Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, šiuo metu laikinai niekur nedirbanti, esanti mažamečio vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, būdama neblaivi, vairavo kelių transporto priemonę, kai jai, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. rugpjūčio 24d., apie 01⁵⁹ val., nakties metu, kaltinamoji L. K. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdama Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Mogo LT“ vardu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajai alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, atlikę blaivumo testą, nustatė, kad 02⁰⁶ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 02²³ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji L. K. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų M. S., K. Š. ir N. R. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 79-80, 83-84, 89-90, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 93-95, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį(b.l. 98, t. 1) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytu garso įrašu(prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas baltas vokas, esantis t. 2), kitų objektų apžiūros protokolu su daryta garso įrašo stenograma(b.l. 100-103, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. rugpjūčio 24d. tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio(b.l. 18, t. 1), įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 4-5, t. 1) ir fofolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-11, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 20, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, patikros sertifikatu(b.l. 21, t. 1), 2019m. rugpjūčio 24d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 22, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojo M. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 24d., apie 01⁵⁵ val., jis grįžo į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, išgirdo trenksmą ir pastebėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelės gale automobilis „ O. Z. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį „ Ford Transit “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis nuo smūgio pastūmė ir šalia stovėjusį dar vieną automobilį „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis matė, kaip prie automobilio „ O. Z. “ vairo sėdėjo moteris, kuri, atsitrenkusi į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį, bandė išvažiuoti atbuline eiga, tačiau jai nesigavo, po ko ši vėl bandė važiuoti į priekį. Kada moteris, vairavusi automobilį „ O. Z. “, išlipo iš šio automobilio, jis pastebėjo, kad vairuotoja yra neblaivi. Jis moterį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus(b.l. 79-80, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos K. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 23d., apie 19⁰⁰ val., ji kartu su visa šeima tėvui-pil. A. Š. priklausančiu automobiliu „ Ford Transit “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ežero grįžo į namus. Automobilį paliko kieme, t.y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Sekančią dieną, t.y. 2019m. rugpjūčio 24d., apie 08⁰⁰ val., ji pamatė kaimynės žinutes apie tai, kad prie jos tėvo automobilio vaikščiojo policijos pareigūnai. Pamačiusi šias žinutes, ji išėjo į daugiabučio namo kiemą, kur tuo metu pastebėjo, kad automobilis „ Ford Transit “ stovi pastumtas į šoną. Tai pamačiusi, ji į kiemą pasikvietė ir savo tėvą A. Š.. Apžiūrėję ir pastebėję po nakties apgadintą automobilį „ Ford Transit “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Telefoninio pokalbio metu pastebėjo policijos pareigūnų paliktą raštelį, kuriame buvo aprašytos viso įvykio aplinkybės ir nurodyta, kad jiems reikia kreiptis į draudimo bendrovę. Jiems su tėvu pasikreipus į draudimo bendrovę, draudimas suremontavo jų apgadintą automobilį. Kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas automobilis „ Ford Transit “, valst. (duomenys neskelbtini), nei ji pati, nei jos tėvas nematė. Šiuo metu jos tėvas yra išvykęs į Angliją ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Iš policijos pareigūnų palikto raštelio ji supratusi, kad jų automobilį apgadino girta vairuotoja. Įvykio metu buvo apgadintas automobilio „ Ford Transit “ galinis kairysis ir dešinysis šonai(b.l. 83-84, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos N. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos šiuo metu neatsimena, apie 16²⁰ val., ji, grįžusi iš darbo, savo automobilį „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko prie daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tą dieną su automobiliu daugiau niekur išvykusi nebuvo. Sekančią dieną, apie 07⁴⁰ val., išėjusi į daugiabučio namo kiemą, nes ketino važiuoti į Vilniaus miestą, pamatė, kad prie jos automobilio „ VW Passat “ buvo prisiglaudęs baltos spalvos autobusiukas, kurio tikslios markės nežino. Tuo metu ji pagalvojo, kad eismo įvykio kaltininkas yra autobusiuko vairuotojas. Tada ji, nedelsdama, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Jai kalbant telefonu, jos sutuoktinis rado policijos pareigūnų paliktą raštelį su dokumentais, kur buvo nurodytos visos įvykio aplinkybės. Įvykio metu buvo apgadintas jai priklausančio automobilio „ VW Passat “ vairuotojo pusės galinis sparnas, bamperis ir durelės. Po įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Kaip įvyko eismo įvykis, ji nematė. Iš paliktų dokumentų ji matė, kad eismo įvykį sukėlė girta, vairuotojo pažymėjimo neturinti moteris(b.l. 89-90, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 24d., 01⁵⁶ val., buvo užregistruotas pil. M. S. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ką tik kieme adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivi vairuotoja su tamsios spalvos automobiliu „ O. Z. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą baltos spalvos automobilį „ VW Transporter “ ir negali išvažiuoti(b.l. 93-95, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. rugpjūčio 24d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio matyti, kad 2019m. rugpjūčio 24d., 01⁵⁹ val., patruliavimo kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu S. K. metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad ką tik kieme adresu: (duomenys neskelbtini) neblaivi vairuotoja su tamsios spalvos automobiliu „ O. Z. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą baltos spalvos automobilį „ VW Transporter “ ir negali išvažiuoti. Nuvykus į vykio vietą, juos pasitikio pranešėjas, kuris prisistatė pil. M. S. pavarde, kuris nurodė matyto įvykio aplinkybes. Priėjus prie kieme stovėjusios automobilio „ O. Z. “ vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo pil. L. K., gim. 1983m. kovo 29d., gyv. (duomenys neskelbtini) nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas, minėtos moters judesiai buvo nekoordinuoti, ji svirduliavo, kalba buvo nerišli, kurios paklausus, ar ji vartojo alkoholį, moteris atsakė teigiamai. Alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422(patikros sertifikatas Nr. 0968218) patikrinus pil. L. K. blaivumą, 02⁰⁶ val. atlikto pirmo blaivumo testo metu pastarajai buvo nustatytas 2,58 promilės girtumas, o 02²³ val. attlikus pakartotinį blaivumo testą,-2,33 promilės girtumas. Apklausus pranešėją M. S., kaip eismo įvykio liudininką, pastarasis nurodė, kad nukentėjęs automobilis „ Ford Transit “, valst. Nr. YM65YBK(angliški numeriai) galimai priklauso jo kaimynams, gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, pranešėjui nuėjus pas kaimynus, buto durų niekas neatidarė. Patikrinus per duomenų bazę, buvo nustatyta, kad kitas eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pil. N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau vėlaus paros metu buvo nutarta automobilio savininkės netrukdyti. Eismo įvykis buvo įvestas į EĮIS(ROIK: 07-19-9506878. Surinkta eismo įvykio medžiaga. Pačios vairuotojos L. K. įvykio vietoje detaliai apklausti apie sukeltą eismo įvykį nepavyko dėl buvusio neblaivumo, kuri atsisakė nuo įvairių dokumentų pasirašymo, teigdama, kad nieko blogo nepadarė. Automobilis „ O. Z. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraluotas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę, o eismo įvykio metu nukentėjusių automobilių savininkams už automobilių valytuvų buvo paliktos pažymos apie įvykusį eismo įvykį(b.l. 18, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, 2019m. rugpjūčio 24d. du kartus atlikus kaltinamosios L. K., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 02⁰⁶ val., pastarajai buvo nustatytas 2,58 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 02²³ val., metu,-2,33 promilės girtumas(b.l. 20, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamosios neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. rugpjūčio 24d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, patikros Nr. 0968218, akte(b.l. 22, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamoji L. K. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. rugpjūčio 24d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajai L. K. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 20-22, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamosios L. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

2020m. sausio 16d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamosios L. K. gynėja pateikė teismui pil. R. C., gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jos dukros-kaltinamosios L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąją jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 74-75, t. 2).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. R. C. yra kaltinamosios L. K. artimas giminaitis, t.y. motina. Nors laiduotojos R. C. žodžiais, šiaip ji gyvena atskirai, apie 18 km atstumu nuo dukros šeimos kaimo teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ji, kaip kaltinamosios motina, gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai-kaltinamajai L. K., su kurios šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, palaiko artimus santykius, nes dukra visada klauso jos patarimų ir nuomonės, su kuria beveik kas dieną susiskambina telefonu, labai dažnai susitinka, o ir ji pati(laiduotoja R. C.) visokeriopai stengiasi savo dukrą įtraukti į jų buvimą kartu, padedant buities ir ūkio darbuose. Pasak laiduotojos R. C., ji turi sveikatos problemų, tvarkosi dokumentus ir laukia operacijos, todėl šiuo metu jau kuris laikas laikinai gyvena pas savo dukrą-kaltinamąją L. K. adresu: (duomenys neskelbtini) pas kurią jau du metus yra apsigyvenęs ir jos sūnus, o kaltinamosios L. K. jaunesnis brolis-pil. P. B., lankantis Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos 9 klasę, kartu padėdama prižiūrėti dukros-kaltinamosios vieną neįgalų nepilnametį vaiką, t.y. dukrą-pil. R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Sužinojusi apie įvykį, t.y. tai, kad dukra sėdo už automobilio vairo, būdama neblaivi, laiduotojos R. C. teigimu, vyko pokalbis su dukra-kaltinamąja L. K., kuri viduje sunkiai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo, juolab, kad dukrai iš vis nėra būdingas toks lengvabūdiškas elgesys. Tuo tarpu ji pati(laiduotoja R. C.), suvokdama savo dukros padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, bendravimo su dukra-kaltinamąja L. K. metu išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą. Šias laiduotojos R. C. aiškinamas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 185-186, t. 1, b.l. 1-12, 78, t. 2). Kadangi duomenų apie pil. R. C. baustumą administracine tvarka ir teistumą byloje nėra(b.l. 110-111, 183-186, t. 2), todėl, atsižvelgiant į galimos laiduotojos-pil. R. C. asmenybę, jos artimą giminystės ryšį su kaltinamąja, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai L. K.. Pati kaltinamoji L. K., nors praeityje ne vieną kartą ir yra buvusi bausta administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, juolab, kad ir paskirtų nuobaudų galiojimas jai inkriminuojamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigęs, nusikalto pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo, apie kurios šeimą seniūnija jokios neigiamos informacijos neturi(b.l. 190-191, t. 1, b.l. 41-46, 50-57, t. 2), visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jai dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamosios L. K. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį, į pačios kaltinamosios L. K., auginančios keturis vaikus, trys iš kurių yra nepilnamečiai, o vienas-ir neįgalus, asmenybę, kaltinamosios, savarankiškai pradėjusios gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui kursą, sveikatos būklę(b.l. 157, 197, t. 1, b.l. 20-24, t. 2) ir byloje esančią jos šeimą charakterizuojančią medžiagą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji, šiuo metu esanti mažamečio vaiko priežiūros atostogose, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamoji L. K. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į pačios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.).

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji L. K. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuri kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdama neblaivi, bet ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamoji L. K. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamoji anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta ir nebuvo, visgi teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į pačios kaltinamosios L. K. asmenybę, bet ir įvertindamas tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jos(pačios kaltinamosios) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei(pastaba: nagrinėjamu atveju dėl įvykusio techninio eismo įvykio buvo sukeltos pasekmės), laiko, kaltinamajai L. K. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo minimumas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajai L. K. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgus į kaltinamosios šeimyninę ir turtinę padėtį paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus neblaivią kaltinamąją L. K. nuo transporto priemonės vairavimo, jos vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to pagal 2019m. spalio 17d. pakvitavimą buvo grąžintas faktinio šios kelių transporto priemonės valdytojo(savininko)-juridinio asmens-(duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 23, 46-75, t. 1).

2019m. rugsėjo 11d. vykusios apklausos Ukmergės raj. PK metu kaltinamoji L. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad lengvasis automobilis „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivi vairavo kaltinamoji L. K., yra registruotas juridinio asmens-UAB „ Mogo LT “, kaip savininko, vardu, kurio valdytoja yra kaltinamoji L. K., ką patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esanti tiek policijos duomenų bazės informacinė pažyma su priedais apie registruotas transporto priemones, tiek ir tarp kaltinamosios ir bendrovės sudaryta sutartis su priedais dėl automobilio įsigyjimo už paimtą paskolą išperkamosios nuomos(lizingo) būdu(b.l. 24-27, 48-68, 131-141, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamosios L. K. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji L. K. 2019m. liepos 26d. už UAB

„ Mogo LT “suteiktą paskolą automobiliui įsigyti iš minėtos bendrovės išperkamosios nuomos(lizingo) būdu įsigijo iš UAB „ Autopija “ perkamą automobilį „ O. Z.-A “, už kurį kaltinamoji mėnesines įmokas tebemoka ir šiuo metu, o įmokų pabaiga yra 2021m. liepos 26d. Pagal sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį kaltinamoji L. K., valdymui ir naudojimui perimdama įsigyjamą automobilį, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už visų galimų padarinių(transporto priemonės apgadinimo, sugadinimo, sunaikinimo ar kitokio praradimo) atsiradimo riziką, todėl, 2019m. rugpjūčio 24d. neblaivią kaltinamąją L. K. nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo ir pastarojo vairuojamą automobilį nutralavus į automobilių saugojimo aikštelę, UAB „ Mogo LT “, kaip transporto priemonės savininkas, pasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį su transporto priemonės gavėja-kaltinamąja L. K.(b.l. 48-68, 130-141, t. 1).

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąją L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajai šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamoji L. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąją L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios L. K. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamosios L. K. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, t.y. juridiniam asmeniui, nes automobilis buvo įsigytas už paimtą paskolą išperkamosios nuomos(lizingo) būdu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajai L. K. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamosios vairuoto automobilio „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, todėl minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos teisėtam savininkui-juridiniam asmeniui-UAB „ Mogo LT “(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. rugpjūčio 29d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36230-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. rugpjūčio 29d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji L. K., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 24-42, t. 1).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dar ikiteisminio tyrimo metu pati kaltinamoji L. K. pagal 2019m. lapkričio 25d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą šalia kitų dokumentų pateikė banko išrašą apie jos vairuoto automobilio „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų transportavimo išlaidų 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje sumokėjimą grynais pinigais į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, ką patvirtina 2019m. rugsėjo 16d. AB „ SEB bankas “ mokėjimo nurodymo Nr. 1 nuorašas(b.l. 179-180, 187, t. 1). Kadangi kaltinamoji L. K. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. R. C., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamosios L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąją L. K. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir perduoti ją pagal laidavimą artimam giminaičiui(motinai)-pil. R. C., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamosios L. K. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajai L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajai L. R. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 10 MGL 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajai L. K., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajai L. K., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. R. C., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajai L. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus-automobilį „ O. Z.-A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. užvedimo spynelės raktelių, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-juridiniam asmeniui-UAB „ Mogo LT “, kurios buveinė yra adresu: Perkūnkiemio gt. Nr. 6, Vilniaus m.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.