Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1691-1204/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: 1-1691-1204/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22796-2025-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Kaltinamasis: M. A.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-1691-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22796-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.2.2.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimas 1 metams;

3) 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2020 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2025 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį skirta bausmė – 30 parų areštas, bausmės vykdymas M. A. atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs. Naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. A. 2025 m. birželio 30 d., apie 1.38 val., ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairavo mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, būtent apsvaigęs nuo alkoholio vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, M. A. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas 2025 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2025 m. balandžio 11 d.), 2025 m. gegužės 5 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. birželio 30 d., apie 01.38 val., ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairavo mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, būtent apsvaigęs nuo alkoholio vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Pasitikrinti neblaivumą atsisakė, nes buvo išgėręs ir nesiorientavo. Alkoholį tą vakarą gėrė su draugais. Bėdos su alkoholio vartojimu prasidėjo dėl asmeninių problemų. Teisės vairuoti neturėjo. Automobilis priklausė kolegai L. Ž., kuris jį buvo paskolinęs kraustymuisi. Dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašo. Norėtų paskirtą bausmę atlikti laisvėje, nes teikia išlaikymą vaikams. Gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, vartoja vaistus.

Po kaltinamojo M. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

2025 m. birželio 30 d. M. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Galvos traumų neturėjo, psichikos ligomis nesirgo, jam pareikštą įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad 2025 m. birželio 29 d., jis vienas nuvažiavo į kaimą pas tėvus į (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Nuvažiavo tuo pačiu mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kartu dirbančiam L. Ž.. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, be to, 2025 m. kovo mėn. jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus. Būdamas kaime su kaimynais gėrė alkoholį, kiek ir ko išgėrė, nežino, neprisimena. Kada išvažiavo iš kaimo, jis neprisimena, neprisimena ir kaip važiavo, ir kas buvo po to. Jis neprisimena kaip jį sulaikė policijos pareigūnai. Prisiminti pradeda tik nuo to laiko, kai prabudo areštinėje. Jis žino, kad neturi teisės vairuoti, žino, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau kodėl jis neblaivus važiavo iš kaimo namo, jis nežino ir paaiškinti negali. Probacijoje jam buvo paaiškinta, kad negali vairuoti automobilių, jam buvo išaiškinta, kokios gali būti pasekmės, ten jis pasirašė (b. l. 121–124).

2025 m. rugpjūčio 8 d. M. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Galvos traumų neturėjo, psichikos ligomis nesirgo, jam pareikštą įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Gali paaiškinti, kad parodymus jis davė pirmos apklausos metu. Jis pripažįsta, kad jis mikroautobusą vairavo neblaivus, nors jam probacijoje buvo išaiškinta ir jis žinojo, kad jis negali vairuoti jokių transporto priemonių. Mikroautobusas, kuris priklauso L. Ž., stovėjo jo namo kieme, nes jis buvo paprašęs juo pervežti daiktus, nes jam reikėjo kraustytis. Mikroautobuse jis turėjo susidėti savo daiktus, tačiau jam pačiam jo vairuoti neleido, jo daiktus turėjo pervežti M. T., kuris ir vairuodavo šį mikroautobusą. Kodėl jis pats šiuo mikroautobusu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis nežino ir paaiškinti negali, jam tikrai mikroautobuso vairuoti neleido. Šiuo metu jis alkoholio visai nevartoja, jis buvo nuėjęs į priklausomybės ligų centrą, gydytoja jam išrašė vaistų (prideda išrašo kopiją). Šiuo metu dirba, prideda darbo sutarties kopiją (b. l. 131–134).

2025 m. liepos 1 d. L. Ž., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad mikroautobusas „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, jį pirko savo reikmėms. Šiuo mikroautobusu duodavo naudotis M. T.. Jis, važiuodamas į darbus, paimdavo ir M. A., nes M. A. neturi vairuotojo pažymėjimo. 2025 m. birželio 21 d., M. T. po darbų nuvarė mikroautobusą pas M. A. į namo kiemą, nes jis ir jo sugyventinė buvo prašę paskolinti mikroautobusą daiktų pervežimui. M. T. nuvarė mikroautobusą į jų kiemą ir paliko, kad jie galėtų susidėti daiktus. Mikroautobusą skolino M. A., bet tik su sąlyga, kad jie pirmadienį daiktus nuveš kur jiems reikia, kad daiktus vežtų ne pats M. A.. Kas atsitiko M. A. sekmadienį, jis nežino. Jis jam mikroautobuso vairuoti nedavė, žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis mikroautobusą vairavo be jo leidimo. Mikroautobusas jam reikalingas kasdien (b. l. 67–70).

2025 m. liepos 2 d. M. T. liudytojo apklausos protokolas. M. T. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad L. Ž. jam buvo davęs mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoti į darbus. Važiuodamas į darbą, jis paimdavo ir kartu nuveždavo M. A., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, o po to grįždamas M. parveždavo namo. M. A. L. buvo prašęs paskolinti jam mikroautobusą persivežti daiktus, L. Ž. leido (jie skambino L. telefonu), bet su sąlyga, kad pirmadienį jis vairuos mikroautobusą ir tuos daiktus perveš, M. A. sutiko. Šeštadienį, apie 17.00 val., jis nuvarė mikroautobusą „Citroen Jumper“ pas M. A. į namo kiemą, tikslaus adreso nežino (žino kaip nuvažiuoti) ir paliko, o raktelius atidavė M. (automobilio registracijos liudijimas buvo automobilyje). Kur ir kada po to važiavo M., nežino, tačiau jis žinojo ir sutiko, kad jo daiktus pirmadienį nuveš jis (b. l. 87–90).

2025 m. liepos 4 d. F. P., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad šių metų birželio 30 d., naktį, ji kartu su draugėmis važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, automobilį vairavo draugė E., jos pavardės nežino, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Privažiavus prie šviesoforo, ties (duomenys neskelbtini) parduotuve, jos sustojo antroje eismo juostoje paskui raudoną mikroautobusą. Pamačius, kad dega žalias šviesoforas, o mikroautobusas nevažiuoja, jos papypino, tačiau mikroautobusas stovėjo ir nevažiavo, todėl jos jį aplenkė. Pravažiuodama pasižiūrėjo ir pamatė, kad mikroautobuso vairuotojas pasilenkęs prie vairo. Tada ji paskambino 112, pasakė apie situaciją, o BPC operatorė paprašė pažiūrėti, ar vairuotojui viskas gerai, todėl jos degalinėje apsisuko ir grįžo atgal prie mikroautobuso. Atidarius dureles, vairuotojas visai nereagavo, tačiau suprato, kad vairuotojas miega, todėl išjungė variklį ir ištraukė raktelius. Jai vairuotojo pažadinti nepavyko. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pažadino vairuotoją. Tada pamatė, kad vairuotojas visiškai girtas. Policijos pareigūnai leido joms važiuoti, jos išvažiavo. Pradėjus važiuoti prisiminė, kad neatidavė paimtų mikroautobuso raktelių, todėl apsisuko ir grįžo atgal. Policijos pareigūnams atidavė automobilio raktelius, o tuo metu atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Po to jos vėl išvažiavo. (b. l. 61–64).

2025 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Apžiūros atlikimo eigoje nustatyta: Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Priešais save matome raudonos spalvos transporto priemonę „Citro?n Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė stovi ties reguliuojamu šviesoforu. Akivaizdžiai matyti, kad ant transporto priemonės kėbulo yra įbrėžimų, įlenkimų bei korozijos požymių. Apžiūrint transporto priemonės „Citro?n“ vidų ir atidarius vairuotojo dureles, pastebimi ant saulės skydelio užkišti transporto priemonės dokumentai. Tolesnės salono apžiūros metu šalia vairuotojo sėdynės matomi padėti alkoholiniai gėrimai. Apžiūrint minėtos transporto priemonės galinę dalį, stebimi statybos ir remonto reikmenys. Nuodugniau apžiūrint įvykio vietą, pastebėta, kad ties reguliuojamu šviesoforu yra vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio apžiūros metu paimti: transporto priemonės registracijos liudijimai, automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktai. Viskas fotografuota. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau jokių kitų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietos rinkinys nenaudotas (b. l. 11–13, 14–26).

2025 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Gautas skambučio į BPC garso įrašas, jis apžiūrėtas. Garso įrašas pavadintas „2025_06_30_01-32-39_37063477708“. Garso įrašo trukmė 06:22. Atsiliepia Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Skambinanti moteris sako, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės prie šviesoforo stovi raudonas „mikriukas“, kurio vairuotojas nulenkęs galvą prie vairo, į jų pypsėjimą nekreipė dėmesio, nevažiuoja. BPC darbuotoja patikslina adresą, paprašo pažiūrėti, ar vairuotojui gerai su sveikata, tai mergina sako, kad apsisuka ir grįžta. BPC darbuotoja paklausia automobilio valstybinių numerių, moteris po kurio laiko pasako (duomenys neskelbtini). Po to ji pasako, kad vairuotojas nereaguoja, knarkia. BPC darbuotoja pasako, kad ji nepadėtų ragelio, sujungs su greitosios pagalbos tarnyba. Sujungus, moteris paaiškina kurioje vietoje yra mikroautobusas ir jo vairuotojas, papasakoja aplinkybes. Greitosios pagalbos tarnybos operatorius paprašo pabūti vietoje, kol atvažiuos pagalba (b. l. 95–97).

2025 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Gauti pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, jie apžiūrėti: vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-014057UTC+0300.mp4, rodomas spalvotas vaizdas, garsas yra, fiksuojamas tamsus paros metas. Filmuojama pareigūno kamera. Pareigūnas važiuoja automobiliu, sustoja gatvėje, eina pėsčiomis iki raudonos spalvos „Citroen“ mikroautobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio stovi dvi moterys. Mikroautobuso priekinės vairuotojo pusės durelės yra praviros, šalia jų stovi viena iš moterų. Mikroautobusas stovi priešais šviesoforą trečioje juostoje šalia trinkelėmis iškloto šaligatvio, skiriančio priešpriešines juostas. Mikroautobuse mirksi avarinės šviesos. Pareigūnui priėjus, moteris pasitraukia ir matosi, kad vairuotojo vietoje sėdi jaunas vyras, kuris galimai miega. Pareigūnas dešine ranka judina vyrą už kairio peties, bando pažadinti, šaukia garsiai: „alio“. Vyras susiraukia ir pradeda svirti į dešinę pusę. Vyras atsikelia. Pareigūnas: „labas labas labas, policija (pakartoja kelis kartus), a gyvs, alio?“ Vyras vėl užmiega. Vyras sėdi vairuotojo vietoje prisisegęs su apsaugos diržais. Pareigūnai nusprendžia laipinti iš mašinos. Pareigūnas nusega apsaugos diržus. Vyras vėl atsibunda. Prieina kitas pareigūnas ir liepia lipti lauk. Su pareigūnų pagalba vyras išlipa iš mikroautobuso. Kitas pareigūnas: „kur važiavai?“ Vyras purto neigiamai galvą: „nežinau“. Kitas pareigūnas: „tai iš kur parvažiuoji?“ Vyras: „Ką? Oi, bled“. Kitas pareigūnas: „iš kur grįžti?“ Vyras: „nu Jėzus Marija, kaip kaip kaip kaip kaip. Ką reik daryt?“ Kitas pareigūnas: „tai sakyk iš kur parvažiuoji?“ Vyras juokiasi. 01:22 pareigūnai pradeda vyro apžiūrą, matosi, kad autobusiuke vyras buvo vienas. Vyras nurodo, kad neturi dokumento. Kitas pareigūnas: „tai iš kur važiuoji?“ Vyras: „važiuoju iš tėvų. Ką ką ką reik daryt?“ Kitas pareigūnas: „jau išgėręs biškį?“ Vyras: „išgėręs“. Pareigūnas: „ar daug gėrei?“ Vyras: „atsigėręs“. Kitas pareigūnas: „čia tavo reikalas, mes tiktais klausiam. Išgėrei, tai išgėrei. Kiek išgėrei?“ Vyras: „tris savaites, nežinau“. Kitas pareigūnas: „kiek išgėrei?