- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- A-520-2106-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00355-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“, UAB „Verslo vertikalė“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kamineros grupė“, UAB „Verslo vertikalė“, UAB „A 405“
- Advokatai
- Deivis Valiulis
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Kamineros grupė“, UAB „Verslo vertikalė“, UAB „A 405“ – dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. A. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, jog jis yra šalia ginčo žemės sklypo esančio sklypo naudotojas. Patvirtinto ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose prie jo žemės sklypo ribų numatytos automobilių stovėjimo vietos, todėl jis gali prarasti privatumą, padidės oro tarša. Pareiškėjas detaliojo planavimo metu neturėjo galimybės reikšti pastabų ar pasiūlymų dėl rengiamo detaliojo plano, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip detaliojo planavimo organizatorius, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neinformavo jo, kaip gretimo sklypo naudotojo, apie pradėtą detaliojo planavimo procesą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 2 dalį parengiamojo etapo metu, be kita ko, turi būti viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje, be to, detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu turi informuoti gretimų žemės sklypų valdytojus ir naudotojus bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengti stendą su šia informacija. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2007 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. AD1-783 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detaliojo planavimo plano rengimo“ vietinėje spaudoje paskelbtas nebuvo, prie detaliuoju planu planuojamo žemės sklypo nebuvo įrengtas stendas, todėl jis nieko nežinojo apie gretimo sklypo detalųjį planavimą. Nieko nežinodamas apie gretimo žemės sklypo planavimo dokumentų rengimą, viešame planavimo dokumentų svarstyme nedalyvavo. Dėl to jokių pasiūlymų ir pastabų planavimo organizatoriui neteikė. Procedūriniai pažeidimai, anot pareiškėjo, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“. 2008 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teritorijų planavimo komitetas, posėdyje apsvarstęs detaliojo plano konceptualiąją dalį, detaliojo plano koncepcijai pritarė, tačiau nurodė, kad užstatymas ir parkavimas turi būti atitraukti nuo gyvenamųjų sklypų normuojamais atstumais, tačiau detaliajame plane šis nurodymas neįvykdytas. Automobilių parkavimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne tik neatitrauktas nuo jo naudojamo žemės sklypo, bet su juo ribojasi.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo S. A. skundu ir prašė jo netenkinti.
Atsakovas nurodė, jog detalusis planas buvo patikrintas ir jam buvo pritarta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktu Nr. PL-293-(14.16), jis buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje. Įgyvendinant TPĮ 31 straipsnio 1 dalies ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimus, 2007 m. gegužės 4 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ paskelbta, kad pradedamas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalusis planas, prie pastato sienos buvo įrengtas stendas su reikalaujamo turinio informacija. 2008 m. birželio 10 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ paskelbtas parengto žemės sklypo detaliojo plano projekto svarstymo su visuomene baigiamasis etapas, buvo išsiųsti registruoti laiškai gretimai esančių sklypų savininkams, taip pat ir pareiškėjui. 2008 m. rugpjūčio 1 d., 15 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A 405“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko viešas susirinkimas, į kurį atvyko valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas, UAB „Kamineros grupės“ atstovas. Vieša ekspozicija vyko nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės architektūros ir miesto planavimo skyriaus patalpose, esančiose Liepų g. 11, 4a, ir UAB „A 405“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2009 m. vasario 13 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ paskelbtas pakartotinis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano supažindinimas su visuomene, o 2009 m. spalio 1 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ paskelbta apie patvirtintą detalųjį planą, be to, apie patvirtintą detalųjį planą paskelbta ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad detaliojo planavimo pradžioje pareiškėjo sklypas nesiribojo su detaliojo planavimo organizatoriaus sklypu, tačiau jis vis tiek buvo informuotas, išsiunčiant registruotus laiškus gretimai esančių sklypų savininkams, taip pat ir pareiškėjui. Per visą susipažinimui su parengtu planu skirtą laikotarpį buvo gauti du raštai ir į juos buvo atsižvelgta. Anot atsakovo, visos teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teisės dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo nebuvo nepažeistos, nes detaliojo plano sprendiniuose yra numatyti teisės aktais pagrįsti atstumai iki pareiškėjo gyvenamojo pastato langų, t. y. nuo 17 iki 25 metrų, kaip tai numato Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ prašė pareiškėjo S. A. skundą atmesti
Nurodė, kad UAB „Kamineros grupė“, siekdama plėsti ir vykdyti įmonės ūkinę ir komercinę veiklą, priėmė sprendimą rekonstruoti nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei šalia jo pastatyti viešbutį. UAB „Kamineros grupė“ 2009 metais kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė bendrą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. UAB „Kamineros grupė“, plėtodama projektą, 2009 m. rugpjūčio 6 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „A 405“. Detalusis planas parengtas remiantis TPĮ bei Taisyklėmis, nepažeidžiant viešo svarstymo procedūrų reikalavimų. Nepagrįsti argumentai dėl nepakankamo informacijos suteikimo suinteresuotiems asmenims, nes apie detalųjį planą ne kartą buvo skelbta spaudoje, interneto tinklalapiuose.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A 405“ atsiliepimu prašė pareiškėjo S. A. skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad detaliojo planavimo pradžioje pareiškėjo sklypas nesiribojo su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Skelbimas apie detaliojo plano pradžią buvo išspausdintas laikraštyje „Vakarų ekspresas“. Prie pastato sienos buvo pritvirtintas stendas su analogiško turinio informacija. Detaliuoju planu suprojektuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pareiškėjo sklypo numatyta 14 laikinųjų automobilių sustojimo vietų, atstumai iki namo langų atitinka teisės aktų reikalavimus. Detaliojo plano užsakovai ne kartą buvo susitikę su pareiškėju ir pažadėjo neįrengti automobilių stovėjimo vietų šalia sklypo ribos, ne kartą siūlė pasirašyti taikos sutartį, kurioje numatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė perkeliama į kitą vietą, tačiau pareiškėjas nesutiko. Nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių, o teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pagal teisės aktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“.
Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1061 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. kovo 1 d., detaliojo plano rengimo metu), Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. Nr. D1-223 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 27 d. iki 2008 m. kovo 28 d.), Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079. Teismas taip pat išanalizavo bylos faktines aplinkybes, akcentuodamas, kad visuose planavimo dokumentuose buvo nurodoma, jog planuojamas žemės sklypas ne tik (duomenys neskelbtini), bet žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jo gretimybės. Nustatė, kad detaliojo plano rengėjas UAB „A 405“ netinkamai užklausė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl gretimų žemės sklypų, todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas nebuvo nurodytas kaip gretimybė. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris ribojasi su suplanuotu sklypu, ir jame esantys statiniai detaliojo plano rengimo metu nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Kadangi pareiškėjo valdytas žemės sklypas detaliojo plano rengimo metu buvo planuojamos teritorijos kaimyninis žemės sklypas, jam, anot teismo, turėjo būti užtikrintos teisės, numatytos teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes šiuo metu nėra statinių ir žemės savininkas. Nors iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso kitiems asmenims pagal 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, pareiškėjas paaiškino, kad dėl turto pardavimo iš varžytynių antstolei iškelta baudžiamoji byla, vyksta ginčas dėl neteisėto turto perleidimo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reikalavimo teisės nustatymas turi būti sprendžiamas pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu buvusią turto valdymo padėtį. Teismas nurodė, jog pateikti įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad detaliojo plano organizatorius UAB „A 405“ nustatyta tvarka ir forma pareiškėjui pranešė apie pradedamą detalųjį planavimą kaip to reikalauja TPĮ 31 straipsnio 1 dalis ir Nuostatų 24.1 punktas. AB „Lietuvos pašto“ kvito kopija nepatvirtina, jog atitinkamo turinio informacinis pranešimas apie pradėtą detalųjį planavimą buvo išsiųstas pareiškėjui, tik įrodo pašto ženklų pirkimo faktą. Minėtas įrodymas nėra siuntos registravimo kvitas, ką patvirtina ir AB „Lietuvos paštas“ 2011 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 43. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie pradėtą detalųjį planavimą, todėl jis neturėjo galimybės realizuoti savo subjektinių teisių dalyvauti detaliojo plano viešajame svarstyme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A502-585/2008, A556-440/2009), nurodė, kad tokiu būdu buvo padarytas esminis pažeidimas, pažeidžiantis teisės aktais išskirtas besiribojančio su detaliai planuojamu žemės sklypo savininko teises.
Teismas, atsakydamas į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ argumentus, kad apie pradėtą detalųjį planavimą buvo tinkamai pranešta viešojo informavimo priemonėse ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende, o teisės aktai nenumato pareigos registruotu laišku siųsti informaciją gretimų sklypų savininkams, pažymėjo, jog informacijos pateikimas kaimyninių sklypų naudotojams ir valdytojams yra viena iš viešumą užtikrinančių procedūrų, todėl šių veiksmų neatlikimas yra esminis detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tinkamas informavimas apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus apima ne tik visuomenės informavimą spaudoje ir suinteresuotų asmenų informavimą raštu, bet ir tinkamą bei aiškų pačios teikiamos informacijos turinį, leidžiantį suprasti, kokia teritorija yra planuojama, rengiamo projekto tikslus, terminus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga, kad suinteresuoti asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 7(17), 2009, p. 421). Teismas, išanalizavęs detaliojo plano medžiagą ir byloje pateiktos skelbimų spaudoje kopijas, pažymėjo, kad skelbimuose buvo nurodyta informacija apie planuojamą rengti, rengiamą ir patvirtintą detalųjį planą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nors detaliojo plano rengimo dokumentuose planavimo tikslas nurodytas ir detalusis planas parengtas ne tik žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bet ir jo gretimybėms. Anot teismo, iš skelbimų turinio negalima suprasti, kad planuojama teritorija apima ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gretimybes, nenurodytas planuojamo žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, pasiūlymo teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Teismas konstatavo, jog skelbimų turinys apie pradedamą rengti detalųjį planą neatitiko Nuostatų 24.1 punkte nustatytų reikalavimų. Be to, akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie informacijos pateikimą savivaldybės interneto tinklalapyje (buvo paskelbta tik internetiniame tinklalapyje www.ve.lt), kaip tai numatyta TPĮ 26 straipsnio 8 dalyje.
Taip pat teismas nustatė, kad buvo pažeistas Taisyklių 27.1.1 punktas, nes nebuvo paskelbtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. AD1-783, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemė sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detalųjį planą. Nurodė, kad detaliojo plano medžiagoje nėra jokių įrodymų apie informacijos paskelbimą stende, apie stendo dydžio ir vietos derinimą su vyriausiuoju architektu, pačios fotonuotraukos. Nustatyti teisės aktų pažeidimai, anot teismo, suponavo TPĮ 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą pareiškėjo teisės raštu teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu, pažeidimą. Teismas, sistemiškai išanalizavęs Nuostatų 4, 7-10, 25.3 punktus, taip pat akcentavo, kad viešos ekspozicijos paskirtis – suteikti galimybę bei sudaryti tinkamas sąlygas visuomenei susipažinti su teritorijų planavimo dokumentu. Įvertino skelbimų apie parengtą žemės sklypo detaliojo plano svarstymo su visuomene baigiamojo etapo turinį ir pažymėjo, kad planavimo organizatorius skyrė per trumpą terminą susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu. Nuostatų 25.3 punkte nustatytas terminas – ne trumpesnis nei 20 darbo dienų, o planavimo organizatorius skyrė tik 11 kalendorinių dienų terminą – nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ 2009 m. vasario 13 d. buvo paskelbta informacija apie papildomą visuomenės supažindinimą su parengtu žemės sklypo detaliuoju planu nurodant, kad vieša ekspozicija vyks 2009 m. kovo 3-6 d. Teismas padarė išvadą, kad aptarti detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimai yra esminiai, darantys skundžiamą teisės akto neteisėtą, priimant aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl skundžiamą aktą panaikino.
III.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo S. A. skundas būtų atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas iš varžytynių. Pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo priimtas 2009 m. rugsėjo 24 d. Taigi pareiškėjas nei ginčijamo Tarybos sprendimo priėmimo metu, nei skundo pateikimo teismui metu nebuvo ir šiuo metu nėra jokio planuojamos teritorijos kaimyninio žemės sklypo savininkas, todėl pareiškėjo skundas pateiktas dėl teisinių pasekmių jam negalinčio sukelti ir nesukeliančio individualaus teisės akto. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nurodęs, kad šiuo metu pareiškėjo sklypą iš varžytynių pardavusiai antstolei iškelta baudžiamoji byla, privalėjo išsiaiškinti nagrinėjamų (baudžiamosios ir civilinės bylos) aplinkybes ir, esant pagrindui, administracinę bylą sustabdyti kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla bei civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo. Nurodo, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis gali nebūti ginčo administraciniame teisme objektu, nes teismas tokiu atveju asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenustato, kokiu būdu planavimo organizatorius turi raštu informuoti (paprastu, registruotu laišku, per antstolius ar pan.) apie pradedamus rengti teritorijų planavimo dokumentus, kas yra pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Informavimas apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią paprastu paštu, anot atsakovo, yra laikomas tinkamu informavimo būdu. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad planavimo organizatoriaus skelbimai spaudoje apie planuojamą rengti detalųjį planą buvo netinkamo turinio, t. y. neatitiko Nuostatų 24.1 punkto reikalavimų. Pažymi, kad formalūs teisės aktų pažeidimai negali sudaryti pagrindo iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo naikinimui. Asmens teisių pažeidimas dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo turi būti akivaizdus, betarpiškai trukdantis asmeniui įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ir teisėtus interesus. Nepakankamai išsami informacija spaudoje dėl pareiškėjų neveikimo negali būti pripažinta kaip juos klaidinanti ir trukdanti realizuoti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-247/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas Nr. 17). Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje stendo su informacija apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią neįrengimas yra taip pat vertinamas kaip formalus pažeidimas. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu ne kartą minėjo, jog stendas kabėjo, tačiau iš geležinkelio pusės, todėl jam buvo nepatogu prie jo prieiti. Stendo fotonuotraukos kopija yra ir plano rengėjo turimame detaliojo plano bylos egzemplioriuje. Būdamas rūpestingu, pareiškėjas galėjo pasidomėti stende esančia informacija ir susisiekti su planavimo organizatoriumi. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, 2010 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010 ir pažymi, kad formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, tačiau jis ne visada gali būti teisingas, tačiau turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Taip pat atsakovas nurodo, kad byloje buvo pažeistos proceso normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, nes nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga iš pareiškėjo atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo S. A. skundas būtų atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teritorijų planavimą reglamentuojančias materialines teisės normas. Teismas ginčijamame sprendime nepagristai pripažino pareiškėjo teisę reikalauti sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo panaikinimo, kadangi pareiškėjo skundas pateiktas dėl teisines pasekmes jam negalinčio sukelti ir nesukeliančio individualaus teisės akto. Pareiškėjas nei ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu, nei skundo pateikimo teismui metu nebuvo ir šiuo metu nėra jokio planuojamos teritorijos kaimyninio žemės sklypo savininkas. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo prašyti panaikinti ginčijamą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir toks reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo neteko kaimyninio žemės sklypo naudotojo statuso, kuriuo remiantis pateikė skundą ir grindė savo teisių pažeidimą. Patenkinus skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis jo teisių gynimo požiūriu nesikeičia ir pareiškėjas, net ir rengiant detalųjį planą iš naujo, nebūtų informuojamas apie pradėtą procesą kaip kaimyninio sklypo naudotojas, kadangi nei nuosavybės, nei valdymo ar naudojimo teisių pareiškėjas į jokį planuojamos teritorijos kaimyninį sklypą neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu priklauso kitiems fiziniams asmenims (V. Š. ir J. Š.), kurie nereiškė jokių pretenzijų dėl rengiamo detaliojo plano ir patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Pareiškėjas tokiu būdu siekia ginti ne savo, o kitų asmenų interesus, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, suteikiančių teisę pareiškėją laikyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkų įgaliotu asmeniu. Nei ABTĮ, nei TPĮ nenumato teisės pareiškėjui kreiptis į teismą, ginant kitų asmenų galimai pažeistas teises. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl savęs priskyrimo suinteresuotai visuomenei ir kaip patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo jį priskirti ir asmenų grupei (suinteresuotai visuomenei), kaip tai numatyta TPĮ 32 straipsnio 4 dalyje. Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimo teisės nustatymas sprendžiamas pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu buvusią turto valdymo padėtį, ir tokiu būdu netinkamai pritaikė ABTĮ 5 ir 22 straipsnių, TPĮ 32 straipsnio nuostatas, pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes. Taip pat, anot trečiųjų suinteresuotų asmenų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo nesilaikyta teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų reikalavimų. Teismas tokiu būdu nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė teritorijų planavimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Tretieji suinteresuoti asmenys vadovavosi TPĮ 31 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 12.4 ir 24.3 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apie pradedamą rengti detalųjį planą buvo informuotas paprastu paštu. Teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu daroma išvada, kad ši procedūra nebuvo atlikta ir kodėl atmesti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įrodymai ir argumentai apie viešumą užtikrinančios procedūros atlikimą, tokiu būdu pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu planavimo organizatorius turi raštu informuoti (paprastu, registruotu laišku, per antstolius ar pan.) apie pradedamus rengti teritorijų planavimo dokumentus. Priešingai nei teigiama ginčijamame teismo sprendime, teisės aktai nedraudžia kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią informuoti ne registruotu, o paprastu paštu. Pažymi, kad teritorijų planavimo procesas yra viešas ir visi suinteresuoti asmenys turi galimybę domėtis šiuo procesu ir jame dalyvauti. Informacija apie teritorijų planavimo procesą taip pat yra skelbiama vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje, prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ir šios viešumą užtikrinančios procedūros buvo įvykdytos - informacija apie detaliojo plano rengimą ne kartą skelbta vietinėje spaudoje (dienraštyje „Vakarų ekspresas"), surengta vieša ekspozicija, viešas susirinkimas, o teismų praktikoje pripažįstama, kad nepakankamai išsami informacija spaudoje dėl pareiškėjų neveikimo (spaudos ir skelbimo apie detalaus plano rengimą neskaitymo) negali būti pripažinta kaip juos klaidinanti ir trukdanti realizuoti savo teises.
Nurodo, kad pareiškėjas jokių pasiūlymų nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metų dėl detaliojo plano sprendinių nepateikė. Vienintelė pareiškėjo nurodyta pretenzija yra susijusi su detaliojo plano sprendiniais, kuriais numatomas automobilių užstatymas tariamai neatitrauktas nuo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio žemės sklypo, tačiau tai yra nepagrįsti argumentai, nes atstumai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl teismo išvados, kad planavimo organizatoriaus skelbimai spaudoje apie planuojamą rengti detalųjį planą buvo netinkamo turinio, t. y. neatitiko Nuostatų 24.1 punkto reikalavimų, nurodo, jog formalūs teisės aktų pažeidimai negali sudaryti pagrindo iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo naikinimui. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad Nuostatų 24.1 punkto reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti. Vienintelė nenurodyta informacija yra planuojamo žemės sklypo būdas ir pobūdis (ši informacija nenurodyta, kadangi žemės sklypo būdas detaliuoju planu nebuvo keičiamas), informacija apie numatomus statyti statinius (kurios pateikimas pagal Taisyklių 27.1.1 punktą nėra privalomas), plano rengėjo elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai, bei nepažymėta, kad planas parengtas ne tik žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bet ir jo gretimybėms, tačiau tokie formalūs pažeidimai negali sudaryti pagrindo iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo panaikinimui. Nesutiko su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie ginčo detaliojo plano viešą paskelbimą Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Faktas, jog ginčo detalusis planas bei jį patvirtinęs administracinis aktas buvo paskelbti Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje www.klaipeda.lt, nėra paneigtas jokiais įrodymais. Be to, ir šiandien ginčo detalusis planas yra skelbiamas Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje. Dėl Taisyklių 27.1.1 punkto pažeidimo tretieji suinteresuoti asmenys, sistemiškai įvertinę Taisyklių 27.1.1 punkto, Nuostatų 24.1 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą spaudoje turi būti skelbiama vieną kartą ir šios informacijos, atitinkančios Nuostatų 24.1 punkto reikalavimus, paskelbimas yra tinkamas vykdomosios institucijos sprendimo apie pradedamą teritorijų planavimo procesą paskelbimo būdas ir atitinka Taisyklių 27.1.1 punkte nustatytą reikalavimą, atskirai neskelbiant spaudoje viso vykdomosios institucijos sprendimo dėl teritorijų planavimo proceso pradžios teksto. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskričių viršininkų, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakyme Nr. AD1-783 nenurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Taigi jis įsigaliojo jo pasirašymo dieną, minėto įsakymo tekstas paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt. Esant šioms aplinkybėms, anot trečiųjų suinteresuotų asmenų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtas sprendimas nebuvo paskelbtas. Ginčijamame teismo sprendime taip pat nepagrįstai pažymėta, kad buvo pažeisti Taisyklių 27.1.1 punkto reikalavimai informacijos apie teritorijų planavimo procesą paskelbimui stende. Teismas rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais, kad stendas tariamai nebuvo įrengtas, nors byloje jokiais įrodymais tokie paaiškinimai nėra pagrįsti. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė planavimo organizatoriui, nors ABTĮ 22 straipsnio 2 dalies 6 punktas būtent skundą teikiantį pareiškėją įpareigoja pateikti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, patvirtinančius įrodymus. Be to, byloje buvo pateiktos prie planuojamos teritorijos įrengto stendo fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad minėtas stendas buvo įrengtas. Teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 38 punktu, kuris numato, kad detalųjį planą sudaro aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais ir procedūrų dokumentai, ir teigia, kad visi detaliojo plano procedūrų dokumentai turėjo būti pateiktoje detaliojo plano medžiagoje, neatsižvelgdamas į tai, kad pačių Taisyklių 40 punkte tarp detaliojo plano procedūrų dokumentų, kurie turi būti detaliojo plano medžiagoje, nėra nurodyta, jog turi būti pridėti kažkokie dokumentai, patvirtinantys stendo įrengimo faktą (fotonuotraukos ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai). Be to, tokio pobūdžio teisės pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinamas kaip formalus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S. A. atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinius skundus su jais nesutinka, prašo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti, o trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo, todėl pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktą toks apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o priėmus, turi būti paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 133 straipsnį ir 103 straipsnio 3 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, o ne advokato kontora, kurioje yra advokato darbo vieta. Nebūdama teisinių santykių subjektu, advokatų kontora negali būti atstovavimo sutarties šalimi, todėl prie apeliacinio skundo pridėtos atstovavimo sutartys yra niekinės. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio l dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesinė bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Minėtoje teisės normoje advokatų kontora nepaminėta. Advokatas Deivis Valiulis galėtų pasirašyti apeliacinį skundą tik tuo atveju, jeigu dėl to su juo asmeniškai būtų sudaryta atstovavimo sutartis. Nurodo, kad apeliaciniai skundai grindžiami ta aplinkybe, jog jis ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu bei skundo pateikimo teismui metu nebuvo ir nėra planuojamos teritorijos kaimyninio žemės sklypo savininkas. Pareiškėjas pažymi, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jame esantis gyvenamas namas yra parduoti iš varžytynių. Tai įvyko dėl nusikalstamos veikos, teismuose vyksta ginčai, todėl jis tik laikinai yra netekęs nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Be to, tiek iki žemės sklypo pardavimo iš varžytynių, tiek po pardavimo iš varžytynių pareiškėjas nenustojo būti šio žemės sklypo naudotoju, nes iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taigi pagal TPĮ turi tokias pačias teises kaip ir kaimyninio sklypo savininkai. Dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas, kaip sukeliantis pasekmes pareiškėjui, gali būti ginčo objektu administraciniame procese. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinių skundų argumentais ir palaikydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir gretimybių detalųjį planą jis informuotas nebuvo, kad skelbimų turinys apie pradedamą rengti detalųjį planą neatitiko Nuostatų 24.1 punkte nustatytų reikalavimų. Anot pareiškėjo, papildomai skelbimų turinys neatitinka ir daugiau reikalavimų negu nustatė pirmosios instancijos teismas. Pavyzdžiui, skelbime apie pradedamą rengti detalųjį planą, kuris buvo paskelbtas 2007 m. gegužės 4 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“, nurodyta, kad detaliojo plano rengimas, derinimai ir viešas svarstymas su visuomene vyks trimis etapais, bendrąja tvarka, kai planavimo užduotimi buvo nustatyti keturi planavimo proceso etapai. Be to, pagal Taisyklių 37 punktą skelbimas apie pradedamą rengti detalųjį planą galėjo būti paskelbtas tik po planavimo sąlygų išdavimo, t. y. po 2008 m. vasario 20 d., tačiau toks skelbimas buvo paskelbtas 2007 m. gegužės 4 d., t. y. prieš 9,5 mėnesius iki planavimo proceso pradžios ir planavimo sąlygų išdavimo. Todėl šiame skelbime nurodytas planavimo proceso etapų skaičius nesutapo su vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytu planavimo proceso etapų skaičiumi. Anot pareiškėjo, išankstinis skelbimas apie rengiamą detalųjį projektą, kai realiai apie metus planas nerengiamas, tik klaidina kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, apie tokį skelbimą pamirštama. Pagal TPĮ 25 straipsnio 2 dalį parengiamojo etapo metu, be kitų darbų, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Tokiu būdu skelbimas apie pradedamą rengti detalųjį planą neatitiko teisės aktų reikalavimų pagal savo turinį ir skelbimo momentą. Pareiškėjas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo pažeistas Taisyklių 27.1.1 punktas. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. ADI-783 įsigaliojo jo pasirašymo dieną, tačiau spaudoje jis turėjo būti paskelbtas ne dėl to, kad jis įsigaliotų, o dėl to, kad būtų užtikrintos detaliojo planavimo viešumo procedūros. Tokiu būdu buvo pažeista ir TPĮ 31 straipsnio l dalis. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad visi detaliojo plano procedūrų dokumentai turėjo būti pateiktoje detaliojo plano medžiagoje, o detaliojo planavimo medžiagoje skelbimo, kuris detaliojo planavimo parengiamajame etape būtų pritvirtintas prie įrengto stendo, nėra. UAB „A 405“ pateikta fotonuotrauka nepatvirtina, kad planavimo parengiamajame etape nufotografuotas skelbimas buvo pritvirtintas prie pastato sienos. Iš fotonuotraukos negalima nustatyti prie kokio pastato ir kada nufotografuotas skelbimas, galimai tai padaryta jau prasidėjus šiam teismo procesui. Pažymi, kad Pagal TPĮ 31 straipsnio 4 dalį stendas su atitinkama informacija prie planuojamos teritorijos turi būti įrengtas du kartus. Antrą kartą jame planavimo organizatoriai skelbia apie parengtą žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką. Ši procedūra taip pat nebuvo atlikta.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ atsiliepimu į atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais, tokią poziciją grįsdami jų pačių pateikto apeliacinio skundo motyvais.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Atsakovas nurodo, kad palaiko trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentus. Papildomai dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi pažymi, kad detaliojo plano panaikinimas gali daryti įtaką dabartinio (naujo) žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms. Detaliojo plano panaikinimas dabartiniam žemės sklypo savininkui gali sukelti tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes, todėl dabartinis žemės sklypo savininkas turi teisę disponuoti skundo dalyku ir spręsti, ar reikšti reikalavimą ir panaikinti šalia esančios teritorijos planavimo dokumentą ar ne. Detaliojo plano panaikinimas nedarytų įtakos buvusio žemės sklypo savininko (pareiškėjo) subjektinėms teisėms, todėl pareiškėjas siekia apginti ne savo teises, o ginti viešą interesą, tačiau tokiu atveju pareiškėjas turi pareigą įrodyti aplinkybes, sudarančias sąlygas ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžių metu nenurodė kaip detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jo teises. Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas galėtų pasireikšti patirta turtui žala, o pareiškėjas turėtų teisę į žalos atlyginimą, jeigu pareiškėjas įrodytų, jog dėl neinformavimo sklypo vertė pardavimo metu buvo mažesnė nei ta, kuri būtų buvusi pareiškėjui žinant apie gretimos teritorijos planavimą. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad paties administracinio akto panaikinimas gali lemti pareiškėjo teisių gynimą, nes ne administracinio akto panaikinimas, o galimos žalos (negautų pajamų) atlyginimas galėtų atkurti iki galimo pažeidimo buvusią padėtį ir taip apginti subjektinę teisę. Tokia asmens teisė į žalos atlyginimą galėtų būti realizuojama bendrosios kompetencijos teisme ir paremta šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į tai, ar pats detalusis planas bus ar nebus panaikinamas. Šiuo aspektu atsakovas taip pat išdėsto argumentus, nurodytus jo apeliaciniame skunde. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, t. y. perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Tokia teismų praktika yra ydinga tuo aspektu, kad plano rengėjas plano rengimo metu, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, negalėjo tikėtis, kad ginčo atveju jam teks įrodinėjimo našta ir todėl jis plano rengimo metu turi pareigą rūpintis įrodymais. Plano rengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė organizatoriaus pareigos informuoti apie pradedamus rengti teritorijų planavimo dokumentus kažkokiu konkrečiu būdu. Informavimas apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią paprastu paštu yra laikomas tinkamu informavimo būdu. Pareiškėjas neįrodė, kad jis buvo netinkamai informuotas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A 405“ nurodytu būdu - paprastu laišku, panaudojant detaliojo plano byloje esančius pašto ženklus. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A 405“ nurodytoje vietoje nebuvo įrengtas stendas, nors galimybę įrodyti šią aplinkybę turėjo (pavyzdžiui, liudytojų parodymais). Pareiškėjas nenuginčijo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A 405“ darytos stendo nuotraukos, esančios byloje, tikrumo, o teismas sprendime dėl pateiktos stendo nuotraukos tikrumo ir reikšmės, vertindamas pareiškėjo informavimo tinkamumą, iš viso nepasisakė. Anot atsakovo, teisės aktų nepakankamas detalizavimas dėl informavimo būdo negali būti aiškinamas planavimo organizatoriaus nenaudai – kaip įrodinėjimo apie tinkamą informavimą pareigos perkėlimas planavimo organizatoriui. Įrodinėjimo našta tenka pažeidimą įrodinėjančiai šaliai, t. y. pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“. Dėl šio Sprendimo panaikinimo į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi pareiškėjas S. A. 2011 m. spalio 5 d. su skundu, kuriame nurodė, kad jis yra gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojas, ir jis nebuvo informuotas apie minėto sklypo detalųjį planavimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 4 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 37 punktas, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 25.1 punktas, t. y. buvo pažeistos detaliojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teritorijų planavimo komitetas, posėdyje apsvarstęs detaliojo plano konceptualiąją dalį, detaliojo plano koncepcijai pritarė, tačiau nurodė, kad užstatymas ir parkavimas turi būti atitraukti nuo gyvenamųjų sklypų normuojamais atstumais, tačiau detaliajame plane šis nurodymas neįvykdytas, ir automobilių parkavimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne tik neatitrauktas nuo jo (pareiškėjo) naudojamo žemės sklypo, bet su juo ribojasi.
Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad buvo pažeistos detaliojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nevertina pareiškėjo argumentų dėl detaliojo plano sprendinių – automobilių stovėjimo aikštelės atstumo iki pareiškėjo sklypo ribos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydami, kad pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas, nes pareiškėjas skundą padavė dėl individualaus teisės akto, kuris negali pareiškėjui sukelti ir nesukelia teisinių pasekmių, nes pareiškėjas nei ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu, nei skundo pateikimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra jokio planuojamos teritorijos kaimyninio žemės sklypo savininkas. Apeliaciniai skundai grindžiami aplinkybe, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. (Sprendimo priėmimo metu) ir šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso kitiems fiziniams asmenims – V. Š. ir J. Š., kurie nereiškia jokių pretenzijų dėl patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Kai pareiškėjo žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių 2009 m. kovo 9 d., pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į žemės sklypą, t. y. pareiškėjas dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo neteko kaimyninio žemės sklypo naudotojo statuso, kuriuo remdamasis padavė skundą ir grindė savo teisių pažeidimą. Šie apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais, nes byloje pateiktų įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su skundu, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys iš nekilnojamojo turto registro apie tai, kad pareiškėjas S. A. tuo metu, kai buvo priimtas Sprendimas ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, nebuvo žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas (b. l. 94-99). 2009 m. balandžio 15 d. buvo išregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, remiantis 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu. 2009 m. kovo 15 d. buvo įregistruota, kad šio žemės sklypo su statiniais savininkas yra Saulius Mickus šio akto pagrindu, o nuo 2009 m. gegužės 19 d. žemės sklypo su statiniais nuosavybės teisė įregistruota V. Š. ir J. Š. 2009 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pagal bylos duomenis žemės sklypu faktiškai naudojasi pareiškėjas. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad jis Klaipėdos apygardos teisme civilinio proceso tvarka bylinėjasi dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir turto – gyvenamojo namo su ūkiniais statiniais ir žemės sklypo grąžinimo jo nuosavybėn. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarties matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškiniui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo užtikrinti uždraudė atsakovams V. Š. ir J. Š. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nutartyje nurodyta, kad nutarta S. A. paskirti šio turto saugotoju, leisti jam turtą valdyti ir juo naudotis. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino S. A. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudė V. Š. ir J. Š. atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdymu bei naudojimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu S. A. ieškinį atmetė, tačiau šis sprendimas yra neįsiteisėjęs.
Atsakovo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ priimtas ir pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tuo metu, kai buvo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios priemonės ir pareiškėjui pavesta žemės sklypą su statiniais valdyti ir naudoti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme kalbama apie planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo numatytu pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; kt.). Pirmiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu ir ginčydamas Sprendimą, turėjo teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl to nagrinėjamoje byloje teigti, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis su skundu teisminės gynybos ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjas skunde nurodė, kokios jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti atsakovui patvirtinus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalųjį planą. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypo savininkams V. Š. ir J. Š. uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdymu bei naudojimu.
Nepripažintini pagrįstais atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie pradėtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detalųjį planavimą, kad buvo pažeistos detaliojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros ir dėl to pareiškėjas negalėjo laiku išreikšti savo pretenzijų dėl rengiamo plano sprendinių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su detaliojo planavimo organizatoriaus pareiga apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, užtikrinti teritorijų planavimo viešumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų taikymą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareigą detaliojo planavimo organizatoriui raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie žemės sklypo ar grupės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis. Nuostatų 24.3 punkte nustatyta pareiga planavimo organizatoriui raštu pateikti Nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją (informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą: planavimo tikslai, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresas) planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Taisyklių 27.1.1 punkte, kuris be reikalavimo detaliojo planavimo organizatoriui apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, numato ir kitus visuomenės informavimo būdus, t.y. parengiamojo etapo metu savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą, viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal parengto detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinį pareiškėjo valdomas žemės sklypas ribojasi su suplanuotu sklypu. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui raštu buvo pranešta apie teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus. Kadangi detaliojo planavimo organizatorius turi pranešti raštu kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams minėtą informaciją, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ne pareiškėjas turėjo įrodinėti, jog jis negavo laiško, apie kurio siuntimą buvo nurodoma byloje, o atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti, kad siuntė pareiškėjui jų nurodomą laišką. Nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje įrodymus, susijusius su viešai skelbta informacija, pagrįstai nustatė, jog informacija nebuvo tinkamai paskelbta. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-783 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detaliojo plano rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detalųjį planą. Detaliojo planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus; spręsti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo klausimus. Nuspręsta detalųjį planą rengti, viešai svarstyti su visuomene ir derinti bendrąja tvarka. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra valstybinė žemė, 2007 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2-205-(12.24) Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė sutikimą rengti detaliojo plano projektą, kurio tikslas žemės sklypo didinimas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Planavimo dokumentuose buvo nurodoma, kad planuojamas žemės sklypas ne tik (duomenys neskelbtini), bet žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jo gretimybės. Skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano projektą išspausdintas 2007 m. gegužės 4 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, skelbimas apie parengto žemės sklypo svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą paskelbtas 2008 m. birželio 10 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, skelbimas apie papildomą parengto žemės sklypo detaliojo plano supažindinimą su visuomene paskelbtas 2009 m. vasario 13 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“. Šiuose skelbimuose buvo nurodyta informacija apie planuojamą rengti, rengiamą ir patvirtintą detalųjį planą adresu (duomenys neskelbtini), nors detaliojo plano rengimo dokumentuose planavimo tikslas nurodytas ir detalusis planas parengtas ne tik žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bet ir jo gretimybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš skelbimų turinio negalima suprasti, kad planuojama teritorija apima ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gretimybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skelbimų turinys apie pradedamą rengti detalųjį planą neatitiko Nuostatų 24.1 punkte nustatytų reikalavimų, pažymėjo, kad pažeistas Taisyklių 27.1.1 punktas, nes nebuvo paskelbtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. AD1-783, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemė sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo gretimybių detalųjį planą. Taisyklių 27.1.1 punktas numato, kad informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį ir kt. taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad toks stendas, atitinkantis teisės akto reikalavimus, buvo įrengtas. Pirmosios instancijos teismas vien remdamasis pateikta nuotrauka, neturėjo galimybės konstatuoti, jog stendas buvo įrengtas laiku ir toje vietoje, kaip tai numato Taisyklių 27.1.1 punktas. Pirmosios instancijos teismo nustatyti detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimai negali būti pripažinti formaliais, nes dėl šių pažeidimų (buvo nustatytas ne vienas pažeidimas) buvo užkirstas kelias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojui pareikšti pretenzijas dėl planuojamos įrengti automobilių sovėjimo aikštelės šalia žemės sklypo ribos ir kad tos pretenzijos būtų išnagrinėtos rengiant detalųjų planą.
Dėl pirmiau nurodytų argumentų nenustatytina, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių turėjo atmesti pareiškėjo skundą.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nuostata, „kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“ reiškia tai, jog asmens kreipimasis į teismą turi būti sąlygotas su tikrai ar galimai pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų gynimu. Šios nuostatos pagrindu darytina išvada, kad teisme, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, nėra ginamas toks asmens kreipimasis į teismą, kuris nėra susijęs su atitinkamų jo subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Tokiu būdu, asmens, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, galimai pažeistų subjektinių teisių ar teisėtų interesų pobūdis bei apimtis apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei pagrindą, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 1828/2006). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad detaliojo plano sprendinys, susijęs su automobilių stovėjimo stovėjimo aikštelės įrengimu šalia pareiškėjo naudojamo sklypo, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų detaliojo plano sprendinių, kurie būtų tiesiogiai susiję su galimu pareiškėjo teisių pažeidimu. Iš UAB „A 405“ atsiliepimo matyti, kad detaliajame plane šalia pareiškėjo sklypo numatytos automobilių sustojimo vietos, kad detalaus plano užsakovai buvo susitikę su pareiškėju ir geranoriškai atsižvelgdami į jo pageidavimus bei nuogąstavimus pažadėjo neįrengti automobilių stovėjimo vietų šalia sklypo ribos, bet nežiūrint į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą (b. l. 26). 2012 m. sausio 9 d. teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nurodė, kad vykdo techninio projekto korekciją, vietoje stovėjimo aikštelės bus žalioji zona, korekcija jau padaryta ir vietoje automobilių stovėjimo aikštelės bus žalioji zona, to, kas nurodyta detaliajame plane, nebus, darys projekto pakitimus (b. l. 112). Įvertinus tai, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog detaliojo plano sprendinys, susijęs su automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu šalia pareiškėjo naudojamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeidžia jo teises, byloje nustatyta, kad buvo pažeistos detaliojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros ir dėl to pareiškėjas negalėjo laiku išreikšti savo pretenzijų dėl rengiamo plano sprendinių bei išspręsti detaliojo plano rengimo procese, todėl darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti atsakovo Sprendimo ir juo patvirtinto detaliojo plano dalį, kuri yra tiesiogiai susijusi su galimu pareiškėjo teisių pažeidimu – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu šalia pareiškėjo naudojamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad panaikintinas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto ir juo patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano dalis dėl detaliojo plano sprendinio, kuriuo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Pareiškėjas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo, todėl pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktą toks apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o priėmus, turi būti paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 133 straipsnį ir 103 straipsnio 3 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir 26 straipsnio 2 dalį teisinių santykių subjektas yra pats advokatas, o ne advokato kontora, kurioje yra advokato darbo vieta. Taip pat nurodo, kad, nebūdama teisinių santykių subjektu, advokatų kontora negali būti atstovavimo sutarties šalimi, todėl prie apeliacinio skundo pridėtos atstovavimo sutartys yra niekinės. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio l dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesinė bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Minėtoje teisės normoje advokatų kontora nepaminėta. Advokatas Deivis Valiulis galėtų pasirašyti apeliacinį skundą tik tuo atveju, jeigu dėl to su juo asmeniškai būtų sudaryta atstovavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad advokatas Deivis Valiulis neturėjo teisės atstovauti tretiesiems suinteresuotiems asmenims pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“, UAB „Verslo vertikalė“ ir Advokatų Kalyčio, Rukštelės, Valiulio ir partnerių kontoros „Acta Juris“ sudarytas atstovavimo sutartis, nes atstovavimo sutartis pasirašė advokatas Deivis Valiulis, tretieji suinteresuoti asmenys atstovavimo sutartimis pavedė Deiviui Valiuliui vesti bylas, atstovauti administracinėse bylose, kliento vardu pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą ir t. t. (b. l. 146-147, 150-151). Tai, kad sutartyse nurodyta, jog sutartys sudarytos su advokatų kontora, kad klientas paveda bet kuriam advokatų kontoros advokatui atlikti minėtus veiksmus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Deivis Valiulis negalėjo pasirašyti apeliacinio skundo, kad tretieji suinteresuoti asmenys nepavedė šiam konkrečiam advokatui, kuris pasirašė atstovavimo sutartis, pasirašyti apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Kamineros grupė“ ir UAB „Verslo vertikalė“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti.
„Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T2-312 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktą ir juo patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano dalį dėl detaliojo plano sprendinio, kuriuo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Nutartis neskundžiama.