Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-18 · Civilinė byla Nr. e2-14152-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
e2-14152-854/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
T. R.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Finansų administravimas“ pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. R. 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 60,79 Eur palūkanų už laikotarpį iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 80,45 Eur palūkanų už laikotarpį po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui asmeniškai buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 19 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 289,62 Eur sumą 12 mėnesių terminui. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014 m. liepos 10 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 60,79 Eur palūkanų sumą už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 60,79 Eur palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. liepos 10 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 80,45 Eur palūkanų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. spalio 3 d.), taikant bendrą 135,80 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. dydžio (0,05 proc. x 365 d.), kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 14,89 Eur (350,41 Eur x 18,25 proc. / 365 d. x 85 d.) sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. spalio 3 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 365,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 84,78 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,72 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 84,78 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 negrąžinto kredito, 60,79 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. liepos 10 d., 14,89 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. spalio 3 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 365,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė