Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Leonarda Gurevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-591/2012

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02099-2011-5

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 str. 2 d. už atvirą svetimo turto pagrobimą (J. R. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Taip pat J. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis (P. K. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis (J. K. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis (D. K. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis (E. B. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis (N. S. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už atvirą svetimo turto pagrobimą (K. M. epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausme J. F. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 d., 2 d. J. F. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta neatlikta vienuolikos mėnesių ir dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmė, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, ir galutine bausme J. F. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams vienuolikai mėnesių ir dvylikai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. F. priteista 309 Lt (trys šimtai devyni litai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. K. naudai.

Iš J. F. priteista 530 Lt (penki šimtai trisdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. R. naudai.

Iš J. F. priteista 92 Lt (devyniasdešimt du litai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. K. naudai.

Iš J. F. priteista 530 Lt (penki šimtai trisdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. S. naudai.

Iš J. F. priteista 200 Lt (du šimtai litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. B. naudai.

Iš J. F. priteista 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. K. naudai.

Iš J. F. priteista 85 Lt (aštuoniasdešimt penki litai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. K. naudai.

Iš J. F. priteista 160 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. D. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. nuteistas už tai, kad, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis 2011 m. lapkričio 9 d. apie 13 val. 50 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio J. R., gim. 2001 m., pareikalavo atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną, o J. R. išsigandus, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas ir ištraukus iš kišenės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Star II" 500 Lt (penkių šimtų litų) vertės, su jame buvusia "Bitės" SIM kortele 30 Lt (trisdešimt litų) vertės, priklausantį J. R. tėvui P. R. bei padavus J. F., pastarasis jį paėmęs pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. R. priklausantį 530 Lt (penkių šimtų trisdešimties litų) vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, pagrobė svetima turtą, o būtent, jis 2011 m. lapkričio 18 d. apie 17 val. 15 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie mažamečio P. K., gim. 2001 m., ir nepilnamečio L. D., gim. 1997 m., bei paėmęs pastaruosius už striukų juos laikė ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, pareikalavo duoti mobilaus ryšio telefonus, o L. D. padavus mobilaus ryšio telefoną „Nokia XM 5130" 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų) vertės, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk" SIM kortelė 5 Lt (penkių litų) vertės ir 2 GB atminties kortelė 25 Lt (dvidešimt penkių litų) vertės, priklausančius mamai M. D., bei P. K. padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-3630" 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) vertės, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk" SIM kortelė 5 Lt (penkių litų) vertės, priklausantį mamai M. K., paėmęs minėtus mobilaus ryšio telefonus pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetimą M. K. priklausantį 85 Lt (aštuoniasdešimt penkių litų) vertės turtą ir M. D. priklausantį 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetima turtą, o būtent, jis 2011 m. lapkričio 20 d. apie 14 val. 30 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie J. K. ir dešine ranka apkabinęs jam kaklą bei pasakęs „nejudėk" jį laikė ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, kaire ranka apčiupinėjęs kišenes iš pastarojo kairės pusės priekinės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Hauvey U8650" 579 Lt (penkių šimtų septyniasdešimt devynių litų) vertės, su jame buvusia „Tele 2" SIM kortele 10 Lt (dešimties litų) vertės, 4 GB atminties kortele 22 Lt (dvidešimt dviejų litų) vertės ir ausinėmis 60 Lt (šešiasdešimties litų) vertės, su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. K. priklausantį 671 Lt (šešių šimtų septyniasdešimt vieno lito) vertės turtą.

