Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. byloje teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, tačiau savo poziciją yra išdėsčiusi 2024 m. kovo 25 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas. Nurodė, jog vykdomojoje byloje bauda paskirta iki 2015 m. liepos l d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Pažymėtina, jog nutarimų, priimtų už administracinius teisės pažeidimus vykdymui bei vykdymo senačiai taikomos skirtingų įstatymų nuostatos. Kadangi skolininkui A. S. 3 330,63 Eur (11 500 Lt) bauda paskirta 2014 m. sausio 17 d., galiojant ATPK, priverstiniam baudų išieškojimo vykdymui taikomos iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nutarimas skirti baudą priimtas 2014 m. sausio 17 d. ir perduotas vykdymui 2014 m. vasario 28 d. Taigi vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti. Antstolės A. L. teigimu, minėtoje vykdomojoje byloje atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami veiksmai, kurių imtasi skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose nėra didesnio kaip 2 metų laikotarpio, per kurį būtų neatlikta jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pasibaigė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Taigi, vykdomosios bylos, be didesnės kaip 2 metų pertraukos, vykdomos toliau, siekiant kuo efektyviau vykdyti išieškojimą, reguliariai tikrinant skolininko turtinę padėtį, pajamas.

Antstolė nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl antstolio neveikimo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą. Juolab, kad skolininkas žinojo apie jam paskirtą administracinę nuobaudą - baudą ir antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą, tačiau nedėjo pastangų, kad antstolis turėtų realią galimybę ją išieškoti. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjas netinkamai vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nesistengdamas savanoriškai dalimis mokėti baudą, pats sudarė kliūtis jos išieškojimui, todėl senaties terminas išieškoti baudą vykdomosiose bylose nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad būdamas jauno amžiaus, darbingas nesugebėjo gera valia sumokėti baudos. Duomenų, kad pareiškėjas nedarbingas, vykdomojoje byloje nepateikta. Tai tik patvirtina, kad pats skolininkas visiškai nedėjo pastangų dirbti, uždirbti, nors nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. vykdė individualią veiklą ir nesistengė nors dalimis sumokėti skolą. Taigi bauda neišieškota dėl paties skolininko neveikimo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja VMI prie LR FM, skolininkas A. S.. 2024 m. vasario 8 d. skolininkas antstolės A. L. kontorai pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui, kartu nurodydamas, jog apmokės būtinąsias vykdymo išlaidas.

Antstolė A. L. 2024 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti skolininko A. S. prašymą, kartu nurodydama, jog skolininkas žinojo apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą ir antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą, tačiau nedėjo pastangų, kad antstolis turėtų realią galimybę ją išieškoti. Be to, pareiškėjas netinkamai vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nesistengdamas savanoriškai dalimis mokėti baudą, pats sudarė kliūtis jos išieškojimui, todėl senaties terminas išieškoti baudą vykdomosiose bylose nėra pasibaigęs. Būdamas jauno amžiaus, darbingas nesugebėjo geria valia sumokėti baudos. Duomenų, kad pareiškėjas nedarbingas, vykdomojoje byloje nepateikta. Tai tik patvirtina, kad pats skolininkas visiškai nedėjo pastangų dirbti, uždirbti ir dalimis sumokėti skolą. Šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad išieškojimas turi būti nutrauktas, kadangi pasibaigė įstatymu nustatytas išieškojimo senaties terminas. Antstolė minėtame patvarkyme nurodė, kad bauda neišieškota dėl paties skolininko neveikimo, pajamų slėpimo, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos bei byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, skolininkui (pareiškėjui) bauda už administracinės teisės pažeidimą paskirta 2014 m. sausio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nutarimas perduotas vykdymui 2014 m. vasario 28 d., taigi priverstiniam baudų išieškojimo vykdymui taikomos iki ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos.

Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, nutarimas skirti baudą priimtas 2014 m. sausio 17 d. ir perduotas vykdymui 2014 m. vasario 28 d. Taigi vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir priimtas vykdyti teisėtai bei pagrįstai.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą, nesilaikė įstatymų, reglamentuojančių vykdomųjų bylų nutraukimą dėl suėjusio senaties termino ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiktina. Kaip jau buvo minėta, iki ANK įsigaliojimo galiojusio ATPK nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika galimybę nutraukti vykdymo procesą siejo su dviem kumuliatyviaisiais elementais: 1) 2 metų laikotarpiu, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 2) nebuvimu duomenų apie skolininko vengimą sumokėti ar trukdymą išieškoti paskirtą baudą. Duomenų, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dvejus metus ar ilgesnį laiko tarpą nebūtų vykdžiusi jokių išieškojimą galinčių paspartinti veiksmų, byloje nėra. Priešingai – antstolė viso skolos išieškojimo laikotarpiu rinko informaciją apie skolininko draudimo išmokas, draudžiamąsias pajamas, jo turimą turtą, darbovietes, galimybes įsidarbinti, priėmė būtinus vykdymo procese patvarkymus bei vykdė kitus baudos išieškojimui atlikti būtinus veiksmus.

Kaip teisingai nurodė antstolė patvarkyme netenkinti skolininko skundo Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas nesiėmė jokių priemonių įsidarbinti, laiku sumokėti susidariusį įsiskolinimą, pakankamai nebendradarbiavo su išieškotoja bei išieškojimą vykdančiu pareigūnu, t. y. antstole, nepateikė antstolei reikšmingų duomenų apie savo turimą turtą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas sąmoningai vilkino baudos sumokėjimo laikotarpį, neatliko jokių būtinų veiksmų, kad įsiskolinimas sumažėtų, nesiėmė priemonių įsidarbinti, palengvinti išieškojimo procesą, išvengti didėjančių vykdymo išlaidų, o kaip tik priešingai – laukė, kol atsiras aplinkybės, galinčios validuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą, taip siekdamas išvengti savo finansinės prievolės įvykdymo.

Skolininkas A. S. nurodė, kad šiuo atveju buvo pagrindas antstolei surašyti išieškojimo negalimumo aktą, nustatytos formos Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kadangi jis jokio turto faktiškai neturėjo, Lietuvoje nedirbo ir negyveno. Šis pareiškėjo argumentas visiškai nepagrįstais jokiais rašytiniais civilinėje ar vykdomojoje byloje esančiais įrodymais, todėl atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Antstolė, surašydama išieškojimo negalimumo aktą, būtų visiškai neatsižvelgusi į aplinkybę, jog baudos, paskirtos skolininkui už administracinės teisės pažeidimą, išieškojimas yra apsunkintas išimtinai skolininko negebėjimu bei nenoru bendradarbiauti, kooperacijos stoka, vengimu sumokėti baudą, pateikti antstolei visus reikiamus duomenis bei siekti visiško ir kuo greitesnio vykdomojo proceso užbaigimo. Antstolė, atsižvelgusi tik į tokias formalias aplinkybes kaip tai, kad skolininkas gyvena užsienio valstybėje bei surašydama išieškojimo negalimumo aktą bei galiausiai vykdomąjį procesą nutraukdama, būtų akivaizdžiai viršijusi savo įgaliojimus ir tai galėtų būti vertinam kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pareiškėjo argumentas, jog antstolė nesivadovavo VMI prie LR FM rekomendacijomis, kuriomis paskutiniu metu antstoliams rekomenduotina nutraukti vykdomąsias bylas ir taikyti senatį dėl paskirtų baudų už administracinius pažeidimus, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vertintinas kaip nepagrįstas bei atmestinas, kadangi skolininkas savo neveikimu vykdymo procese pats apsunkinęs skolos išieškojimą negali reikalauti, jog antstolė vadovautųsi VMI prie LR FM rekomendacinio pobūdžio dokumentais, taip paneigiant kasacinio teismo praktikos privalomumą visiems Lietuvos Respublikos fiziniams bei juridiniams asmenims. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, paneigianti vieną pagrindinių teisės principų – ex in juria non oritur jus (liet. iš neteisės teisė neatsiranda), kai antstolė, vadovaudamasi formaliomis vienos institucijos rekomendacijomis, nepagrįstai tenkintų skolininko prašymą jo atžvilgiu nurašyti pastarojo kreditorinį įsipareigojimą, kilusį iš administracinio teisės pažeidimo, taikant senatį, kuri, kaip jau minėta anksčiau, taikoma negali būti dėl 1) antstolės veiksmų teisėtumo ir 2) skolininko (pareiškėjo) neveikimo bei vengimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00496 antstolė nesilaikė CPK Vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė skolininko A. S. teises ar teisėtus interesus, todėl teismas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkina (atmeta).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290 straipsniu-292 straipsniu teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. S. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.