Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1787-392/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-30
Bylos Nr.
e2S-1787-392/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06292-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-1787-392/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06292-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.6.1.; 3.4.2.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad 2019 m. kartu su savo draugais (partneriais) įsigijo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė 3 vienbučius gyvenamuosius namus. Vienas vienbutis namas statytas, ketinant ateityje parduoti, o kiti du namai – viename iš jų apsigyventi pareiškėjui, o kitame apgyvendinti brangų žmogų. Pareiškėjas visų statybos medžiagų pirkimo kvitų nerinko, nes tokio būtinumo nebuvo. 2020 m. pasaulį užklupo pandemija. Šio globalaus iššūkio akivaizdoje pareiškėjas buvo priverstas priimti skubotus sprendimus dėl turto pardavimo, sandorius sudarė mažesnėmis kainomis nei norėjo. Minėti sandoriai buvo nuostolingi. 2020 m. pradžioje pradėjo byrėti pareiškėjo ir R. M. (buvusi žmona) santuoka, o 2021 m. ji buvo nutraukta. Skyrybos sukėlė emocinę krizę, kurios metu buvo sunku koordinuoti asmeninius reikalus. Buvusi žmona primindavo pareiškėjui apie deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Reikalai asmeniniame gyvenime su buvusia žmona klostėsi ne pačia geriausia linkme. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nepateikė laiku pajamų deklaracijų. Be to, 2021 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pareikšti įtarimai dėl neva aplaidžios/apgaulingos finansinės bendrovės apskaitos tvarkymo (pareiškėjas su tuo nesutinka). Po skyrybų ir besitęsiančio ikiteisminio tyrimo pareiškėjas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo pranešimą apie mokestinį patikrinimą. VMI mokestinio patikrinimo metu apskaičiavo, kad pareiškėjas yra skolingas 158 717,09 Eur (90 421 Eur mokėtino PVM; 76,65 Eur grąžintino GPM ir 68 372,74 Eur mokėtino GPM). Pareiškėjas pripažįsta, kad yra skolingas VMI. Pareiškėjas pripažįsta savo klaidas ir nori atkurti savo mokumą bei rasti geriausią sprendimą. Pareiškėjas 2002-2006 metais studijavo Vytauto Didžiojo Universitete, 2006 metais įgijo politikos mokslų ir viešojo administravimo specialisto išsilavinimą. Šiuo metu pareiškėjas dirba samdomu vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Geriau apmokamo darbo šiuo metu negali/nepajėgia susirasti, nes turimos kompetencijos ir įgūdžiai nėra pakankamai paklausūs dabartinėje darbo rinkoje. Tačiau mano, kad greitu metu, atsigavus statybų sektoriui, gaus geresnį darbo užmokestį esamoje darbovietėje arba įsidarbins geriau apmokamoje darbovietėje. Pareiškėjas taip pat planuoja ne tik gauti didesnes pajamas darbo sutarties pagrindu, bet ir ieškoti papildomos veiklos, siekiant gauti papildomų pajamų bei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Šiuo metu, dirbant visą darbo laiką, pareiškėjas gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o greitu metu planuoja gauti ne mažiau kaip 1 000 Eur darbo užmokestį. Iš šių ir planuojamų ateityje gauti pajamų pareiškėjo poreikių tenkinimui yra reikalinga 610 Eur suma. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš pirmos santuokos turi du mažamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta kartu su pareiškėju. Vienintelė kreditorė yra VMI, kuriai pareiškėjas yra skolingas 198 458,01 Eur. Visiškai atsiskaityti su kreditore pareiškėjas pajėgtų nebent per maždaug 24 metus, mokėdamas visą savo atlyginimą tiesiogiai kreditorei (ir tik tuo atveju, jei nebūtų skaičiuojami jokie delspinigiai). Įvertinęs amžių (40 metai) bei vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę, abejoja, kad jam pavyks kada nors gyvenime atsiskaityti su kreditore.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui M. M. bankroto bylą.

4. Teismas nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą (patikrinimas pradėtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir baigtas 2023 m. birželio 12 d.), kurio metu nustatė, jog pareiškėjui papildomai apskaičiuota 158 717,09 Eur mokesčių (90 421 Eur dėl to, kad pareiškėjas 2020-2021 m. vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą ir neapskaičiavo pardavimo PVM nuo gautų ekonominės veiklos pajamų; 68 296,09 Eur dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. teiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje nepagrindė 98 989 Eur su turto įsigijimu susijusių išlaidų sumos bei 2000–2021 m. gavęs 521 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jų nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM). Antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą dėl 190 497,27 Eur skolos išieškojimo. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo turtinė padėtis pagal jo pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius, kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kad pareiškėjas yra nemokus.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka net pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas yra 40 metų amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėjas nurodė, kad vadovavo kelioms įmonėms. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių nepateikė, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gali uždirbti tiek, kad pakaktų būtiniesiems poreikiams patenkinti (610 Eur per mėnesį), administratoriaus išlaidoms sumokėti ir dengti įsiskolinimą kreditorei VMI. Pareiškėjo teigimu, esant patvirtintam nemokumo planui, jis galės uždirbti daugiau ir mokėti įmokas. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad esama situacija (didelė skola VMI) ji demoralizuoja, jis nėra motyvuotas gauti didesnes pajamas.

7. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas galėjo gauti didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimą kreditorei, tačiau jis galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorės ir sąmoningai vengė (ir toliau vengia) pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorės galimybes atgauti skolą. Tokį pareiškėjo elgesį teismas laikė nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų, pagal kuriuos sąžiningas žmogus siekia pagal savo realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei jis yra skolingas jiems dideles pinigų sumas. Teismo vertinimu, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Dėl to pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesant tam būtinų aplinkybių, nepagrįstai ir nemotyvuotai, remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Teismas privalėjo įvertinti dėl kokių veiksmų pareiškėjas tapo nemokus. Apelianto nuomone, teismas galėjo atsisakyti nagrinėti bankroto bylą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas dėl šių veiksmų taptų nemokus.

8.2. Apeliantas nuo 2022 m. balandžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – direktorius. Darbo sutartyje nustatyta, kad pareiškėjui bus mokamas ne mažesnis kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog situacija su pareiškėjo uždarbiu nepasikeitė, t. y. liko tokia pati, kaip ir buvo metus prieš nemokumą sukėlusių priežasčių atsiradimą. Pareiškėjo darbo užmokestis yra svyruojantis, priklausantis nuo tą mėnesį išdirbtų valandų. Tačiau pareiškėjas nėra ir nebuvo nesąžiningas, ar vengiantis atsiskaityti su kreditore.

8.3. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti vienareikšmišką išvadą apie pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, t. y. kad jis sąmoningai vengė pagerinti savo finansinę padėtį. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog stengsis uždirbti daugiau, kai bus patvirtintas nemokumo planas, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, ar tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Pareiškėjui neiškėlus bankroto bylos, jis neturės jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Tuo tarpu iškelta bankroto byla, priešingai, užtikrintų, kad pareiškėjas veiktų pagal aiškiai nustatytą planą.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpęs nuo kreditorės turimą turtą ir / ar būtų ėmęsis kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjo turimo turto masė ir pan. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas uždirba nedaug, teismui sukėlė nepagrįstų įtarimų, tačiau konkrečiu atveju, nesant tiesioginių įrodymų, kad pareiškėjas vengė atsiskaityti su kreditore, nesudaro pagrindo abejoti jo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

8.5. Apeliantas nurodo, kad teismas priežastinio ryšio tarp nustatytos aplinkybės (pareiškėjo nedidelių pajamų) ir nemokumo nenustatinėjo, todėl nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, remdamasis prielaidomis ir nereikšmingomis aplinkybėmis. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

8.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog neva iškėlus bankroto bylą būtų pažeista skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Priešingai, neiškelta bankroto byla neatitiks nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų ir tik prisidės prie esamos padėties blogėjimo. Pareiškėjas nesugeba apmokėti palūkanų, negali padengti pagrindinės skolos dalies. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo finansinė padėtis tik blogėja ir darosi neįmanoma dengti įsiskolinimą kreditorei. Būtent bankroto bylos iškėlimas užtikrintų teisingą ir sąžiningą kreditorės reikalavimų patenkinimą bei sudarytų sąlygas pareiškėjui atkurti savo mokumą.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą netenkinti. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

9.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas bandydamas nuslėpti tikrąsias savo pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, taip pat vengdamas atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – direktorius. Darbo sutartyje nustatyta, kad jam bus mokamas ne mažesnis kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). 2022 m. – 2023 m. pareiškėjo darbo užmokestis svyravo nuo 37 Eur iki 840 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gali uždirbti tiek, kad pakaktų būtiniesiems poreikiams patenkinti (610 Eur per mėnesį), administratoriaus išlaidoms sumokėti ir dengti įsiskolinimą kreditorei VMI.

9.2. Suinteresuoto asmens nuomone, tai rodo kryptingą pareiškėjo elgesį, kad pareiškėjas galėjo gauti didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimą kreditorei, tačiau jis galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorės ir sąmoningai vengė (ir toliau vengia) pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorės galimybes atgauti skolą. Toks pareiškėjo elgesys, sudaro pagrindą išvadai, kad jis iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo ir tai leidžia tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjui papildomai apskaičiuota 158 717,09 Eur mokesčių. Antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą dėl 190 497,27 Eur skolos išieškojimo.

14. Pareiškėjas neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – direktorius. Darbo sutartyje nustatyta, kad jam bus mokamas ne mažesnis kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). 2022 m. – 2023 m. pareiškėjo darbo užmokestis svyravo nuo 37 Eur iki 840 Eur. Pareiškėjo teigimu, jis kreditorei VMI yra sumokėjęs apie 400 Eur.

15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo 2022 -2024 m. gautą darbo užmokestį, padarė pagrįstą išvadą, jog gaunamo darbo užmokesčio nepakanka net pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra 40 metų amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, vadovavo kelioms įmonėms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų kokių nors sveikatos problemų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gali uždirbti tiek, kad pakaktų būtiniesiems poreikiams patenkinti (610 Eur per mėnesį), administratoriaus išlaidoms sumokėti ir dengti įsiskolinimą kreditorei VMI. Pasak pareiškėjo, esant patvirtintam nemokumo planui, jis galės uždirbti daugiau ir mokėti įmokas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas uždirbti daugiau, mažinti turimus skolinius įsipareigojimus. Kaip minėta, pareiškėjo teigimu, jis kreditorei VMI yra sumokėjęs tik apie 400 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjas galėjo gauti didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimą kreditorei, tačiau jis galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorės ir sąmoningai vengė (ir toliau vengia) pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorės galimybes atgauti skolą. Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo elgesį pagrįstai laikė nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų, pagal kuriuos sąžiningas žmogus siekia pagal savo realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei jis yra skolingas jiems dideles pinigų sumas.

18. Kaip jau buvo paminėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditore.

19. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditore, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, todėl toks jo veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia padarytų išvadų.

20. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius