Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. DGKS-1454 dalį, kuria atsakovės ir ieškovo 2018 m. sausio 9 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažintas negaliojančiu; konstatuota, kad atsakovės ir ieškovo 2011 m. balandžio 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 766 nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2018 m. balandžio 12 d.; išieškota iš ieškovo atsakovės naudai 78,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos; išieškota 1172,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos; išieškota 3516,84 Eur kompensacija dėl atsakovės atleidimo; atmesti atsakovės pareikštą prašymą; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Darbo sutartis Nr. 766, pagal kurią atsakovė buvo priimta į pardavimo vadybininkės pareigas. Laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio 27 d. T. B. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Paėjus beveik vieneriems metams nuo atsakovės sugrįžimo į darbą, jos darbinių funkcijų rezultatai nebuvo patenkinami bei netenkino ieškovo lūkesčių. Be to, T. B. nuolat konfliktavo su daugeliu ieškovo įmonėje dirbusių darbuotojų, atvirai skleidė nepasitenkinimą darbu, elgėsi netinkamai, neteisėtai ir nesąžiningai, kadangi be ieškovo sutikimo ir/ar žinios nuolat naudojosi ieškovo nauju automobiliu savo asmeniniams tikslams bei poreikiams, įskaitant savaitgalius. 2018 m. sausio 9 d. atsakovei atvykus į darbą ieškovo vadovas pasikvietė T. B. bei pasiūlė jai šalių susitarimu nutraukti sudarytą darbo sutartį, išmokant atsakovei dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką. Į nurodytą pasiūlymą atsakovė sureagavo ramiai, pasiūlymą ir jo turinį suprato bei su pasiūlymu sutiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovas parengė reikalingą dokumentaciją, kurią atsakovė pasirašė. Pažymi, kad joks spaudimas, siūlymai ar grasinimai perkelti į kitas ar žemesnes pareigas, ar atleisti atsakovę nebuvo daromi. Praėjus 3-4 dienoms nuo atsakovės atleidimo iš darbo, su ieškovu susisiekė atsakovė ir pareikalavo paaiškinti, kur yra atsakovės premija (tryliktasis atlyginimas). Ieškovo vadovui paaiškinus, kad išmokėti premiją ieškovas atsakovei neturi pagrindo, 2018 m. sausio 18 d. ieškovas gavo Komisijos pranešimą su dokumentais, kuomet paaiškėjo, kad atsakovė Komisijai pateikė prašymą dėl premijos išieškojimo, sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu bei pusės metų išeitinės kompensacijos išieškojimo. Ieškovas nesutinka su Komisijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimu, kuriuo darbo sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu. Teigia, jog šalių sudarytas susitarimas bei jo sąlygos visiškai atitiko šalių tikrąją valią, tuo tarpu atsakovės prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės bei yra nesąžiningai ir piktybiškai nurodomos, kadangi ieškovas neišmokėjo atsakovei premijos. Pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė vėliau galimai pakeitė savo valią dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu, nesudaro pagrindo pripažinti šalių sudarytą susitarimą negaliojančiu. Atsakovė neabejotinai suprato siūlomo sudaryti susitarimo turinį, jo sąlygas ir pasekmes, minėtas susitarimas visiškai atitiko tikrąją atsakovės valią, tuo tarpu T. B. prašymo Komisijai pateikimą ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymą sąlygojo nesąžiningas atsakovės siekis praturtėti ieškovo sąskaita (1 t., e. b. l. 1-7).