Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. ir jos atstovui pagal pavedimą advokatui M. Š.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. grasino nužudyti nukentėjusiąją E. Š. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

nuo 2024 m. balandžio 19 d. 10¹⁷ val. iki 2024 m. balandžio 19 d. 11⁰² val. išsiuntė partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, E. Š. grasinančias žinutes: „Šiulymas vakarui pasiruošk pokalbiui !!!!!!! (necenzūrinis išsireiškimas) užmušiu tave ir tavo stierva kartu!!!!!“, „Ar tu (necenzūrinis išsireiškimas) supranti jog as norejau buti ant 8ryto o dabar (necenzūrinis išsireiškimas) takse už 20 € ir (necenzūrinis išsireiškimas) veluoju kaip taip (necenzūrinis išsireiškimas) nutinka. Čia gal mano E. neskubėk normaliai pasidarom!!!“, „Užmušiu (necenzūrinis išsireiškimas) ta (necenzūrinis išsireiškimas) (necenzūrinis išsireiškimas) savanaude prie babos užkasiu nebesitaikysiu!“ Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2024 m. balandžio 19 d. 22¹⁵ val. iki 2024 m. balandžio 20 d. 2³⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), svetainėje, grasino nužudyti E. Š., sakydamas, kad ją pas babą pakas, iškeps ir suvalgys, pakas pas močiutę, ir abiejų rankų delnais tyčia iki 30 kartų trenkė nukentėjusiajai E. Š. į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje tyčia kumščiu trenkė vieną kartą nukentėjusiajai E. Š. į saulės rezginį ir vieną kartą į nugaros sritį; paėmęs nukentėjusiajai E. Š. už kaklo, smaugė, kėlė ją į viršų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vonioje paėmė nukentėjusiąją E. Š. už dešinio peties, ją pasuko priešais save, sugriebęs ranka nukentėjusiajai E. Š. už kaktos, jėga atlošė jos galvą atgal iki 4 kartų, dėl to nukentėjusioji E. Š. atsitrenkė pakaušio sritimi į ant sienos pakabintą veidrodį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vonioje pastūmė nukentėjusiąją E. Š., dėl ko ji virto ir trenkė kairę koją į vonią. Paėmęs nukentėjusiąją E. Š. už dešinio peties, ją pasuko priešais save. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė ranka nukentėjusiajai E. Š. už kaktos ir jėga atlošė jos galvą atgal iki 5 kartų, dėl ko nukentėjusioji E. Š. pakaušio sritimi atsitrenkė į ant sienos pakabintą veidrodį. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai E. Š. poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kūno kairėje, krūtinės ląstos kairėje, abipus nugaroje, dešinio peties srityje, kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Bauginimai, grasinimai susidoroti su nukentėjusiąja E. Š. ir ją nužudyti sudarė jai pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. balandžio 20 d. fiziškai smurtavus prieš partnerę, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijose numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, kurių dydis (trukmė) parenkami kiek didesnis už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamajam visą laisvės apribojimo atlikimo laiką uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skiriama (nustatoma) tarpusavyje subendrinta galutinė laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir užkirsti kelią fiziniam smurtui ateityje.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š. su įpareigojimais (nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ; nesiartinti prie jos arčiau kaip per 30 metrų, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja), paliekama galioti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei kaip per 30 metrų, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, išskyrus bendravimą per trečiuosius asmenis (pvz., teisininkus, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, gydytojus) klausimais dėl bendro mažamečio vaiko teisių ir interesų.

V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. atstovo pagal pavedimą advokato M. Š. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Š. (skundžiasi, jog) 2024 m. balandžio 19 d. buvo sumušta, po traumos kairėje ausyje atsirado ūžesys, apie 2 savaites jaučia pablogėjusią klausą, ausis užgulta. Skirtas ginkmedžių (Ginkgo biloba) lapų sausasis ekstraktas (kursas – po 3 tabletes per dieną). Bet nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Š. nepateikė įrodymų, ar įsigijo medikamentus, kada ir kiek už juos sumokėjo ir t. t. (CPK 178 str.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 14 d. radiologinio tyrimo vertinimas įrodo, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. atliktas tyrimas, tačiau neaišku, kas, kiek už jį mokėjo, ar teritorinė ligonių kasa kompensavo tyrimo išlaidas. Galiausiai tyrimas nepatvirtino tokio sveikatos sužalojimo, kuris būtų kaltinamojo pavartoto smurto pasekmė. Tokiu atveju civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama kaip nepagrįsta.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

[...] vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

[...] esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/ 2020).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 € iki 2 000 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

Teismas pripažįsta, kad nors nukentėjusioji patyrė momentinį skausmą, pasekmės jos fizinei sveikatai trumpalaikės, bet pasekmės emocinei, psichologinei, dvasinei sveikatai didelės, nes sunkiau pakelti buvusio mylimojo ir/ar bendro vaiko tėvo mušimą negu svetimo žmogaus. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų skaičių (delnu sudavė iki 30 kartų į veidą, vieną kartą trenkė į saulės rezginį, vieną kartą trenkė į nugaros sritį, smaugė, jėga atlošė galvą atgal iki 9 kartų), vietą (gyvybiškai ir estetiškai svarbi vieta – veidas), sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, yra pagrįsta, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina visa apimtimi.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, prieš tai sumažinus jų mastą nuo 2 450 € iki 2 000 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo vardu AB (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti tol, kol jis nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 2 000 €, leidžiant jam pervesti lėšas (atsiskaityti) su nukentėjusiąja ir civiline ieškove E. Š. (civiliniame ieškinyje nenurodytas kredito įstaigos sąskaitos numeris).

Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. 2025 m. jis lygus 450 €/mėn. (informacijos šaltinis: https://www.tagidas.lt/savadai/9037/).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6733-837/2024 patvirtino taikos sutartį tarp D. B. ir E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pagal šią nutartį D. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 300 €/mėn., skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).

Kaltinamajam leidžiama nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. disponuoti po 1 000 €/mėn. savo asmeninėms reikmėms (700 €/mėn. + pareiga mokėti 300 €/mėn. nepilnamečio vaiko išlaikymą) lėšomis, esančiomis ar galinčiomis patekti į jo vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu iki nurodyto termino pabaigos kaltinamasis neatlygins priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š., bet norės disponuoti lėšomis asmeniniams poreikiams, jis turi kreiptis į teismą prašydamas nustatyti naują terminą.

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas M. Š..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. balandžio 4 d. atsiųsta pažyma prašo priteisti iš kaltinamojo, jei jis bus pripažintas kaltu, į valstybės biudžetą 554,17 € išlaidų, skaičiuojamų kaupiamuoju būdu, už advokato M. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą.

VSDFV duomenimis, nors kaltinamasis dirba, jis nuo 2024 m. vasaros vidurio iki šiol (išskyrus 2024 m. gruodį) yra laikinai nedarbingas (2024 m. balandžio 29 d. per gaisrą apsinuodijo dūmais, gulėjo ligoninėje dirbtinės komos būklėje), todėl išlaidų už atstovo pagal pavedimą advokato M. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimas iš jo nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, D. B. skirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei skirti (nustatyti) subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, uždrausdamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

D. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š. su įpareigojimais (nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie jos arčiau kaip per 30 metrų, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja), palikti galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti skirta bausmė, vėliau panaikinti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių trukmės įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š. ir nesiartinti prie jos arčiau nei kaip per 30 metrų, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, išskyrus bendravimą per trečiuosius asmenis klausimais dėl bendro mažamečio vaiko teisių ir interesų.

Išaiškinti D. B., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. atstovo pagal pavedimą advokato M. Š. 2025 m. sausio 2 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. naudai iš D. B. 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, prieš tai sumažinus jų mastą nuo 2 450 € iki 2 000 €, esančias ar galinčias patekti į D. B. vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tol, kol jis nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 2 000 €, leidžiant pervesti šias lėšas (atsiskaityti) su nukentėjusiąja ir civiline ieškove E. Š..

Leisti D. B. nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. disponuoti po 1 000 €/mėn. savo reikmėms lėšomis, esančiomis ar galinčiomis patekti į jo vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš D. B. valstybės naudai 554,17 € išlaidų už atstovo pagal pavedimą advokato M. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.