“ Vyras: „tris savaites“. Pareigūnas: „tris savaites gėrei?“ Kitas pareigūnas: „o pas tėvus kiek gėrei?“ Vyras žiovauja: „dabar galvoju. Gal irgi kokias tris savaites“. Kitas pareigūnas: „tai kur važiavai?“ Vyras: „kur važiavau - niekur nevažiavau“. Kitas pareigūnas: „namo važiavai?“ Vyras: „iš iš tą namo“. Kitas pareigūnas: „o kur gyveni pats?“ Vyras: „ten pat - (duomenys neskelbtini) gatvėj“. Kitas pareigūnas: „o iš kur važiavai?“ Vyras: „nu tai iš (duomenys neskelbtini) gatvės“. Kitas pareigūnas: „tai ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės“. Vyras: „nu tai iš (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenau“. Kitas pareigūnas: „gyvenu, nu?“ Vyras: „nu“. Pareigūnas: „iš kur važiavai? sakei iš tėvų važiuoji. O kur tėvai gyven?“ Vyras: „(duomenys neskelbtini) gatvėj“. Kitas pareigūnas: „irgi (duomenys neskelbtini) gatvėj? O tai kaip tu čia atsidūrei?“ Vyras: „kur? Kur man reik atsidurt?“ Pareigūnas: „nu čia prie (duomenys neskelbtini) esam. Tu žinai kur (duomenys neskelbtini)?“ Kitas pareigūnas: „iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur jinai yra čia, tu atsidūrei čia. Nieka nesuprantu. Tai kam tu važinėjies nesuprantu?“ Vyras: „tai ką reik daryt, kad atsidurt...(nesuprantamas žodis)“ Kitas pareigūnas: „gerai, čia tavo reikals. Ta prasme: važiavai iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiavai į (duomenys neskelbtini) gatvę? Ir sustojai čia prie (duomenys neskelbtini)?“ Vyras: „nu nu nu.“ Kitas pareigūnas: „o tai kodėl čia sustojai?“ Vyras: „negaliu sustot? Ką reik daryt?“ Kitas pareigūnas: „žiūrėk – šviesofors“. Vyras: „dzin balalaika. Kokia čia atsakomybė yra?“ Kitas pareigūnas: „kad sustojai prie šviesoforo važiuodams?“ Vyras: „nu“. Kitas pareigūnas: „dabar?“ Vyras: „nu“. Kitas pareigūnas: „nu tai jokios. Tai tu išgėręs esi? Ar žinai, kad negalim važiuot...“ Vyras: „man pochui yra, nachui, aš noriu – negersiu“. Kitas pareigūnas: „tai nori - išgėręs ir važiuoji, teisingai?“ Vyras: „taip“. Kitas pareigūnas: „tavo reikalas?“ Vyras: „nu“. Kitas pareigūnas: „nu ir gerai“. Pareigūnai veda vyrą prie policijos automobilio ir pasodina į sulaikymo patalpą. 04:43 atvyksta greitosios pagalbos automobilis, medikė klausia ar čia tas pats įvykis. Pareigūnas nurodo, kad tas pats. Medikė klausia vyro ar turi nusiskundimų. Vyras: „taip, pareigūnų darbu“. Pareigūnas: „pasitikrinsi neblaivumą?“ Vyras sutinka, išsilupa alkotesterio vamzdelį. 07:09 pareigūnas ištiesia alkotesterį, kad patikrinti neblaivumą. Vyras atsisako tikrintis. Pareigūnas: „žinai, kad baudžiamoji atsakomybė?“ Vyras: „pochui man“. 07:17 pareigūnas uždaro sulaikymo patalpos grotas. 07:57 pareigūnas prieina dar kartą, klausia vyro: „ar tikrai atsisakai pūst?“ Vyras: „jo“. Pareigūnas: „bus laikomas sunkus girtumas“. Vyras: „pochui man“. Pareigūnas: „supratau“. Pareigūnai eina prie mikroautobuso, atlieka jo apžiūrą, randa dokumentus, kad mašina priklauso L. Ž.. Pareigūnas nurodo, kad rado alaus skardinę. Įrašo trukmė 11 min 6 sek. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-015203UTC+0300.mp4, įrašas tęsiamas toliau. Pareigūnas vaikšto gatvėje, galimai atlieka įvykio vietos apžiūrą. Kitas pareigūnas tęsia mikroautobuso apžiūrą. Pareigūnas grįžta į policijos automobilį, atsisėda į keleivio vietą priekyje. Įrašo trukmė 1 min 15 sek. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-020302UTC+0300.mp4, tęsiamas fiksavimas to paties pareigūno kamera. Pareigūnai stovi prie atidarytų sulaikymo patalpos durų, kalba su vyru. Vyras: „o reikia?“ Kitas pareigūnas: „reikia jau“. Vyras: „kam?“ Kitas pareigūnas: „mums, patikrinti.“ Vyras: „tai aš nevažiavau“. Kitas pareigūnas: „važiavai“. Įrašo trukmė 1 min 15 sek. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-022948UTC+0300.mp4. Pareigūnas sėdi automobilyje, priešais turi rankoje dokumentą, kurio pavadinimas: „Neblaivumo nustatymo aktas“. Pareigūnas: „gal pasirašys?“ Pareigūnas eina iki vyro. Pareigūnas: „pasirašysi man, pasirašysi, kad atsisakai pūst?“ Vyras: „ne“. Pareigūnas: „atsisakai pasirašyt? Gerai.“ Uždaro sulaikymo patalpos duris ir eina į automobilį. Įrašo trukmė 1 min. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-014055UTC+0300.mp4, vaizdo įrašas fiksuojamas kito pareigūno kamera ir analogiškas iš esmės vaizdo įrašui Nr. PSS-20250630-014057UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-015441UTC+0300.mp4. Įrašas tęsiamas toliau to paties pareigūno kamera. Telefonas skamba. Asmuo prisistatė L. Ž.. Pareigūnas klausia ar jam priklauso autobusiukas. Pareigūnas nurodo, kad vairuotojas atsisakė prisistatyti ir prašo padėti nustatyti jo tapatybę, nurodo vairuotojo požymius. Savininkas nesuteikia informacijos. Įrašo trukmė 3 min 27 sek. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-015830UTC+0300.mp4. Įrašas tęsiamas toliau to paties pareigūno kamera. Pareigūnas toliau skambina vyro telefono kontaktais bandydamas nustatyti vyro tapatybę. Skambina kontaktui „A.“. Moters balsas: „M. A.“. Moteris prisistato vaikų mama. Moteris nurodo, kad anksčiau yra vairavęs girtas. Pareigūnas: „sakė iš tėvų važiavo, tai kur tie tėvai gyven?“ Moteris: „toli, kaime“. Pareigūnas: „o jis gyvena sakė - (duomenys neskelbtini) gatvėj, teisingai ar ne?“ Moteris: „nežinau, žinokit“. Pareigūnas atsisveikina. Įrašo trukmė 3 min 2 sek. Vaizdo įrašas Nr. PSS-20250630-020145UTC+0300.mp4, įrašas tęsiamas toliau to paties pareigūno kamera. Pareigūnas eina prie sulaikymo patalpos, kur sėdi vyras, jo klausia: „miegi, M.? A. ar ne, esi? (duomenys neskelbtini) gimęs? Tai dar klausimas: dar kartą mes klausiam - pakartotinai atsisakai nusistatyt neblaivumą?“ Vyras užsidengia veidą rankų delnais ir į klausimą neatsako. „Noriu įspėt tave dėl atsakomybės, kuri yra numatyta 281 punktas pirmam straipsny, kad tas kuris vengia neblaivumo patikrinimo - bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai tu jeigu prasipūsi, galbūt bus mažesnis nei pusantro. Ir tau tik bus administracinė atsakomybė. Nes jeigu tu atsisakai, bus automatiškai prilyginama sunkiam girtumui. Ar tau to reikia?“ Vyras teigiamai linkteli galvą. Pareigūnas: „reikia, to, atsisakai?“ Vyras vėl teigiamai linkteli galvą. Kitas pareigūnas: „Vairuotojo pažymėjimą galiojantį turi?“ Vyras: „ar reikia?“ Pareigūnas: „reikia, mum.“ Pareigūnas: „neturi?“ Vyras: „tai aš nevairuoju“. Pareigūnas: „vairavai“. Vyras: „ką vairavau?“ Pareigūnas: „transporto priemonę“. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą - ar yra kamerų. Įrašo trukmė 2 min 28 sek. (b. l. 99–103).

