Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Ž. K. gynėjo advokato A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. K. kaltinamas tuo, kad 2021 m. lapkričio 6 d. apie 13.00 val. A. D. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą, t. y. virtuvėje, demonstratyviai atlenkęs ir į A. D. pusę nukreipęs atsineštą peilį pagrasino „aš negyvensiu, bet negyvensi ir tu“, po to kambaryje pastūmęs ant lovos užgulė A. D. savo kūnu ir pasakė „dabar aš tave dulkinsiu“. Nukentėjusiajai sušukus „gelbėkit“ nuo jos atsitraukė, po to miegamojo kambaryje pridėjęs atlenkiamą peilį A. D. po smakru ir pasakęs „tu nežinai kam aš esu dabar pasiryžęs, dabar mes galime čia abudu gulėti, nes nebeturiu ką prarasti“ ties krūtine peiliu perpjovė nukentėjusiosios megztinį, po to prikišęs peilį prie jos veido pagrasino „ar tu nori, kad aš padaryčiau taip, kad tu šypsosies taip visą likusį gyvenimą?“. Po to A. D. liepė nusimauti kelnes ir stipriai prispaudė rankoje laikytą peilį prie jos kairės kojos, ją pastūmęs ant lovos, movė jai kelnes, A. D. prašant, kad jis taip nedarytų, atsakė „užtat aš to noriu“, iš baimės dėl išsakytų grasinimų, šalia padėto peilio, A. D. nusimovus kelnes, numovė jos apatines kelnaites, nuvilko megztinį, liemenėlę, laižė jos makštį, po to išsitraukęs savo lytinį organą liepė nukentėjusiajai išsižioti, A. D. atsakius, kad ji to nenori ir tai yra prievarta, prieš jos valią įkišo savo lytinį organą į jos burną, po to, nukentėjusiajai patraukus savo galvą, jis prieš jos veidą masturbavosi ir spermą išliejo jai ant krūtinės, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios A. D. valią bei savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. D. psichinę sveikatą. Tokiais veiksmais Ž. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, Ž. K. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas nukentėjusiajai A. D. atkeršyti dėl jos 2021 m. lapkričio 6 d. kreipimosi į policiją dėl patirto seksualinio prievartavimo, veikdamas tiesiogine tyčia, pats ir pasitelkdamas kitus asmenis, ieškojo ginklo, ketino panaudoti prieš ją fizinį smurtą, atimti telefoną, apkaltinti, kad ji laiko narkotines medžiagas, neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas asmens sutikimo ir jai to nežinant, slapta ją sekė ir stebėjo jos judėjimą, buvimo vietą, veiksmus, asmenis, su kuriais ji susitinka, tokiu būdu rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. D. gyvenimą. Tokiais veiksmais Ž. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi ir skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi tęsiama po 3 mėnesius iki 2022 m. rugsėjo 13 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo Ž. K. gynėjas advokatas A. K. skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams į kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 7000 Eur dydžio užstatą, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios ir nebendrauti su ja bei namų areštą.

4.1. Teigia, kad suėmimo taikymas kaltinamajam Ž. K. buvo pratęstas nepagrįstai ir pažeidžiant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų bei 122 straipsnio 7 dalies nuostatas.

4.2. Nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų. Gynėjo teigimu, BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimas pasireiškia tuo, jog siekdamas pateikti kaltinamąjį teismui kaip ypatingai pavojingą žmogų, prokuroras į kaltinamąjį aktą prirašė daug su inkriminuojama veika, numatyta BK 167 straipsnio 1 dalyje, absoliučiai nesijusių „savarankiškų kaltinimų“, pavyzdžiui, „siekdamas nukentėjusiajai A. D. atkeršyti“, „ieškojo ginklo“, „ketino panaudoti prieš ją fizinį smurtą“, „atimti telefoną“, „apkaltinti, kad ji laiko narkotines medžiagas“. Laikosi pozicijos, kad prokuroras suformuluotu kaltinimu faktiškai kaltina kaltinamąjį pasikėsinimu nužudyti, pasikėsinimu apiplėšti ir pasikėsinimu platinti narkotines medžiagas. Teigia, kad pagal tokius kaltinamojo akto duomenis kaltinamasis nepagrįstai apibūdinamas kaip ypatingai pavojingas asmuo.

4.3. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kaip ir kodėl kaltinamasis galėtų/turėtų trukdyti procesui. Pažymi, kad nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau yra atlikta ir kaltinime nurodyta veika pagal BK 150 straipsnio 1 dalį neturi jokių tiesioginių liudytojų, tik nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Akcentuoja, kad byloje ginčo dėl lytinių santykių fakto nėra, nesutariama tik dėl nukentėjusiosios valios, todėl kaltinamojo poveikis nukentėjusiosios parodymams, susijusiems su seksualiniu prievartavimu, yra nebeaktualus. Teigia, kad analogiška situacija yra ir su kaltinimo dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos įrodinėjimu, kadangi kaltinamasis pripažįsta stebėjęs A. D., jai nežinant, kaltinamasis tik nepripažįsta tokiais veiksmais įvykdęs nusikaltimą, tuo tarpu galimas kaltinamojo poveikis liudytojams niekada nebuvo akcentuotas. Teigia, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, t. y. surinkti ir užfiksuoti visi įrodymai bei surašytas kaltinamasis aktas, todėl BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptarta sąlyga nebeegzistuoja.

4.4. Kaltinamojo gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje taip pat nėra argumentų, kodėl ir kokius nusikaltimus kaltinamasis galėtų daryti nukentėjusiosios atžvilgiu. Pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą pirmą kartą, kaltinamasis dar buvo įtariamasis. Tuo metu prokuroras ypatingai akcentavo ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis bei kilusius įtarimus dėl to, kad Ž. K. ieškojo šaunamojo ginklo, ketino nužudyti nukentėjusiąją A. D., fiziškai prieš ją smurtauti, atimti turtą ir apkaltinti laikant narkotines medžiagas tokias medžiagas padėdamas nukentėjusiosios namo sandėliuke. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu situacija jau buvo visiškai kitokia, nes ikiteisminis tyrimas baigtas, o visi prokuroro išsakyti įtarimai dėl kaltinamojo rengimosi įvykdyti nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu nepasitvirtino. Taip pat laikosi pozicijos, kad priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgta į tarptautinėje teismų praktikoje akcentuojamą teismų pareigą „vertinti besivystančią situaciją“ bei pažeistas asmens teisių suvaržymo proporcingumo principas.

4.5. Teigia, kad kaltinamasis neketino paveikti nukentėjusiosios ar trukdyti procesui. Jis tik paprašė byloje nustatytų asmenų nusiųsti A. D. SMS žinutę su pasiūlymu susitikti. Ir tai buvo tik tuo metu įtariamajam taikytos kardomosios priemonės dėl draudimo bendrauti su nukentėjusiuoju pažeidimas, bet ne neteisėta poveikio priemonė. Nurodo, kad jei prokuroras nebūtų išsakęs įtarimų dėl kaltinamojo planų nužudyti nukentėjusiąją ir kitų sunkių nusikaltimų planavimo, Ž. K. kardomoji priemonė dėl tokio turinio žinutės tikrai nebūtų buvusi pakeista į suėmimą. O patys įtarimai, kad Ž. K. rengėsi nužudyti nukentėjusiąją ir įvykdyti visą eilę kitų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu, yra nelogiški, kadangi niekas netrukdė kaltinamajam įvykdyti tariamus savo planus, jeigu jis būtų iš tiesų to norėjęs – jis žinojo, kur gyvena ir dirba nukentėjusioji, kada eina į darbą, kada grįžta ir t. t. Be to, kokia prasmė apiplėšinėti, platinti narkotines medžiagas, mušti ir netgi žudyti žmogų, jeigu už BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos įvykdymą Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-744/2022 asmeniui skyrė 90 parų arešto bausmę ir net atidėjo bausmės vykdymą. Todėl kaltinamasis laikosi pozicijos, kad didžioji prokuroro nurodytų jo pavojingumo visuomenei argumentų yra ne tik nepagrįsti bylos medžiaga, bet ir nelogiški.

4.6. Akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo argumentuotai pasisakyta, dėl kokių priežasčių kaltinamajam negalima taikyta švelnesnių kardomųjų priemonių. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo visas sąlygas taikyti kaltinamajam kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kurias teismo posėdžio metu buvo įvardinęs jo gynėjas. Pažymi, kad kaltinamasis yra kaltinamas vienos sunkios ir vienos nesunkios nusikalstamos veikos įvykdymu, už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas yra numatęs arešto bausmę. Nurodo, kad kaltinamajam yra virš 40 metų, jam nėra pareikšti jokie kaltinimai ar pranešimai apie įtarimus kitose bylose, o 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu buvo netgi panaikintas Ž. K. specialiojo liudytojo procesinis statusas ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų platinimo, jis taip pat nėra baustas už prieš kitus asmenis, nuosavybę ar viešąją tvarką nukreiptas veikas administracine tvarka. Akcentuoja ir tai, kad kaltinamasis turi legalų ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, užsiima individualia veikla statybų srityje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo mama G. K., adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat turi išlaikytinių, kadangi privalo mokėti išlaikymą jau pilnamečiu tapusiam sūnui, nes šis dar mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat turi pasirūpinti sveikatos problemų turinčia mama. Nurodo, kad kaltinamojo mama G. K. sutinka sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 7000 Eur dydžio užstatą už sūnų Ž. K.. Taip pat teigia, kad šiai dienai kaltinamasis jau yra atlikęs galimai būsimą šioje byloje teismo skirtiną bausmę.

4.7. Gynėjas akcentuoja, kad skundžiamos nutarties išvada, jog teismas nespės išnagrinėti baudžiamosios bylos iki suėmimo pabaigos yra tiksli, tačiau neturi nieko bendra su BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, dėl kurių nuspręsta tęsti kardomosios priemonės – suėmimo taikymą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas A. K. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Ž. K. gynėjo advokato A. K. skundas atmetamas.

6. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys), skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Ž. K. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis yra kaltinamas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose (iš dalies prisipažįsta padaręs BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. slapta sekęs A. D.), nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose ir ekspertizės akte, kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys. Būtina pažymėti ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai (kaip ir kaltinamojo akto turinio reikalavimai) iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

8. Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam Ž. K. pratęsta 3 mėnesiams, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra, kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

9. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis).

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis Ž. K. ir nukentėjusioji A. D. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo sugyventiniai. Taip pat matyti, Ž. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta po ankstesnių 2021 m. lapkričio 8 d. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumento paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiąją A. D. sąlygų pažeidimų, kurių metu Ž. K. galimai siekė paveikti nukentėjusiąją A. D. per kitus asmenis – liudytojus E. S. ir G. U., kad nukentėjusioji atsiimtų pareiškimą dėl seksualinio prievartavimo, taip pat, duodamas liudytojams nurodymus, galimai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą, ją stebėjo, siekė apkaltinti A. D. padarius nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad tinkamai neizoliavus kaltinamojo, jis gali ir toliau pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti nukentėjusiąją, kadangi akivaizdu, jog paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės savo tikslų nepasiekė. Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas Ž. K., priskiriami žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, todėl nukentėjusiosios atžvilgiu galimai atliktas persekiojimas, siekimas ją paveikti ir gąsdinimas, turi būti vertinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta prasme, kaip trukdymas procesui, siekiant įtakoti nukentėjusiąją. Be to, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme dar nėra pradėta nagrinėti, todėl teigti, kad galimybė kaltinamajam paveikti nukentėjusiąją duoti jam palankius parodymus jau yra išnykusi, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos aplinkybės byloja apie pakankamai didelę riziką, jog kaltinamasis Ž. K., kol dar nėra atliktas įrodymų tyrimas, gali trukdyti procesui ir įtakoti bylos baigtį, dėl ko bus apsunkintas tinkamas ir objektyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas, todėl suėmimo terminas šiuo pagrindu pratęstas pagrįstai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 punktas).

11. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas Ž. K. atžvilgiu buvo pratęstas ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytu pagrindu suėmimas paskiriamas ar pratęsiamas, jei pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalis numato, kad, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

12. Kaip matyti, BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurio padarymu yra kaltinamas Ž. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, kadangi priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. K. iš viso kaltinamas dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių ir vienas – sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju kaltinamasis yra neteistas ir naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (6 t., b. l. 158-160), jis turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (6 t., b. l. 165-170), yra išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymėjimą (7 t., b. l. 153), turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir išlaiko sūnų. Šie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad Ž. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis Ž. K. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, yra išnykęs, todėl šalintinas iš skundžiamos nutarties.

13. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės suėmimo terminas gali būti pratęsiamas, kai nustatoma, jog egzistuoja bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali trukdyti procesui bei įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kardomąją priemonę – suėmimą – būtų galima pakeisti į kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Nors kaltinamojo gynėjas su skundu pateikė motinos G. K. įsipareigojimą sumokėti 7000 Eur užstatą (8 t., b. l. 143), tačiau sumokėtas užstatas neeliminuotų kaltinamojo poveikio bylos nagrinėjimo procesui darymo galimybės. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ž. K. atžvilgiu švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas tiek atskirai, tiek kompleksiškai, jo nuo poveikio nukentėjusiajai nesulaikytų, kadangi matyti, jog pradėtas ikiteisminio tyrimo procesas bei paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės jo nuo tokių veiksmų nesustabdė.

14. Sutiktina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė turi neturi įtakos parenkant kardomosios priemonės rūšį, juolab, tęsiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo atveju kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pratęsta pagrįstai.

15. Neabejotinai suėmimas varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pakankamai argumentuota išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, yra pagrįsta. Taip pat nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo Ž. K. gynėjo advokato A. K. skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi kaltinamajam Ž. K. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutarties kaltinamajam Ž. K. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.