Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-1928-823/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
e2-1928-823/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00739-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1928-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00739-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3.; (S) 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-964-264/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos J. J. skundą dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Meno namai“ 2016 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja J. J. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti BVšĮ „Meno namai“ 2016 m. spalio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, priteisti pareiškėjai patirtus darbo laiko nuostolius rašant skundą ir įtraukti pareiškėją į BVšĮ „Meno namai“ trečios eilės kreditorių sąrašą su kreditoriniu reikalavimu, kurio dydis – nuo 18,56 Eur iki 991,63 Eur – nustatytinas teismo nuožiūra.Nurodė, kad BVšĮ „Meno namai“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino bendrą 14 182,28 Eur dydžio kreditorių VSDFV Kauno skyriaus, UAB „Gintaro pasaulis“, UAB „Sidabrinė gija“ ir AB „Kauno energija“ finansinių reikalavimų sumą, kurios pagrįstumas kelia abejonių. Šie kreditoriai 2016 m. spalio 11 d. susirinkimo metu patvirtino 12 771,63 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kuri taip pat nėra pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir jį grąžino pareiškėjai.Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas teismui yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti kreditoriai. Taigi, įstatyme expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta tik kreditorių teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1485/2013 ir kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, tarp jų ir akcininkai ) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013).Teismas pažymėjo, kad pareiškėja J. J. nėra įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta bankrutavusios VšĮ „Meno namai“ kreditore. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų VšĮ „Meno namai“ steigėja, dalininkė, valdymo organas, ar panašiai bankroto byloje nėra. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja nuo 2005 m. liepos 30 d. nėra įstaigos steigėja, darbuotoja, ar dalininke. Iš teismo iniciatyva gautų Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad VšĮ „Meno namai“ direktorės pareigas nuo 2003 m. liepos 24 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d. ėjo A. R. S., o nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. šias pareigas ėjo L. M.. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra asmuo, kuris turėtų teisę skųsti VšĮ „Meno namai“ 2016 m. spalio 11 d. pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi uždraudė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl nuo 2017 m. vasario mėnesio patiriamų nuostolių, sukeltų VšĮ „Meno namai“ bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ ir kitų kreditorių veiksmais, atlyginimo. Teismo pateiktas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies išaiškinimas galimai visiškai neatitinka teisinės valstybės principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, ir nuostolių atlyginimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Šią aplinkybę galima išsiaiškinti tik kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kadangi šiuo atveju teismui skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo galimai yra „plaunami pinigai“, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje tik įmonės kreditoriams suteikta tokio nutarimo apskundimo teisė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Skundo teisė, kai yra įtarimas, jog bankroto procese galimai nesąžiningi bankroto administratorius ir kreditoriai „plauna pinigus“, yra viešasis interesas. Todėl teismas turėjo pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas nutartyje rėmėsi teismų praktika, pagal kurią teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ir kiti suinteresuoti asmenys. Pareiškėja yra bedarbė ir labai pažeidžiamas asmuo, patyręs nuostolius dėl BVšĮ „Meno namai“ ir jos kreditorių veiksmų. Šie asmenys siekia užvaldyti pareiškėjos turtą, nepakvietę jos į 2016 m. spalio 11 d. pirmąjį pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visiškai pagrįstai ir teisėtai reikalauja teisės į teisingą teismo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalo apginti pareiškėją nuo patiriamų nuostolių, įtraukdamas ją į trečios eilės BVšĮ „Meno namai“ kreditorių sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl BVšĮ „Meno namai“ kreditorių 2016 m. spalio 11 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens, kurio teisės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002) Konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007);. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Taigi, įstatyme numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-706/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymas taip pat numato galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą, tačiau tokia teisė suteikta ne kiekvienam asmeniui, o tik įstatyme įvardytiems asmenims (prokurorui, tam tikroms valstybės ir savivaldybės institucijoms, pareigūnams). Nors apeliantė pagrįstai pažymi, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, pati apeliantė nėra įstatymo priskirta prie asmenų, kurie turėtų teisę kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą, todėl savo teisės kreiptis į teismą negali grįsti vien viešojo intereso pažeidimu, nepagrįsdama savo asmeninio suinteresuotumo. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, taikytinas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, kurio nuostatos, be kita ko, numato, kas yra laikytinas suinteresuotu asmeniu ginčuose dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pripažįstamas įmonės kreditorius. Teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų kreditorius įgyja jo reikalavimus patvirtinus teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. J. prašymo įtraukti ją į BVšĮ „Meno namai“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 867,08 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėja dėl šios nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme. Todėl pripažintina, kad apeliantė šiuo metu dar nėra įgijusi teisės teismine tvarka ginčyti BVšĮ „Meno namai“ kreditorių susirinkimo nutarimų kaip šios įstaigos kreditorė. Kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, tarp jų ir akcininkai) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013). Kai kurių iš įvardytų asmenų teisinis suinteresuotumas yra preziumuojamas dėl jų pareigų ar teisinio statuso (įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas), tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. aiškiai nurodyti, kokiu būdu ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nustatė, kad nei pagal viešųjų registrų duomenis, nei pagal pačios apeliantės kartu su skundu pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė būtų VšĮ „Meno namai“ steigėja, dalininkė, valdymo organas ar turėtų kokį kitą teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Apeliantė atskiruoju skundu šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė (CPK 320 straipsnis). Atskirajame skunde apeliantė neteigia, kad ji yra VšĮ „Meno namai“ steigėja, dalininkė ar buvusi vadovė. Apeliantė taip pat aiškiai nepagrindžia, kokiu būdu ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia būtent jos teises ar teisėtus interesus, apsiribodama abstrakčiais teiginiais, kad ginčijamu nutarimu galimai „plaunami pinigai“, taip pat kad BVšĮ „Meno namai“ kreditoriai ir bankroto administratorius siekia užvaldyti pareiškėjos turtą, nors pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamu nutarimu būtų buvę sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos turtu. Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi uždraudė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl jos patiriamų nuostolių, taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi apeliantė teismui pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, o ne ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.Ta aplinkybė, kad apeliantė yra socialiai pažeidžiamas asmuo, nenustačius, kokiu būdu ginčijamu nutarimu įtakojamos apeliantės teisės, apeliantės teisinio suinteresuotumo taip pat nepagrindžia. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu ir dėl šios priežasties neturi teisės skųsti BVšĮ „Meno namai“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, todėl teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė