam vaikui. Susipažinęs su civiliniais ieškiniais, visų civilinių ieškinių dydžiai yra pagrįsti, pagal galimybes visiems atlygins. Maždaug žino kiek telefonai kainuoja, susipažinęs su bylos medžiaga. Buvo registruotas darbo biržoje. Vogdavo, nes trūkdavo pinigų, turi panele, kuri laukiasi vaiko, vartojo narkotikus. Už telefonus gautus pinigus išleisdavo su panele. Mano, kad įsidarbins pataisos namuose. Žino, kad yra lygtinai paleistas.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad telefoną įsigijo ir pardavė. Kada pirko telefoną, nežinojo, kad jis vogtas. Paskambino F., paklausė, ar reikia telefono. Naują telefoną pasiėmė todėl, kad turėjo seną telefoną. Nuėjo namo, pažiūrėjo, kad veikia, kraunasi. Kitą dieną paskambino F., paklausė ką su juo daryti ar gali pats naudotis. Sužinojo, kad jis vogtas ir pardavė. Pats skambino F. ir F. pasakė, kad telefonas vogtas. Kainą aptarė, kai atvažiavo F.. Internete pasižiūrėjo kaip atrodo telefonas. Telefonas buvo su pakrovėju. F. pažinojo iki įvykio, kartu atlikinėjo bausmę. Jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos užėjo pas jį, prieš tai paskambinęs, nes buvo davęs telefono numerį. Susitiko laiptinėje, o dėl ko skambino, nežino. Susitikę apsikeitė numeriais.. F. sakė, kad telefonas jo merginos, nes buvo su pakrovėju. Buvo nuojauta, kad telefonas vogtas. Kitą diena paskambino F. ir paklausė ar gali naudotis telefonu. F. pasakė, kad geriau nesinaudoti telefonu, o parduoti, nes jis vogtas. Nežino ir neklausė iš kokių lėšų gyvena F.. Nupirko telefoną, įdėjo kortelę, pažiūrėjo, kad veikia. F. pasakė, kad negali naudotis telefonu, nes vogtas, geriau parduoti. Tada pardavė telefoną už 80 lt stotyje. Už kiek pirko iš F., už tokia pat sumą ir pardavė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. po laisvai duotų parodymų atsakydamas į papildomus klausimus nurodė, kad kai pirko telefoną ir kaip pardavinėjo, nežinojo, jog jis vogtas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Ne savo noru davė parodymus, toliau atsisako duoti parodymus, negali pamotyvuoti kodėl. Pilnai savo kaltę pripažįsta, kad nupirko ir pardavė telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. F. kaltė padarius nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis:

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad turi sūnų D. K.. Jam žinoma, kad sūnui pribėgo už nugaros, uždengė akis abiem vaikams. Sūnus gudraudamas pasakė, kad neturi telefono, pasiūlė piniginę, bet jam buvo pasakyta, kad bus blogai, jei nesuras telefono. Tada sūnus atidavė telefoną. Sūnui 12 metų. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus žodžių. Gali būti, kad įvykis įvyko lapkričio mėnesį Lazdynuose, kur ir gyvena. Pribėgo prie vaikų iš nugaros, uždengė akis, prašė, reikalavo atiduoti telefoną. Sūnus ėjo su draugu. Sūnaus draugą apieškojo ir paleido, nes nerado telefono. Sūnus turėjo Samsung 5230W mobilaus ryšio telefoną. Telefonas buvo naudotas, veikiantis su SIM kortele. Telefoną pats nupirko sūnui. Neprisimena tiksliai ar sūnų pastūmė, ar jam liepė eiti į priekį ir nežiūrėti.Sūnus buvo išsigandęs, po to laiko bijo vienas pasilikti namuose. Jei pasilieka, tai susidega visas šviesas, nes tik taip nebijo būti vienas namuose. Civilinio ieškinio kaina susideda iš telefono piniginės vertės, elektroninio bilieto kainos. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 309 Lt.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo P. R. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad turi sūnų J. R.. Datos neatsimena, tačiau iš sūnaus pasakojimo gali pasakyti, kad J ėjo po pamokų, prie pat namo, kylant pro Minties gimnaziją, prie miškelio iš šono priėjo jaunuolis, pasakė, nusisuk, nežiūrėk, Jurgis ištraukė telefoną ir atidavė. Sūnus išsigando, bijodavo vienas grįžti namo, tekdavo žmonai važiuoti pasiimti iš mokyklos, šiuo metu jau ramesnis. Telefonas Samsung Star2 su abonentine sutartimi. Civilinis ieškinys susideda iš telefono vertės, SIM kortelės, abonentinio mokesčio. Tuo metu, kai pirko telefoną, jo vertė buvo apie 600-650 Lt.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad sekmadienį ėjo iš draugo, pribėgo jam iš nugaros ir iš kišenių ištraukė telefoną. Nematė to vyro veido. Telefonas buvo Huawei su SIM kortele. Tas asmuo buvo vienas. Palaiko 92 Lt civilinį ieškinį, telefonas buvo grąžintas, už jį atlyginimo neprašo, ieškinio kaina susideda iš ausinių ir atminties kortelės kainos.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės L. S. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad turi sūnų N. S., gimusį 2001 metais. Jai žinoma, kad vaikai ėjo trise iš mokyklos, juos užpuolė. Policiją iškvietė mokytoja, jinai atvažiavo paimti, vaikas buvo kruvinas, primuštas, išsigandęs. Sūnus pasakojo, kad iš už nugaros prie jo priėjo, tikriausiai pargriovė jį ant žemės, nes vaikas buvo visas purvinas. Sakė, kad ištraukė iš kelnių telefoną. Sūnus sakė, kad liepė atiduoti telefoną. Sūnus turėjo 500 Lt mobilųjį telefoną Samsung 8000, kuris jai priklausė. Telefonas buvo veikiantis, su SIM kortele ir atminties kortele. Palaiko 530 Lt civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad nukentėjo jos anūkas K. M.. Grįžtant iš mokyklos, jo matomai tykojo prie namo ienos. Kelias buvo visiškai tuščias, žmonių nebuvo, buvo tuščia, nieko nebuvo. Pareinant pro galą sienos, toje vietoje nėra langų, anūkui pasakė „nežiūrėk, atiduok telefoną“. Anūkas išėmė iš kišenės ir atidavė telefoną. Kitų smurto veiksmų užpuolikas nesiėmė. Turi telefono dėžutę, tačiau negali pasakyti, koks telefono modelis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagal nukentėjusiosios, civilinės ieškovės pateiktą telefono gamintojo pakuotę nustato, kad telefono modelis Nokia.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė S. K. papildomai paaiškino, kad palaiko 250 Lt ieškinį. Šią sumą sudaro pagrobto telefono vertė. Ji yra K. M. močiutė. Jo tėvas dirba universitete, mama dirba muziejuje. Tėvai neišvykę iš Lietuvos. Ji buvo tuo metu, kai policija atvyko. Anūkas gavo didžiulę traumą, dabar labai bijo, jį persekioja baimė. Mokslams tai neatsiliepė, tačiau jį reikia pasitikti ir palydėti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės M. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad turi sūnų P. K.. Lapkričio 8 diena, 17.20 val.paskambino P., atsiliepus išgirdo, kad jis verkė. Paaiškino, kad jis ėjo iš baseino su draugu, nutarė kirsti kelią, ėjo per mišką trumpesniu keliu ir iš jo atėmėm telefoną. P. su draugu skambino būdami namuose, patys iškvietė policiją, jiems bekalbant policija atvažiavo. Telefonais eidami nesinaudojo, jiems iš paskos ėjo, paėmėm abu už nugaros, liepė žiūrėti į apačią ir atiduoti telefonus. P. ir jo draugas pasakė, kad telefono neturi. Vaikai sakė, kad išsigando, galvojo, kad gal jis peilį turi. Draugas paklausė ar gali išsiimti SIM kortelę. Pasakė, kad negali ir kortelės neatidavė. Paulius sakė, kad matė vyro veidą, jis buvo spuoguotas. Kai jie atidavė tam vyrui telefonus, jis juos apsuko į visiškai kitą pusę, pastūmė ir pasišalino. Civilinį ieškinį palaiko, 85 Lt ieškinio suma susideda iš telefono, SIM kortelės vertės.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės M. D. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad sūnus L. D. lapkričio pabaigoje lankė baseiną. Ėjo su draugu, kurio vardas gal Paulius, pamiškiui, iš už nugaros pribėgo vyras, sugriebė juos abu už striukės, pasakė „nesisukinėk, nežiūrėk“. Vaikai dar bandė išsisukinėti. Vaikams tai pasirodė kaip grasinimas. Sūnus pasakojo, kad čiupo už striukės, neleido pabėgti.

Nenustatyta, kad nukentėjusieji, civiliniai ieškovai S. K., P. R., J. K., L. S., S. K., M. K. bei M. D. dėl kokių tai priežasčių galėjo teisme apkalbėti kaltinamąjį J. F.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo J. F. kaltės įrodymas.

Taip pat kaltinamųjų J. F. ir A. J. kaltė pasitvirtino, apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo D. K. paaiškinimais, kad 2011 m. lapkričio 24 d. po pamokų apie 12.40 vai. jis kartu su savo klasioku B. P., ėjo pėsčiomis namo. Prie Architektų g.79, Vilniuje, šalia laiptų, nuo kalno prie jo pribėgo vyras ir uždengė jam ir jo draugui rankomis akis. Bernardas ėjo jam iš dešinės. Kai vyras uždengė jam akis, jis pagalvojo, kad tai padarė jo draugas ir atsisuko pažiūrėti kas jam uždengė akis. Atsisukęs pamatė, kad tai jam nepažįstamas vyras. Pamatęs nepažįstamą vyrą jis išsigando ir nusisuko. Vyras jam lietuvių kalba sakė, kad nežiūrėtų į jį. Vyras buvo pailgo veido, nesiskutęs, matėsi nedidelė barzda, prisimena, kad vyro nosis buvo ilgesnė. Kai vyras uždengė jiems akis, jis lietuvių kalba pradėjo reikalauti iš jų mobilaus ryšio telefonų. Jis jiems sakė „atiduokit telefonus". Jis vyrui atsakė, kad telefono neturi. Bernardas vyrui taip pat sakė, kad telefono neturi. Tuomet jis iš striukės kišenės išsiėmė savo piniginę, kurioje buvo nuolatinis pravažiavimo bilietas ir ID kortelė. Ištraukęs savo piniginę -ją padavė vyrui. Vyras paėmėjo piniginę ir įsidėjo ją pas save. Vyras visą laiką kartojo, kad nežiūrėtų į jį. Jis minėto vyro bijojo, todėl į jį nežiūrėjo. Paėmęs jo piniginę vyras vis tiek reikalavo mobilaus ryšio telefonų. Kiek jam yra žinoma, tai Bernardas mobilaus ryšio telefono neturėjo. Jis turėjo dešinės pusės kelnių kišenėje mobilaus ryšio telefoną Samsung CT-S5230 W. Jis telefoną vyrui atidavė nes buvo išsigandęs. Vyras sakė, „o jei rasiu" ir tokius jo žodžius jis suprato kaip grasinimą sumušti. Dėl to ir atidavė jam savo telefoną. Telefoną atidavė kartu su jame buvusia sim kortele. Paėmęs jo telefoną - vyras pasakė, kad dabar ramiai eitų ir neatsisuktų. Jie su Bernardu šiek tiek paėjo į priekį, o kai atsisuko - vyro jau nebuvo. Jis buvo pabėgęs. Vyrą, kuris pavogė jo piniginė ir mobilaus ryšio telefoną jis atpažinti galėtų, nes kaip jau ir minėjo, jį matė ir atsimena kaip jis atrodė. Vyras nei jo, nei Bernardo nemušė, sumušti jiems negrasino, tik laikė jiems uždengęs akis, todėl jie negalėjo nuo jo pabėgti. Jie nuo vyro nebėgo dar ir dėl to, nes buvo labai išsigandę, (b.l.33-34, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo B. P. paaiškinimais, kad 2011 m. laiko tikslaus jau neatsimena, galimai lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesį, jis kartu su savo klasioku D. ėjo pėsčiomis iš mokyklos namo. Einant pro daugiaaukštį gyvenamąjį namą, kurio adreso nežino, pro miškelį, jau leidžiantis laiptais žemyn, atsisukęs pamatė, kad link jų bėga vaikinas. Jis dar iš pradžių nesuprato, kad vaikinas bėga link jų, pagalvojo, kad prabėgs pro juos. Pažiūrėjęs, kad vaikinas bėga link jų šiek tiek pažiūrėjo ir vėl nusisuko, tačiau vaikinas pribėgęs prie jo ir D. jiems iš nugarų, uždengė jiems abiem rankomis akis. D. jam stovėjo iš kairės. Vaikinas prie jo pribėgęs jam akis uždengė dešine ranka ir pasakė jiems „nežiūrėkit". Jie atsakė, kad „gerai" ir tuomet vaikinas jiems nuo akių nuleido rankas, tačiau visiškai jų nepaleido. Jis laikė juos abu savo abiem rankomis apkabinęs. Laikė apkabinęs todėl, kad jie negalėtų pabėgti. Vaikinas laikė juo stipriai ir jie negalėjo pabėgti. Taip laikydamas jis jiems pasakė „atiduokit savo telefonus". Jie jam atsakė, kad telefonų neturi. Jis jais nepatikėjo, vis tiek reikalavo duoti telefonus. Tuomet D. vaikinui padavė savo piniginę. Vaikinas paėmęs piniginę vis tiek reikalavo duoti telefonus. Vaikinas jam apčiupinėjo vietą, yra kišenė, ir kadangi joje nieko neužčiuopė - jį paleido ir pasakė eik ir nežiūrėk. Jis paėjo apie 5 metrus į priekį. Po to prie jos pribėgo D. ir jie abu nubėgo pas D. į namus. D. man pasakė, kad iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną. Žino, kad pas D. buvo „Samsung" modelio telefonas, išmanusis, liečiamu ekranu. Vagystės metu iš jo niekas nebuvo pagrobta. Jis tik patyrė moralinę žalą, nes labai išsigando. Jaučiasi nukentėjusiu. Jei būtų turėjęs mobilaus ryšio telefoną su savimi - būtų jį ir iš jo pavogęs. Vaikinas, kurs pavogė iš D. telefoną jiems liepė į jį nežiūrėti, tačiau jis buvo į jį atsisukęs ir truputį jį matė. Jis vilkėjo juodos spalvos rūbais, ant gavos buvo užsidėjęs juodą sportinę kepurę. Jis buvo maždaug apie 175 cm ūgio, apie 24 metų amžiaus. Daugiau apie tą vaikiną nieko pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Atpažinti jo negalėtų. Vaikinas jiems nieko negrasino, tik vis kartojo, kad duotų telefonus ir į jį nežiūrėtų, (b.l. 44-45, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo J. R. paaiškinimais, kad 2011-11-09 apie 13.45 val. jis išėjo iš Žėručio pradinės mokyklos namo. Priėjus prie Architektų g. 55, Vilniuje, iš miškelio pusės priešais jį einantis vaikinas sustojo prie jo ir paprašė atiduoti telefoną. Jis iš karto pasakė, kad neturi. Vaikinas pasakė nemeluok ir duok telefoną. Jis išsigando, kad jo nesumuštų, ištraukė iš kišenės telefoną ir atidavė jam. Vaikinas pasiėmė telefoną ir nuėjo už namo. Jis grįžo namo ir apie tai papasakojo tėčiui. Vaikinas jo nemušė, negrasino. Jo požymiai apie 17-18 metų amžiaus, 170-175 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Vilkėjo tamsiais drabužiais, trumpa juoda striuke, ant galvos buvo megzta juoda kepurė. Daugiau jo požymių neįsidėmėjo. Jo veidas buvo spuoguotas (b.l. 80, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo A. Č. paaiškinimais, kad 2011 metų lapkričio 20 d., prisimena, kad tai buvo sekmadienis, apie 17.30 vai. ar 18.30 vai., tiksliai laiko jau neprisimena, jis ėjo nusipirkti papildymo į prekybos kioską, esantį Druskio gatvės pradžioje. Prie minėto kiosko prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną. Vaikinas, kuris jam siūlė pirkti telefoną buvo apie 185-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plačių pečių, vilkėjo tamsios spalvos pūsta striuke, ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Veido nematė, nes buvo sutemę, todėl vaikino atpažinti negalėtų. Minėtas vaikinas buvo apie 24-25 metų amžiaus. Vaikinas jam rusų kalba pasiūlė pirkti telefoną. Jis dar pasidomėjo ar turi telefono pakrovėją, tačiau vaikinas atsakė, kad parduoda „pliką" telefoną, be pakrovėjo ir be dokumentų. Kodėl vaikinas parduoda minėtą telefoną jis nesidomėjo. Vaikinas jam siūlė pirkti telefoną už 60 litų, tačiau jis nusiderėjo iki 50 litų. Telefone sim kortelės nebuvo. Telefonas buvo geros būklės, be įbrėžimų, liečiamu ekranu. Nusipirkęs telefoną jis į jį nebuvo įsidėjęs savo sim kortelės. Parsinešęs į namus jis apžiūrėjo telefoną, pažiūrėjo kaip jis veikia. Telefonas buvo veikiantis, tačiau jam nepatiko telefonas, todėl jis nusprendė jį parduoti. Sekančią dieną, t.y. pirmadienį, jis į internetinį puslapį alio.lt įdėjo skelbimą, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną „Huavey U8650". Antradienį jam paskambino policijos pareigūnai ir paprašė atvežti parodyti telefoną. Kai parodė telefoną - pareigūnai jam pasakė, kad šis telefonas yra vogtas ir jį iš jo paėmė. Apie tai, kad telefonas gali būti vogtas -jis nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad telefonas buvo vogtas –būtų jo nepirkęs (b.l.123-124, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo N. S. paaiškinimais, kad 2011 metų lapkričio 29 d. 13.00 val. jam baigėsi pamokos ir jis su draugais nuėjo netoli mokyklos esančių sūpynių. Prie sūpynių jis buvo apie 40 minučių, po to ėjo namo. Namo ėjo kartu su savo draugais A. S. ir D., kurio pavardės nežino. A. ir D. yra jo klasiokai. Šiek tiek paėjus nuo mokyklos, iš šono prie jų pradėjo eiti vaikinas. Jie suprato, kad vyras eina link jų, išsigando ir pradėjo bėgti. D. nubėgo link mokyklos, o jis su A. bėgo toliau dviese. Jie nuo mokyklos netoli nubėgo, vyras jį pasivijo. A. buvo toliau nubėgęs, todėl vyras pagavo jį. Vyras jį pargriovė ant žemės. Pargriovė pastumdamas ranka į nugarą. Kai vyras jį pastūmė į nugarą skausmo nepajuto. Nuo pastūmimo jis nugriuvo ant kairio šono ant žolės. Jį gulintį vyras prispaudė už peties prie žemės ir taip neleido jam atsikelti ir pabėgti. Tuomet vyras lietuvių kalba pasakė jam „atiduok telefoną". Jis vyrui atsakė, kad telefono neturi. Tuomet jis jam gulinčiam apieškojo kišenes. Vyras iš dešinės pusės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Kuria ranka jis jam ištraukė telefoną - pasakyti negali, nes nežino. Vyras iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung 8000" su jame buvusia „Tele 2" sim kortele Nr. 860718316. Jis buvo labai išsigandęs, prašė jo, kad jis jį paleistų, tačiau vyras jo nepaleido. Kai paėmė jo telefoną vyras pabėgo. Jis tuomet atsikėlė nuo žemės ir ėjo namo. Kai jį apvogė jo draugai nei A., nei D. nematė, nes jie buvo pabėgę. Vyras, kuris pavogė iš jo telefoną buvo juodai apsirengęs. Jis buvo apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Atsimena, kad vyro nosis buvo su kupra. Vyras buvo su juoda kepure, todėl kokie buvo jo plaukai - nematė, nes dengė kepurė. Vyras kalbėjo lietuvių kalba. Šio vyro atpažinti negalėtų, nes jo veido neįsidėmėjo. Jis vyro veidą matė tik tuomet kai jis jį vijosi, o kai laikė jį gulintį ant žemės ir kai vogė telefoną vyro veido nematė. Jis nebuvo užsimirkęs, tiesiog veido nematė. Vyras jam jokio fizinio skausmo nesukėlė, jo nemušė ir negrasino mušti, jis tik laikydamas jį gulintį ant žemės laikė ir tokiu būdu trukdė pasipriešinti, (b.l.144, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo D. D. B. paaiškinimais, kad 2011 m. lapkričio 29 d., su savo klasiokais N. ir A. po pamokų nuėjo prie sūpynių, esančių netoli mokyklos. Pamokos jiems tą dieną baigėsi apie 13.00 vai. Jie suposi ilgokai, apie pusę valandos, o gal ir ilgiau. Kiek tiksliai suposi - nežino. Po to, šiek tiek pasisupę jie pėsčiomis ėjo namo. Jiems šiek tiek paėjus nuo Vilniaus katalikiškosios mokyklos „Versmė" pamatė link jų sparčiai einantį vyriškį. Jis trumpai atsisuko ir pažiūrėjo į jį. Matė, kad jis buvo su juoda kepure ir juodais rūbais. Jam tas vaikinas pasirodė kažkoks neaiškus, nes jį prieš tai, maždaug prieš mėnesį laiko buvo apvogęs jam nepažįstamas vaikinas, todėl jis jau bijo nepažįstamų, jam įtartinų, vaikinų. Jis pasiūlė savo klasiokams pasitraukti į šoną, kad nepažįstamas vyras galėtų pro juos praeiti. Vyras pamatęs, kad jie jau eina į šoną, jis jiems sušuko „sustokit, vaikai". Tuomet jis jau suprato, kad atsitiks kažkas negero ir jie visi pradėjo bėgti. Kai jie pradėjo bėgti, vyras pradėjo bėgti paskui juos ir pradėjo juos gaudyti. Jis nubėgau atgal į mokyklą. Kaip vyras pagavo N.jis nematė, tik po to jis jam papasakojo, kad vyras jį pagavęs iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną. Kaip iš Norvydo buvo pavogtas telefonas - jis nematė. Jis nubėgęs į mokyklą, apie tai pasakė mokytojai, kuri iškvietė policiją. Mokytoja dar kartu juo, iki kol atvyko policijos pareigūnai, bėgo pažiūrėti kur Norvydas ir jį apiplėšęs vyras, tačiau nei Norvydo, nei vyro, kuris jį apvogė jau niekur nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams jis kartu su policijos pareigūnais ir su mokytoja važinėjo ir ieškojo Norvydą apvogusio vyro, tačiau niekur jo nerado. Vyro, kuris apvogė N. jis atpažinti negalėtų, nes jo veido nematė. Gali nurodyti, kad vyras buvo aukštesnis už jį. Daugiau nieko apie jį nurodyti negali, (b.l.147, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo A. S. paaiškinimais, kad 2011 m. lapkričio 29 d. po pamokų, apie 13.30 val. jis kartu su savo klasiokais N. ir D. B. po pamokų nuėjo prie sūpynių, esančių prie Vilniaus katalikiškosios „Versmės" mokyklos. Po to, šiek tiek pasisupę jie ėjo namo. Netoli minėtos mokyklos pamatė einantį nepažįstamą vaikiną. Jis ėjo link jų. Jis su Džiugu žiūrėjo į jį, tik Norvydas į jį nežiūrėjo. Džiugas ėjo šiek tiek atsilikęs nuo mūsų. Tuomet tas vaikinas mums sušuko -„vaikai sustokit". Aš supratau,kad vaikinas gali padaryti ką nors negero ir pradėjau bėgti. Džiugas taip pat pradėjo bėgti. Vaikinas mus vijosi. Vaikinas pagavo N. ir jį pargriovė ant žemės. Kai aš atsisukau, mačiau, kad N. gulėjo ant žemės. Manęs ir D.vaikina nepagavo, mes pabėgome. Aš tuomet nubėgau aplink dvylikos aukštų gyvenamąjį namą ir paprašiau man nepažįstamo žmogaus pagalbos. Aš nepažįstamas žmogui pasakiau, kad mano draugą pagavo nepažįstamas žmogus. Tuomet žmogus, kurio paprašiau pagalbos paklausė manęs kur viskas Nepažįstamas žmogus manęs paklausė kur viskas, paprašė, kad parodyčiau vietą ir aš pirštu parodžiau. Žmogus nubėgo į mano parodytą į vietą, tačiau vaikino, kuris buvo pagavęs N. - nepagavo. Jis pabėgo. N. man sakė, kad tas vaikinas iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną. Nei manęs, nei D. nepažįstamas vaikinas nepagavo ir nieko mums nepadarė. Kai vaikinas mus visus pradėjo vytis, D. tuomet nubėgo į mokyklą. Vaikino, kuri pavogė N. aš atpažinti negalėčiau, nes jį mačiau tik truputį. Jis buvo su aptempta juodos spalvos kepure. Vilkėjo juodos spalvos striuke. Kokio jis amžiaus buvo - nežinau, galimai apie 23 metų amžiaus. Dėl šio įvykio aš labai išsigandau, nukentėjusiu nesijaučiu, tačiau dabar baisu eiti, kad manęs neapvogtų (b.l.149-150, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo I. B. paaiškinimais, kad 2011-11-28 apie 13.40 val. namo grįžo mažametis sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir paaiškino, kad kažkur prieš 5 min., jam einant pro miškelį, vedantį nuo Lazdynų baseino link Architektų g. 59 namo, Vilniuje, apie 50 m. nuo minėto namo, jam iš nugaros priėjo nepažįstamas vyras. Būdamas už- nugaros ranka užspaudė jam burną, o kita ranka apieškojęs kišenes, iš kelnių dešinės kišenės ištraukęs pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3650" Imei Nr. 35779 80307 06525, juodos spalvos korpuso, su „Tele 2 Pildyk" sim kortele Nr. 860251441, po ko greitai nubėgo link Lazdynų baseino. Kai vyras užspaudė burną, jis dar lietuvių kalba pasakė į jį nežiūrėti, kad jis nemuš. Vyras sūnaus nemušė, fizinio skausmo nesukėlė. Vyras tik paėmęs sūnų už burnos stipriai jį prisispaudė prie savęs ir sūnui pabėgti nebuvo galimybės. Telefono vertė - 200 Lt. Sim kortelė turtinės vertės neturi. Dabar šią kortelę jie atsistatė. Vyrą sūnus matė tik iš nugaros, kai jis bėgo pavogęs telefoną, jo veido nematė ir atpažinti negalės. Vyras buvo apsirengęs juoda striuke su kepure. Daugiau požymių nurodyti negalėjo. Dėl šio įvykio padaryta 200 Lt žala (b.l.172, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo E. B. paaiškinimais, kad 2011-11-28 ėjo namo. Ėjo iš mokyklos, po pamokų. Ėjo namo per miškelį. Jau netoli namų, Architektų 59 namo, Vilniuje, prie jo iš už nugaros priėjo jam nepažįstamas vaikinas. Priėjęs vaikinas jam lietuvių kalba pasakė, kad jis nežiūrėtų į jį ir į jį neatsisuktų. Tačiau jis vis tiek truputį atsisuko ir matė, kad vaikinas buvo su juodos spalvos striuke ir juodos spalvos kepure. Veido neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jis priėjo prie jo ir savo ranka užspaudė jam burną. Jis negalėjo pabėgti, nes jis stipriai laikė užspaudęs jam burną. Jam neskaudėjo, tik jis negalėjo pabėgti. Burną jam užspaudė dešine ranka. O kaire ranka apieškojo jam kišenes. Radęs jo dešinės pusės kelnių kišenėje mobilaus ryšio telefoną - jį ištraukė ir pasiėmė. Kai iš jo kelnių kišenės ištraukė telefoną - ji jį paleido ir pats nubėgo. Jam vaikinas negrasino ir jo nemušė. Fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Dėl šio įvykio jis labai išsigando (b.l.177-178, tomas 1).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo K. M. paaiškinimais, kad 2011-12-01 apie 15.00 val. ėjo iš mokyklos namo. (duomenys neskelbtini) Einant gatve palei namą pastebėjo vaikščiojantį kažkokį nepažįstamą vyriškį. Iš toliau neatkreipė į jį dėmesio, tiesiog matė, kad jis ten buvo. Jis buvo apsirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis ir juoda kepure. Einant palei namą minėtas vyriškis priėjo prie jo iš kairės pusės, kai jis ėjo lakei namo sieną ir pasakė jam, kad į jį nežiūrėtų ir atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną. Jis ištraukė savo telefoną „Nokia 5130" iš dešinės striukės kišenės ir jis paėmė jį iš jo rankos, ir pasakė jam, kad nežiūrėtų ir toliau eitų lyg nieko nebūtų įvykę. Kur pasišalino minėtas vyriškis jis nematė, nes labai bijojo ir įbėgęs namo viską papasakojo močiutei. Močiutė paskambinusi iškvietė policijos pareigūnus. Minėtas vyriškis buvo apie 175-180 cm ūgio, apsirengęs juodais drabužiais. Jo veido jis nepamatė, nes jis liepė į jį nežiūrėti (b.l. 6, tomas 2).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo P. K. paaiškinimais, kad 2011-11-19 apie 17.15 val. jis kartu su savo draugu Liudu ėjo iš plaukimo treniruotės, iš Lazdyno laisvalaikio centro. Ėjo pėsčiomis link namų. Prie Minties gimnazijos prie jo ir draugo jiems iš nugaros priėjo vaikinas. Jis paėmęs jį ir Liudą už striukių prisitempė prie savęs ir laikė, kad jie negalėtų pabėgti. Liudas jam buvo iš dešinės pusės. Prisitraukęs juos vaikinas prie savęs lietuvių kalba pasakė „duokit telefonus". Jie atsakė, kad telefonų neturi. Tuomet vaikinas pasakė, kad „o jei aš jus apieškosiu". Vaikinas, kuris reikalavo duoti jam savo telefonus -jiems niekaip negrasino, jis tiesiog juos laikė ir reikalavo telefonų. Jo draugas Liudas padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną. Iš kur Liudas išsitraukė savo telefoną - jis nematė. Žino, kad Liudas padavė vaikinui mobilaus ryšio telefoną „Nokia XM". Kai Liudas padavė vaikinui telefoną, tuomet ir jis jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-C3630". Jo telefonas buvo vientiso korpuso, juodos spalvos, o nugarėlė buvo sidabrinės spalvos. Telefone buvo „Tele 2 Pildyk" sim kortelė. Kai L. padavė savo telefoną vaikinui, L. dar jo paprašė, kad galbūt jis galėtų iš telefono išsiimti nors sim kortelę, tačiau vaikinas jam sim kortelės negrąžino, jis iš Liudo pavogė telefoną kartu su sim kortele. Kai jie vaikinui padavė savo telefonus, jis juos apsuko į priešingą pusę, nei kad jie ėjo ir liepė jiems eiti į priekį ir neatsisukti, o pats nuėjo. Matė, kad vaikinas buvo su kapišonu, visais juodais rūbais. Jis vaikino veidą matė tuo metu, kai padavė jam savo telefoną. Prisimena, kad vaikino buvo spuoguotas veidas. Jis buvo aukštesnis už jį. Jis buvo apie 23 metų amžiaus. Vaikino akys buvo rudos spalvos. Jį ir L. apvogusį vaikiną jis atpažinti galėtų, nes jį matė ir įsidėmėjo. Nors šią vagystę padaręs vaikinas nei jo, nei Liudo nemušė ir negrasino mušti, jis vis tiek labai išsigando (b.l. 41, tomas 2 ).

Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną mažamečio nukentėjusiojo L. D. paaiškinimais, kad 2011-11-18 apie 17.15 val. Vilniuje, prie Erfurto g. 23, prie mokyklos nepažįstamas asmuo priėjo ir jo draugo P. K.. Priėjęs iš galo sugriebė jam ir jo draugui už striukės, jam už rankovės, prisitraukė prie savęs. Nepažįstamasis lietuviškai jam pasakė „nerėkit, nesisukinėkit" ir pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Jis pasakė, kad mobilaus ryšio telefono neturi, tada nepažįstamas pasakė, kad apžiūrės kišenes. Laikant jį už striukės, jis išsigandęs ištraukė iš kairės pusės kelnių kišenės savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia XM 5130" Imei Nr. (duomenys neskelbtini) irt atidavė nepažįstamam asmeniui. Kartu su telefonu pavogė Tele 2 Pildyk kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortelę 2 GB. Nepažįstamas asmuo jo nemušė. Nepažįstamas asmuo iš draugo P. K. taip pat paėmė mobilų telefoną. Jis matė kaip draugas irgi ištraukęs iš kišenės savo telefoną atidavė nepažįstamam. Nepažįstamas asmuo pavogęs iš jo ir draugo telefonus buvo apie 175 cm ūgi, vidutinio kūno sudėjimo, apie 18-22 metų amžiaus, buvo apsirengęs juodai, striuke juoda su kapišonu, kapišonas ant galvos, kelnės juodos, batai juodi, jo nosis yra didelė, veidas spuoguotas (b.l. 53, tomas 2).

2011-11-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. Č. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Hauwei U8650“, imei Nr. 357099042258948 (b.l. 127, tomas 1).

2011-11-23 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Hauwei U8650“, imei Nr. 357099042258948 (b.l. 128-130, tomas 1).

Nenustatyta, kad mažamečiai nukentėjusieji D. K., J. R., N. S., E. B., K. M., P. K., L. D., liudytojai B. P., A. Č., Džiugas D. B., A. S., I. B. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius J. F., A. J.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamųjų J. F., A. J. kaltės įrodymais.

Įvertinęs kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvada, kad kaltinamasis J. F. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie mažamečio J. R., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, jam išsigandus, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas ir ištraukus iš kišenės mobilaus ryšio telefoną bei padavus kaltinamajam J. F., pastarasis jį paėmęs pasišalino ir atvirai pagrobė P. R. priklausantį 53 Lt vertės turtą, be to jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečių N. K. ir L. D., paėmė pastaruosius už striukių, juos laikė, tokiu būdu atėmė galimybę jiems priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefonus, šiems atidavus, juos paėmęs pasišalino ir pagrobė M. K. priklausantį 85 Lt vertės turtą bei M. D. priklausantį 160 Lt vertės turtą. Taip pat jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie mažamečių D. K. ir B. P., rankomis uždengęs pastariesiems akis, juos laikydamas atėmė galimybę priešintis ir pagrobė J. K. priklausantį 671 Lt vertės turtą. Be to jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie mažamečių D. K. ir B. P., uždengė jiems akis, taip atėmė galimybę jiems priešintis, liepė atiduoti mobilaus ryšio telefonus, D. K. padavus piniginę, ją paėmęs toliau reikalavo duoti jam mobilaus ryšio telefoną, po ko paviršutiniškai apčiupinėjo B. P. kišenes, nieko juose neužčiuopęs, jį paleido, o D. K. padavus mobilaus ryšio telefoną, paėmė juos, pasišalino ir pagrobė S. K. priklausantį 309 Lt turtą. Be to jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečio E. B., atėmė iš jo galimybę priešintis dešine ranka užspaudęs jam burną, laikydamas, kaire ranka apčiupinėjo rūbų kišenes, dešinėje kišenėje radęs mobilaus ryšio telefoną, jį paėmė, pasišalino ir pagrobė I. B. priklausantį 200 Lt vertės turtą. Taip pat jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie mažamečio N. S., jį pastūmęs pargriovė ant žemės, po ko prispaudė petį ir taip atėmęs iš N. S. galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, šiam atsakius, kad jo neturi, apieškojo kišenes ir radęs mobilaus ryšio telefoną, jį paėmė, pasišalino ir pagrobė L. S. priklausantį 530 Lt vertės turtą. Be to jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečio K. M., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, jam ištraukus, jį paėmė, pasišalino ir pagrobė S. K. priklausantį 250 Lt vertės turtą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. J. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas įgytas nusikalstamu būdu, tai yra jis kaltinamajam J. F. pasiūlius įsigyti mobilaus ryšio telefoną, jį nusipirko už 80 lt, vėliau paskambinęs J. F. sužinojo, kad jis yra vogtas, Vilniaus miesto autobusų stotyje pardavė mobilaus ryšio telefoną ir tokiu būdu realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis įgydamas ir pardavinėdamas telefoną nežinojo, jog jis vogtas, tačiau jo toks paaiškinimas paneigtas jo paties visišku kaltės pripažinimu, kaltinamojo J. F. duotais paaiškinimais, kad A. J. jam skambino, jis pasakė, kad mobiliuoju telefonu geriau nesinaudoti, nes jis vogtas. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis A. J., kad pats skambino J. F., kuris jam pasakė, kad telefonas vogtas. Teismas A. J. paaiškinimą, kad pardavinėdamas mobilaus ryšio telefoną nežinojo, jog jis vogtas vertina kaip vengimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje pakanka duomenų, kad kaltinamasis A. J. įgijo neteisėtų būdu gautą turtą, jį realizavo, mobilaus ryšio telefoną įgijo tiesiogiai iš J. F., kuris padarė LR BK numatytas nusikalstamas veikas.

Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 189 straipsnio 3 dalyje. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. J. kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 189 straipsnio 3 dalyje.

Teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmes atsižvelgia į jų padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas baudžiamosios bylos faktines aplinkybes.

J. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 2 punktas). J. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. F. LR BPK 140 straipsnyje nurodyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2011-12-12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-14 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2011-12-12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-23 nutartimi J. F. kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-03-12. Iki šio nuosprendžio priėmimo (paskelbimo) J. F. anksčiau 3 kartų teistas už tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Jis, įvykdė naujas nusikalstamas veikas nuosavybei lygtinai atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės. J. F. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus psichikos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas.

Skirdamas J. F. bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54, 56 straipsnių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, gerbti, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, vartoja narkotikus, legaliai nedirba.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant J. F. laisvės atėmimo bausmę.

Paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausme vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. J. LR BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis A. J. anksčiau teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas, šį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2008-09-04. Diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. J. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. nelinkęs taisytis, o linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jam paskiriant arešto bausmę. Arešto bausmės dydis nustatytinas arčiau sankcijoje numatytam maksimaliam dydžiui.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – periodišką registraciją policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 309 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 530 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 92 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 530 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė M. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Jų pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, realus, įrodyti, šiems ieškiniams (ieškinių dydžiui) kaltinamasis J. F. neprieštaravo, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš J. F. 309 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo S. K. naudai, 530 Lt P. R. naudai, 92 Lt J. K. naudai, 530 Lt L. S. naudai, 200 Lt I. B. naudai, 250 Lt S. K. naudai, 85 Lt M. K. naudai, 160 Lt M. D. naudai.

106,30 Lt (vieną šimtą šešis litus 30 ct), nuosavybės teise priklausančius J. F., kuriems 2011-12-20 skyriaus prokurorės R. A. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti į civilinių ieškinių išieškojimą.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu:

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už atvirą svetimo turto pagrobimą (J. R. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį už atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis svetimo turto pagrobimą (P. K. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį už atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis svetimo turto pagrobimą (J. K. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį už atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis svetimo turto pagrobimą (D. K. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį už atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis svetimo turto pagrobimą (E. B. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį už atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis svetimo turto pagrobimą (N. S. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už atvirą svetimo turto pagrobimą (K. M. epizodas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę J. F. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, J. F. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdų pridėti neatliktą 11 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę paskirtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu ir sudėjus galutinę bausmė skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių 12 (dvylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką J. F. įskaityti laikiną sulaikymo laiką ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2011-12-12 iki 2012-04-05 imtinai.

J. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2012-04-06.

Iki nuosprendžio įsitesėjimo J. F. palikti kardomąją priemonę-suėmimą.

Priteisti iš J. F. 309 Lt (tris šimtus devynis litus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. K. naudai.

Priteisti iš J. F. 530 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. R. naudai.

Priteisti iš J. F. 92 Lt (devyniasdešimt du litus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. K. naudai.

Priteisti iš J. F. 530 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. S. naudai.

Priteisti iš J. F. 200 Lt (du šimtus litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. B. naudai.

Priteisti iš J. F. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. K. naudai.

Priteisti iš J. F. 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. K. naudai.

Priteisti iš J. F. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. D. naudai.

106,30 Lt (vieną šimtą šešis litus 30 ct), nuosavybės teise priklausančius J. F., kuriems 2011-12-20 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės R. A. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės ir kurie yra saugojami Vilniaus AVPK Finansų skyriuje (b. l. 106-110, tomas 2), nukreipti į S. K., P. R., J. K., L. S., I. B., S. K., M. K., M. D. civilinių ieškinių išieškojimą.

pripažinti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 3 dalį už nusikalstamu būdu įgyto nedidelės vertės turto realizavimą ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių ) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas M.Gvozdovičius