Be to jis atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, pagrobė svetima turtą, o būtent, kad jis 2011 m. lapkričio 24 d. apie 12 val. 45 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, pribėgęs prie mažamečių D. K., gim. 2000 m. ir B. P., gim. 2000 m., rankomis uždengė pastariesiems akis ir taip juos laikydamas atėmė galimybę pastariesiems priešintis bei pasakęs „nežiūrėkit" liepė atiduoti savo mobilaus ryšio telefonus, o D. K. išsigandus, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas ir padavus piniginę 10 Lt (dešimties litų) vertės, kurioje buvo elektroninis pravažiavimo bilietas 30 Lt (trisdešimties litų) vertės, priklausančius D. K. tėvui S. K., jis minėtus daiktus paėmęs vis tiek reikalavo duoti jam mobilaus ryšio telefonus, po ko paviršutiniškai apčiupinėjo B. P. kišenes ir jose nieko neužčiuopęs B. P. paleido, o D. K. padavus mobilaus ryšio telefoną „Samsung CT-S5230 W" 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) vertės, kuriame buvo „Omnitel" SIM kortelė 19 Lt (devyniolikos litų) vertės, priklausančius tėvui S. K. - paėmęs minėtus daiktus pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis pagrobė svetimą, S. K. priklausantį 309 Lt (trijų šimtų devynių litų) vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2011 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. 35 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjo prie mažamečio E. B., gim. 2003 m., ir pasakęs „nežiūrėk" dešine ranka užspaudė jam burną ir taip laikydamas bei atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, kaire ranka apčiupinėjo rūbų kišenes, o dešinės pusės kelnių kišenėje radęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 3650" 200 Lt (dviejų šimtų litų) vertės, priklausantį E. B. tėvui I. B., jį paėmęs pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. B. priklausantį 200 Lt (dviejų šimtų litų) vertės turtą.

Be to, jis atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetima turtą, o būtent, jis 2011 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. 45 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pribėgęs prie mažamečio N. S., gim. 2001 m. ir pastūmęs pastarąjį dešine ranka į nugarą, pargriovė jį ant žemės, po ko ranka prispaudęs N. S. petį, kad pastarasis negalėtų atsistoti ir tokiu būdu atimdamas galimybę jam priešintis pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o N. S. atsakius, kad telefono neturi, jis apieškojo pastarojo kišenes ir dešinės pusės kelnių kišenėje radęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung 8000" - 500 Lt (penkių šimtų litų) vertės su jame buvusia „Tele 2" SIM kortele 30 Lt (trisdešimties litų) vertės, priklausančius nukentėjusiojo N. S. motinai L. S., paėmęs - pasišalino, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą nukentėjusiajai L. S. priklausantį 530 Lt (penkių šimtų trisdešimties litų) vertės turtą.

Be to, jis atvirai pagrobė svetima turtą, o būtent, jis 2011 m. gruodžio 1 d. apie 15 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie mažamečio K. M., gim. 1999 m., pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o K. M. iš dešinės pusės striukės kišenės ištraukus mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130" 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) vertės, priklausantį K. M. senelei S. K., jį paėmęs - pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. K. priklausantį 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) vertės turtą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis išsamiai jų neištyręs teismo posėdžio metu.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoširdus su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bylos tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi. Šios aplinkybės apibūdina ir nuteistojo kaip asmenybės požiūrį į savo veiksmus. Jis teismo posėdyje savikritiškai vertino savo veiksmus, iš esmės jo kaltė dėl inkriminuojamų veikų įrodyta jo nuoširdžiu prisipažinimu, jo bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais pagrindu. Nuteistojo įsitikinimu, negalima sutikti su teismo išvada, kad jis nėra linkęs taisytis, gerbti visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistojo nuomone, teismas neįvertino jo duotų nuoširdžių parodymų visuose epizoduose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. ir nepagrįstai griežtai parinko jam Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 180 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę, netinkamai ją subendrino. Nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. (t. y. iki suėmimo) jis dalyvavo programose pagal lygtinį paleidimą, registravosi policijoje. Dėl to, nuteistojo vertinimu, yra pagrindas taikyti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu paskiriant jam ne didesnę kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, prijungiant neatliktą bausmės dalį pagal ankstesnį teismo nuosprendį bei įvertinant drausmingą registravimąsi policijoje ir dalyvavimą reabilitacijos programoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliantas skunde teigia, kad vertinant teismo posėdžio metu liudytojų, - nepilnamečių įstatyminių atstovų - parodymus, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jie nebuvo įvykių dalyviai, yra savo vaikų tėvai, seneliai ir gali būti neobjektyvūs savo parodymuose, be to jie tik atpasakojo subjektyvius savo vaikų paaiškinimus ir atpasakojamo įvykio (epizodo) patys nematė, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 str. 3 d. įtvirtinto įrodymų liečiamumo reikalavimai, ir teismas neturėjo vadovautis šiais liudytojų - įstatyminių atstovų parodymais spręsdamas jo kaltės klausimą, dėl veikos kvalifikavimo bei dėl bausmės skyrimo. Be to, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis išsamiai jų neištyręs teismo posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmos instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Nors nepilnamečių įstatyminių atstovų parodymai iš esmės yra ir nepilnamečių nukentėjusiųjų patirtų įvykių atpasakojimai, tačiau šie parodymai, skirtingai nei teigia apeliantas, reikšmingi jo kaltės nustatymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti parodymai reikšmingi nustatant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavyzdžiui tokias, kaip nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, nukentėję asmenys, nusikalstamų veikų psichologiniai padariniai nepilnamečiams nukentėjusiems, nusikalstama veika padarytos žalos dydis ir t. t. Dėl to laikytina, kad pirmos instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis ir nukentėjusių nepilnamečių asmenų įstatyminių atstovų teisiamajame posėdyje duotais parodymais, įrodymų liečiamumo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad nukentėjusių nepilnamečių asmenų įstatyminių atstovų parodymai yra reikšmingi sprendžiant jo kaltės klausimą, tačiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas kaltiems asmenims yra skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais reikalavimais.

Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kurių konkrečiai ikiteisminio tyrimo duomenų pirmos instancijos teismas išsamiai neištyrė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti nepilnamečiai nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys, tačiau jų parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 136-138). Be to, pagal Lietuvos Respublikos BPK 186 str. 2 d. jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą, o jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Dėl to pirmos instancijos teismas turėjo teisę nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių nepilnamečių neapklausti teisiamojo posėdžio metu, apsiribodamas tik jų įstatyminių atstovų apklausa, o priimant nuosprendį vadovautis nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. reikalavimai, jog teismas nuosprendį grįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš 2012 m. kovo 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamojo nuosprendžio, teismo posėdyje nebuvo ištirti nepilnamečio liudytojo A. Č. parodymai, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį, minėto liudytojo parodymais remtis negalėjo. Vis dėlto konstatuotina, kad šis pažeidimas nėra laikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį. Juo labiau, kad nuteistojo J. F. kaltė yra pilnai įrodyta tiek kitų liudytojų, tiek nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir patikrintais bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek paties nuteistojo parodymais ir nuoširdžiu prisipažinimu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės prašoma švelninti pirmos instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę. Akcentuotina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kaip jau minėta, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė septynis baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis praeityje teistas tris kartus, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, niekur nedirba, nusikalstama veika padarytos žalos dar neatlygino, didžiąją dalį nusikalstamų veikų padarė mažamečių atžvilgiu, ką pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p. pirmos instancijos teismas galėjo laikyti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis paskutinį kartą yra teistas už analogiškų veikų mažamečių atžvilgiu padarymą. Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes ir kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, gerbti, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Visos nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nepaisant to, skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistajam paskyrė bausmes, švelnesnes nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, nors vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis recidyvistui už naujai padarytą nusikalstamą veiką paprastai skiriama bausmė didesnė nei straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. padarymą, nuteistajam paskyrė pakankamai švelnias bausmes.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos BPK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas turėjo teisę iš dalies sudėti už septynias padarytas nusikalstamas veikas J. F. paskirtas bausmes. Vien dėl to, kad nuteistojo netenkina jam paskirtos bausmės dydis, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti minėto straipsnio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos BPK 64 str. nurodyti reikalavimai, kadangi nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, taigi skirdamas subendrintą bausmę, pirmos instancijos teismas galėjo bausmes visiškai sudėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Tai, kad nuteistasis, nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. dalyvavo programose pagal lygtinį paleidimą ir registravosi policijos įstaigoje, nėra laikytina pakankamais jam paskirtos bausmės švelninimo pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 64 str. reikalavimų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą.