- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-914-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11275-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- N. N.
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-914-370/2012
2012 m. birželio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-12990-794/2011 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo, trečiasis asmuo N. N., bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra minėto buto nuomininkas 2006 m. nuomos sutarties su atsakove pagrindu, tačiau bute gyvena nuo 1995 m. Ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, neturi jokio kilnojamojo turto, nėra gavęs jokio lengvatinio kredito būstui įsigyti iš savivaldybės, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymą yra tinkamas privatizavimo subjektas, o butas – tinkamas privatizavimo objektas. Ieškovas kartu su buvusia sutuoktine N. N. 1995 m. kreipėsi į BŪT dėl buto privatizavimo, tačiau buvo nukreipti į savivaldybę, ten ieškovui buvo paaiškinta, kad privatizacija yra sustabdyta ir dokumentų nepriėmė. Ieškovas su buvusia sutuoktine 1997 m. dokumentus dėl privatizacijos išsiuntė į Vilnių. Vėliau ieškovui buvo paaiškinta, kad Vilniuje privatizavimo komisija baigė darbą ir nebesprendžia privatizavimo klausimų. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 12 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad galima užbaigti privatizuoti valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas lengvatinėm sąlygom, jeigu teismas pripažįsta tokią teisę pagal Buto privatizavimo įstatymą. Ieškovas buto privatizavimo procedūrų laiku neatliko ne dėl savo, o dėl kitų asmenų kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovas bute pradėjo gyventi nuo 1993 m. pagal savivaldybės sprendimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymas neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, o sudaro galimybę užbaigti jau pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Galiojęs Butų privatizavimo įstatymas numatė galimybę nuomininkams pareikšti norą privatizuoti lengvatine tvarka gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-31, o to nepadarius – iki 1997-12-31 prašymai galėjo būti teikiami Seimo suformuotai komisijai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Seimo sudaryta komisija būtų priėmusi sprendimą dėl leidimo paduoti pareiškimą praleidus Butų privatizavimo įstatyme numatytus terminus.
Trečiasis asmuo parengiamajame teismo posėdyje su ieškiniu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad iki 1998-07-01, t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, nei ieškovas, nei jo šeimos nariai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti buto privatizavimo klausimus, taigi neišreiškė valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, kaip tai buvo nustatyta įstatymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo sudarytas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps privatizuotino buto savininku; tai reiškia, kad tuo metu ginčo buto privatizavimas ir ieškovo teisės privatizuoti ginčo butą įgijimas, jo tolesnis įgyvendinimas nebuvo galimas; dėl to darytina išvada, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovas neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, nes jo valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Įstatymo nustatytais terminais ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta, kadangi asmenys norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą iki 1992-12-01, o ieškovas minėtame bute pradėjo gyventi nuo 1995 m. Nors ieškovas nurodo, kad dar 1997 m. kartu su žmona išsiuntė dokumentus į Seimo sudarytą komisiją, tačiau įrodymų, jog komisija priėmė kokį nors sprendimą dėl leidimo paduoti pareiškimą praleidus Butų privatizavimo įstatyme nustatytą terminą, nepateikė. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes savivaldybės bute ilgą laiką nebegyvena, jo šeimos nariai gyvena kitame bute, ieškovas šiuo metu gyvena kitame mieste, norimą privatizuoti butą subnuomoja kitiems asmenims, sistemingai nemoka buto išlaikymo mokesčių. Dėl to savivaldybė ne kartą kreipėsi į teismą, ėmėsi priemonių nutraukti nuomos sutartį su ieškovu ir jį iškeldinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą paniekinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, ieškovo pateiktus įrodymus bei argumentus, vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus ir niekuo nepagrįstus argumentus ir jų pagrindu priėmė realiai niekuo nepagrįstą sprendimą. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad ieškovas su savo sutuoktine būdami tinkami privatizavimo subjektai, dar galiojant Buto privatizavimo įstatymui laiku kreipėsi su prašymu į atsakovę, o atsakovė atsisakė priimti ir užregistruoti motyvuodama tuo, kad pareiškėjai bute neregistruoti, namas remontuotinas, bei grąžintinas buvusiems savininkams. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad namas grąžintinas buvusiems savininkams, kad buvo avarinis ar galinčių pagrįsti kitą atsisakymo registruoti pareiškėjų prašymą priežastį. Ieškovo šeimai butas buvo suteiktas 1992 m. rudenį, ieškovas į jį įsikėlė 1993 m. pradžioje, susiremontavo. Pateikta 2006-03-30 nuomos sutartis patvirtina, jog pagrindinis buto nuomininkas yra ieškovas. Nors ieškovo šeima bute gyveno keletą metų, atsakovė juos su vaikais priregistravo tik 1995 metais. Būtent šia data rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, jog Valstybinėje privatizavimo komisijoje nuomininkų 1996-11-27 paduotas ir užregistruotas prašymas yra niekinis ir pavėluotas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad buvo būtinas buto nuomininkų notarinis susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas butas. Ieškovas su sutuoktine buvo susitarę butą privatizuoti kartu, t. y. abu siekė tapti buto savininkais, pareiškimai buvo surašyti abiejų vardu, todėl notarinio susitarimo nereikėjo. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė silpnajai šaliai – ieškovui, nes visi įrodymai yra pas atsakovę. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai vertino su šia byla nesusijusias atsakovės nurodytas aplinkybes dėl buto subnuomos, įsiskolinimo ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas. Ieškovas skundą, kaip ir ieškinį, grindžia pateikta Pareiškimų, pasiūlymų ir skundų registracijos ir kontrolės kortelės išrašo kopija, kurioje užfiksuota, jog Seimo sudarytoje komisijoje 1996-11-27 buvo užregistruotas V. N. ir N. N. pareiškimas dėl buto privatizavimo. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, būstas lengvatinėmis sąlygomis galėjo būti privatizuojamas tik esant Seimo sudarytos komisijos leidimui tai daryti, t. y. pareiškimo padavimo nepakanka.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2006-04-27 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-101, kuria atsakovė išnuomojo ieškovui ir jo šeimos nariams neterminuotam laikotarpiui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Ieškovo V. N. ir trečiojo asmens N. N. santuoka buvo nutraukta 1995-05-30 (b. l. 13). 1996-11-27 ieškovas su buvusia sutuoktine dėl buto privatizavimo kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją (b. l. 12). Vyriausybės kanceliarija 2007-11-06 rašte nurodė, kad sprendimas dėl V. N. ir N. N. prašymo privatizuoti butą nebuvo priimtas (b. l. 33). Ieškovas ir trečiasis asmuo pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenis nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturėjo ir neturi (b. l. 10–11).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą.
Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 dalį šiame įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, kad vėliau pareiškę norą įsigyti būstą asmenys negalėjo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neįgijo tokios specialiuoju įstatymu nustatytos teisės. Taip pat su Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Tokią nuostatą šiuo klausimu patvirtina ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 punktas. Tačiau Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku (t. y. iki 1992-12-01) nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti.
Pats ieškovas net neteigia, kad į atsakovę dėl privatizavimo kreipėsi iki 1992-12-01, ar iki pastarojo termino nesikreipė dėl atsakovės kaltės, bylos nagrinėjimo metu nurodo vis kitas aplinkybes apie buto skyrimo momentą: ieškinyje nurodė, kad butas buvo skirtas 1995 m. (b. l. 3), ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 1993 m. savivaldybės sprendimu (b. l. 52), apeliaciniame skunde nurodoma, kad butas buvo suteiktas 1992 m. rudenį (b. l. 61). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su žmona dėl privatizavimo tik 1995 metais kreipėsi į BŪT, o vėliau – į savivaldybę, todėl apeliacinio skundo teiginį, jog ieškovas laiku (pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 dalį – iki 1992-12-01) kreipėsi su prašymu dėl privatizavimo į atsakovę, paneigia paties ieškovo ieškinyje pripažintos faktinės aplinkybės (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), kurių atsikertant į ieškinį atsakovei papildomai įrodinėti nebereikia. Todėl byloje nagrinėjamu atveju skunde akcentuojamos aplinkybės neva atsakovė atsisakė įregistruoti ieškovo po 1992-12-01 paduotą prašymą yra teisiškai nereikšmingos. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas apskritai savivaldybei prašymo dėl buto privatizavimo nebuvo pateikęs, todėl atsakovė neprivalo įrodinėti ieškovo versijos dėl atsisakymo priežasčių pagrįstumo, t. y. kad namas remontuotinas, grąžintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, jos vien pareiškimo padavimas Butų privatizavimo komisijai faktas (b. l. 12) nesukuria teisės privatizuoti buto lengvatine tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Seimo sudaryta Valstybinė komisija pateikė ieškovui palankias išvadas, kurios pagal Seimo 1993-04-01 nutarimo Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ 1 d. 1 punktą yra galutinės. Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovas neįgijo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, nes per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė noro pasinaudoti nurodyta teise. Šią išvadą ne kartą yra konstatavęs kasacinis teismas, pasisakydamas, kad asmuo praranda teisę nusipirkti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jeigu praleidžia pareiškimo dėl patalpų privatizavimo padavimo terminą ir negauna Valstybinės komisijos leidimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008).
Byloje nagrinėjamu atveju pats ieškovas pripažino, kad dėl buto privatizavimo pirmą kartą į atsakovę kreipėsi praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams nuo Butų privatizavimo įstatyme nustatyto galutinio termino pabaigos, ieškovas net neteigė, kad Seimo sudaryta Valstybinė komisija pateikė jam palankias išvadas dėl leidimo paduoti pareiškimą butui privatizuoti, todėl ieškinio tenkinti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovo pateikti papildomi įrodymai apeliacinėje instancijoje, t.y. duomenys iš tos pačios atsakovės, nepaneigia teismo padarytų išvadų (CPK 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.