Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. J. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-05-19 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Pagal Sutarties 1.17 punktą, Sutarties sudarymo mokestis – „<...> Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas Vartojimo kredito gavėjo Vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui“. Šalių Sutartimi sulygtas Sutarties sudarymo mokestis buvo nustatytas atsižvelgus į VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato, jog visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Nutraukus su atsakovu sudarytą Sutartį, jis liko neapmokėjęs visos Sutarties specialiųjų sąlygų dalyje „Sutarties sudarymo mokestis“ nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos - 352,15 Eur. Neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto Sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas Sutarties sudarymo mokestis).

Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių), kurios yra 408,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-01-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-07-10), sudedant vėluojamas ir nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Atsakovas V. J., kuriam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl negrąžinto kredito dalies

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas V. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-8f72wtvw, kuria atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

Nustatyta, kad 2021-05-19 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovė 2023-02-14 atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė Pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Atsakovas Sutarties 3.1, 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose, tačiau laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei Sutarties 8.4 punktu, Pradinis kreditorius 2023-01-21 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas ieškovei 986,86 Eur suteikto vartojimo kredito.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Duomenų byloje, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 986,86 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 88,36 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023-01-21) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas Sutartimi už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 88,36 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, tenkinamas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

Ieškovė šioje byloje prašo iš atsakovo priteisti 352,15 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties 1.17 punktu nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – „<...> Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas Vartojimo kredito gavėjo Vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui“. Šalių Sutartimi sulygtas Sutarties sudarymo mokestis buvo nustatytas atsižvelgus į VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato, jog visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Nutraukus su atsakovu sudarytą Sutartį, jis liko neapmokėjęs visos Sutarties specialiųjų sąlygų dalyje „Sutarties sudarymo mokestis“ nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos - 352,15 Eur. Neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto Sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas Sutarties sudarymo mokestis).

Kadangi atsakovas, nutraukus su juo sudarytą sutartį, liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 352,15 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 408,10Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-01-21) iki sutarties termino pabaigos (2026-07-10). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias, visų pirma, turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-07-10), skaičiuojant 22,01 proc. palūkanų nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės lūkestis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, planuotas gauti pagal sutartį iki jos termino pabaigos, nebūtų ginamas tuo atveju, jeigu atsakovas po sutarties nutraukimo savo prievolę grąžinti gautą kreditą įvykdytų anksčiau nei numatytas sutarties pabaigos terminas, nes nuo kredito grąžinimo momento ieškovė nebetektų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia, vertindamas ieškovės negautų pajamų realumą ir spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma priteisimo. Taigi, ieškovės lūkestis gauti pajamas iš su atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties, kuris buvo pažeistas nutraukus sutartį, yra ribojamas to fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą (vartojimo kredito sumą) arba jos dalį, t. y. įvykdyti savo prievolę dėl sutarties pažeidimo.

Ieškovės reikalavimas priteisti 408,10 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-01-21) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-07-10), tenkinamas ta apimtimi, skaičiuojant 22,01 proc. dydžio metines palūkanas, neviršijančios 408,10 Eur sumos, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal mokėjimo grafiką paskaičiuotas palūkanas (Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2021).

Dėl procesinių palūkanų

Iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistina ieškovei 41 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 88,36 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023-01-21) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką,

- nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2023-01-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-07-10), apskaičiuotus taikant 22,01 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne daugiau kaip kiekvieną mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1427,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 283 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679,

- 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.