2025 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK:0125000370021. Pranešta, kad 2025 m. birželio 30 d. dirbant apie 1.37 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Prie vairo, nulenkęs galvą, vyras stovinčiame „mikriuke“ raudonos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie šviesoforo. GMP reikia, be sąmonės, knarkia. Pranešė pravažiuojanti. Palauks vietoje. Info GMP, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Apie 1.38 val. atvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Šiauliai – mus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad privažiavusi prie reguliuojamo šviesoforo pastebėjo, jog šalia esančiame užvestame automobilyje miegojo vyras. Susirūpinusi moteris, priėjusi arčiau, atidarė minėtos transporto priemonės dureles, užgesino variklį ir ištraukė užvedimo raktelius, tačiau asmuo nereagavo ir toliau miegojo už transporto priemonės vairo. Priėjus pabendrauti su minėtu asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, griuvinėjo, be mūsų pagalbos nesugebėjo savarankiškai paeiti. Paklausus, ar jis vairavo transporto priemonę, asmuo atsakė, kad vairavo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini). Paklausus asmens, ar jis žino, kad vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio yra draudžiama, pastarasis atsakė, kad jam tai nesvarbu – vairavo ir vairuos toliau. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartoja jau tris savaites be pertraukos. Bendraujant su asmeniu, jis nesiorientavo laike ir aplinkoje, negalėjo pasakyti, kur tiksliai šiuo metu yra. Asmens buvo paprašyta pateikti asmens tapatybės dokumentus ir prisistatyti, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Tuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau asmuo ir tai daryti atsisakė. Asmeniui buvo paaiškinta, kad dėl akivaizdžių girtumo požymių jam gali būti konstatuojamas sunkus girtumo laipsnis. Šis atsakė, jog supranta ir atsisako tikrintis. Susisiekus su transporto priemonės savininku L. Ž. ir paklausus, kas vairuoja jam priklausantį automobilį, šis atsisakė nurodyti, o informavus, kad transporto priemonė bus priverstinai nuvežta į policijos saugojimo aikštelę, reagavo abejingai. Kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonės vairuotojas buvo M. A.. Paklausus asmens, ar jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė: „Kam jis reikalingas?“ Patikrinus vairuotoją per POLIS II naršyklę, nustatyta, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. M. A. taip pat atsisakė pasirašyti visus procesinius dokumentus. Minėtas automobilis „Citro?n“ buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu: Šiauliai, Pramonės g. 23L. Nuodugniau apžiūrint įvykio vietą, pastebėta, kad ties reguliuojamu šviesoforu yra vaizdo stebėjimo kameros. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Vairuotojo faktinis sulaikymas – 1.45 val. (b. l. 27–29).

2025 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti M. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 30).

2025 m. birželio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2025 m. birželio 30 d., apie 1.38 val., Šiauliai, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties šviesoforu, esančiu greta prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, rastas stovintis mikroautobusas „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame akivaizdžiai neblaivus (neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti atsisakė, todėl neblaivumas nustatytas pagal akivaizdžius fiziologinius požymius – iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo į šonus) M. A., kuris prisipažino vairavęs minėtą automobilį. Įvykio vietos ir daikto (mikroautobuso) apžiūros metu fotografuota, paimtas mikroautobusas „Citroen Jumper“ su atrakinimo rakteliu, kuris transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Šiauliai, Pramonės g. 23L. Paimtas transporto priemonės registracijos dokumentas. M. A. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 5–7).

Automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini). Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio mikroautobuso „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. Ž. (b. l. 33).

AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas, kad automobilio mikroautobuso „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. Ž. (b. l. 32).

2025 m. birželio 30 d. VšĮ Emprekis išrašas, kad automobilio mikroautobuso „Citroen Jumper“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3150 Eur (b. l. 34).

Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo

2025 m. birželio 30 d. M. A., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Galvos traumų neturėjo, psichikos ligomis nesirgo, jam pareikštą įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad Probacijoje jam buvo paaiškinta, kad negali vairuoti automobilių, jam buvo išaiškinta, kokios gali būti pasekmės, ten jis pasirašė (b. l. 121–124).

2025 m. rugpjūčio 8 d. M. A., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Galvos traumų neturėjo, psichikos ligomis nesirgo, jam pareikštą įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Gali paaiškinti, kad parodymus jis davė pirmos apklausos metu. Jis pripažįsta, kad jis mikroautobusą vairavo neblaivus, nors jam probacijoje buvo išaiškinta ir jis žinojo, kad jis negali vairuoti jokių transporto priemonių (b. l. 131–134).

2025 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, kuriuo M. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. skirta galutinė bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas M. A. atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota iš M. A. 1720 Eur pinigų suma, atitinkanti vairuoto automobilio vertę (b. l. 154–159).

2025 m. liepos 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte Nr. 10S-6438 nurodyta, kad 2025 m. birželio 15 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas M. A.. 2025 m. gegužės 5 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 37–38).

Iš 2025 m. gegužės 5 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano Nr. 10DN-3380 matyti, kad M. A., kaip probuojamasis, supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (b. l. 39–58).

2025 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kad M. A., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 21 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo M. A. paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. skirta galutinė bausmė – 30 parų areštas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. A. 2025 m. gegužės 5 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, tačiau vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. birželio 30 d., apie 1.38 val., ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairavo mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 243 straipsnį (b. l. 8–10).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo M. A. veikos jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, be to, vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis M. A., prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, buvo teistas 5 kartus, visos jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, už paskutines nusikaltimas veikas teistumas neišnykęs ir bausmė neatlikta. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. A. teisiamas šeštą kartą ir nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (b. l. 52–60), padarė vieną baudžiamąjį susižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 44–51), vykdo individualią veiklą (b. l. 41–43).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnių už padarytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą (BK 41, 49 straipsniai). Už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. A. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu <...> naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Kadangi M. A. naujas nusikalstamas veikas padarė 2025 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis) subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi (arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę – BK 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir M. A. skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 30 d., 1.45 val. (b. l. 4–8), iki 2025 m. birželio 30 d., 15.18 val. (b. l. 11–13), t. y. viena para, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Šiuo nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (6 mėnesiai ir 15 dienų), nuteistasis dirba, teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jo teigimu, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, todėl teismo nuomone bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus laisvės bausmės paskyrimo. Teismas mano, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, jos vykdymo neatidedat, nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos nuteistojo socializacijai, adaptacijai visuomenėje, o galbūt netgi priešingai – specifinė aplinka atliekant laisvės atėmimo bausmę jo elgesį ateityje galimai paveiktų neigiamai.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 50, 75 straipsniai).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. (BK 67 straipsnio 1 dalis) Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. (BK 67 straipsnio 3 dalis)

Nors M. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus vengė pasitikrinti girtumą, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl M. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui – L. Ž. (1 t., b. l. 72) ir yra grąžintas bei paliktas neribotai nuosavybei teisėtam valdytojui (1 t. b. l. 121–123), o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas būtų pasiektas, iš M. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3150 eurų (b. l. 34).

Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84–87), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktai, transporto priemonės registracijos liudijimas grąžinti savininkui L. Ž. (1 t., b. l. 75–77, 78–79, 80–81, 82, 83–84), paliktini jo neribotai nuosavybei.

2. CD su įrašais, 1 vnt., voke prie bylos viršelio, palinktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. A. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu M. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2025 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir M. A. skiriama galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai ir 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą ir laikyti M. A. atlikusį vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. A. atidėti vieneriems metams, skiriant pareigas:

- per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti M. A. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės konfiskaciją, konfiskuojant – 3150 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktus, transporto priemonės registracijos liudijimą grąžintus savininkui L. Ž., palikti jo neribotai nuosavybei.

2. CD su įrašus, 1 vnt., voke prie bylos viršelio, palinkti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė