Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. DGKS-1454 dalį, kuria atsakovės ir ieškovės(duomenys neskelbtini) susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažintas negaliojančiu; konstatuota, kad atsakovės ir ieškovės 2011 m. balandžio 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 766 nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2018 m. balandžio 12 d.; išieškota iš ieškovo atsakovės naudai 78,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos; išieškota 1172,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos; išieškota 3516,84 Eur kompensacija dėl atsakovės atleidimo; atmesti atsakovės pareikštą prašymą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Darbo sutartis Nr. 766, pagal kurią atsakovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Praėjus beveik vieneriems metams nuo atsakovės sugrįžimo į darbą, jos darbinių funkcijų rezultatai nebuvo patenkinami bei netenkino ieškovės lūkesčių. Be to, atsakovė nuolat konfliktavo su daugeliu ieškovės įmonėje dirbusių darbuotojų, atvirai skleidė nepasitenkinimą darbu, elgėsi netinkamai, neteisėtai ir nesąžiningai, kadangi be ieškovės sutikimo ir/ar žinios nuolat naudojosi ieškovo nauju automobiliu savo asmeniniams tikslams bei poreikiams, įskaitant savaitgalius. (duomenys neskelbtini) atsakovei atvykus į darbą, ieškovės vadovas pasikvietė atsakovę bei pasiūlė jai šalių susitarimu nutraukti sudarytą darbo sutartį, išmokant atsakovei dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką. Į nurodytą pasiūlymą atsakovė sureagavo ramiai, pasiūlymą ir jo turinį suprato bei su pasiūlymu sutiko, ieškovė parengė reikalingą dokumentaciją, kurią atsakovė pasirašė. Pažymi, kad joks spaudimas, siūlymai ar grasinimai perkelti į kitas ar žemesnes pareigas, ar atleisti atsakovę nebuvo daromi. Praėjus 3-4 dienoms nuo atsakovės atleidimo iš darbo, su ieškove susisiekė atsakovė ir pareikalavo paaiškinti, kodėl jai už 2018 metus nebuvo išmokėta premija. Ieškovės vadovui paaiškinus, kad išmokėti premiją atsakovei neturi pagrindo, 2018 m. sausio 18 d. ieškovė gavo Komisijos pranešimą su dokumentais. Ieškovė pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimu, kuriuo darbo sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu. Teigė, jog šalių sudarytas susitarimas bei jo sąlygos visiškai atitiko šalių tikrąją valią, tuo tarpu atsakovės prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės bei yra nesąžiningai ir piktybiškai nurodomos, nes ieškovė neišmokėjo atsakovei premijos. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė vėliau galimai pakeitė savo valią dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu, nesudaro pagrindo pripažinti šalių sudarytą susitarimą negaliojančiu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neabejotinai suprato siūlomo sudaryti susitarimo turinį, jo sąlygas ir pasekmes, minėtas susitarimas visiškai atitiko tikrąją atsakovės valią, o atsakovės prašymo Komisijai pateikimą ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymą sąlygojo nesąžiningas atsakovės siekis praturtėti ieškovės sąskaita.