Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atstovaujamo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, tretieji asmenys Jonavos rajono savivaldybės administracija, S. S., G. D., N. A., L. Z., J. K., A. A., R. Č., D. A. J., A. I., G. L., M. S., R. B., G. V., uždaroji akcinė bendrovė „Argitra“, V. K., I. Ž., E. P., O. N. Ž., E. S., A. S., F. B., L. D., V. J., G. K., J. F., R. Š., R. J., O. V. Ž., M. B. dėl neteisėtai vykdyto patalpų savininkų balsavimo raštu pagrindu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 100-111).Teismas nurodė, kad atsakovės iniciatyva, vykdant jai pavestas namo administratoriaus funkcijas, 2014 m. spalio 29 d. buvo surašytas defektinis aktas (duomenys neskelbtini), namo stogo avarinei situacijai likviduoti. Atsižvelgus į defektiniame akte nurodytas aplinkybes, atsakovė priėmė sprendimą atlikti viso stogo remonto darbus ir sudarė preliminarią lokalinę darbų sąmatą. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“, vykdydama butų ir kitų patalpų savininkų apklausą dėl kaupiamosios sąskaitos atidarymo stogo remonto darbams atlikti raštu, pažeidė teisės aktų reikalavimus, ką iš dalies pripažino ir UAB „Jonavos paslaugos“ atstovės. Buvo pažeisti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo nuostatai, kadangi tinkamai parengti balsavimo biuleteniai nebuvo išdalinti ir/ar įteikti kiekvienam buto savininkui, jie nebuvo išsiųsti butų savininkams ir registruotu laišku. Balsavimas vyko atsakovės atstovui bandant asmeniškai surasti namo butų bendraturčius bei jiems įteikti balsavimo biuletenius. Butų savininkams, kurių nepavyko surasti namuose, balsavimo biuleteniai kitokiu būdu nebuvo įteikiami ar siunčiami. Tačiau atsakovė 2015 m. sausio 14 d. daugiabučio namo laiptinėse pakabino skelbimą, kuriame visi namo gyventojai buvo informuojami apie gyventojų apklausą dėl namo stogo remonto kaupiamosios sąskaitos atidarymo, nurodyta preliminari sąmatos kaina bei gyventojų apklausos vykdymo laikotarpis. Teismas laikė, kad kiekvienas namo buto savininkas turėjo galimybę balsuoti ir išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą kaupiamosios sąskaitos atidarymui, nors ir negavęs balsavimo biuletenio. Butų savininkai galėjo išreikšti savo valią atvykdami į UAB „Jonavos paslaugos“ būstinę ir pareikalavę atsakovę pateikti balsavimo biuletenį. Ieškovas nurodė, kad paskelbto balsavimo metu, jis buvo išvykę į užsienį, tačiau nustatyta, kad jis apie vykdomą apklausą ir balsavimą buvo informuotas telefonu trečiojo asmens N. A.. Sutiktina ir su kitais ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įteikti balsavimo biuleteniai ir 14 namo butų savininkei Jonavos rajono savivaldybei. Savivaldybės įgalioto atstovo nuomonė buvo išklausyta telefonu, vėliau savivaldybės atstovas savo valią išreiškė pasirašydamas 2015 m. sausio 28 d. protokole, tačiau Jonavos rajono savivaldybei balsavimo biuleteniai nebuvo įteikti, savivaldybė negrąžino užpildyto biuletenio atsakovei, biuletenyje nepasirašė savivaldybės įgaliotas atstovas su pridedamu įgaliojimu veikti juridinio asmens vardu. Tokiu būdu buvo pažeisti Tvarkos aprašo 3.8 punkto nuostatai. Iš 2016 m. sausio 26 d. apklausos rezultatų suvedimo pagal balsavimo biuletenį protokolo matyti, kad, be kitų narių, balsų skaičiavimo komisijoje dalyvavo daugiabučio namo atstovė N. A., kuri taip pat pasirašė minėtame protokole, todėl teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad į balsų skaičiavimo komisiją nebuvo pakviestas patalpų savininkų įgaliotas atstovas ar kitas patalpų savininkas. Dalyvaudama teismo posėdyje N. A. patvirtino, kad ji dalyvavo komisijoje skaičiuojant balsus. Iš teismui pateikto apklausos rezultatų suvedimo pagal balsavimo biuletenius protokolo matyti, kad protokole nenurodytas įteiktų (išsiųstų) ir gautų, negaliojančių biuletenių skaičius, todėl pripažintina, kad atsakovė, vykdydama balsavimą raštu, pažeidė ir Tvarkos aprašo 3.12 punktą. Ginčo atveju iš 2015 m. sausio 26 d. apklausos rezultatų suvedimo pagal balsavimo biuletenius protokolo matyti, kad nebalsavusių asmenų skaičius – 21. Be to, Jonavos rajono savivaldybei nebuvo įteikti balsavimo biuleteniai, balsai įskaičiuoti pasirašant ant protokolo savivaldybės atstovui. Todėl pripažintina, kad atsakovės komisijai, skaičiuojant balsavusiųjų biuletenius, buvo pažeistas ir Tvarkos aprašo 3.14 punktas, kadangi grąžintų biuletenių skaičius nagrinėjamu atveju buvo mažesnis už 1/2 visų išduotų biuletenių. Atmestinas ieškovo argumentas, kad Savivaldybė, kaip butų savininkė, negalėjo išreikšti 14 butų pozicijos, jos balsas turėjo būti skaičiuojamas kaip vienas. Remonto ir statybos skyriaus specialistas V. R., pasirašydamas 2015 m. sausio 28 d. susirinkimo protokole, išreiškė Jonavos rajono savivaldybės tikrąją valią. Stogo remonto lėšų kaupimui pritarė (duomenys neskelbtini) name esantys butai Nr. 2, 14, 17, 23, 24, 27, 29, 30, 31, 33, 38, 41, 42, 43. Ieškovo argumentai, kad administratoriaus vykdytas patalpų savininkų balsavimas raštu vyko tik formaliai, atsakovei siekiant bet kokia kaina atidaryti sąskaitą stogo remonto lėšoms kaupti, nors stogo remontas namui nebuvo reikalingas, vertintini kritiškai, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog namo stogo remontas buvo būtinas, o atsakovė, siekdama atidaryti sąskaitą stogo remonto lėšoms kaupti, vykdė jai pavestas funkcijas. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo (pakeitimo) yra tik butų ir kitų savininkų valios išraišką įforminantis dokumentas. Nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau jos priimtu sprendimu yra įforminami civilinio teisinio pobūdžio teisiniai administravimo santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokio sprendimo teisėtumas vertinamas civilinės teisės normų aspektu. Sutiktina su atsakovės atstovių argumentais, kad daugumos namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų valia dėl kaupiamosios sąskaitos namo stogui remontuoti atidarymo buvo išreikšta, dauguma namo gyventojų pritarė sąskaitos atidarymui ir stogo remonto darbams. Nors šiuo atveju teismas nustatė, kad vykdant gyventojų apklausą, vėliau skaičiuojant balsų biuletenius, atsakovė pažeidė eilę Tvarkos aprašų punktų, tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais pažeidimais nagrinėjamame kontekste. Atsakovė, kaip namo administratorė, gavusi daugumos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymus, kuriuose aiškiai išreikšta jų valia pritarti kaupiamosios sąskaitos atidarymui, šią valią ginčijamu sprendimu įformino tinkamai ir priėmė sprendimą, atitinkantį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Visi namo gyventojai buvo įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau nei vienas jų neprisijungė prie ieškinio. Priešingai, didžioji dauguma dalyvavusių parengiamajame teismo posėdyje trečiųjų asmenų nurodė, kad pritarė namo stogo remontui ir kaupiamosios sąskaitos atidarymui. Civiline teisine prasme namo gyventojams suteikus galimybę išreikšti poziciją dėl ginčo, nei vienas iš trečiųjų asmenų nelaiko, kad jų teisės buvo pažeistos. Tik trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad jis pritaria ieškovo pozicijai, nors iš atsakovės pateikto skolininkų sąrašo matyti, kad skolos už M. S. priklausančio butą (duomenys neskelbtini), nėra, tai reiškia, kad šis trečiasis asmuo už stogo remontą yra sumokėjęs. Teismas neturi pagrindo abejoti daugumos namo gyventojų išreikšta valia pritarti namo stogo kaupiamosios sąskaitos atidarymui. Vienintelis iš daugiabučio namo savininkų - ieškovas nesutinka su esama situacija, tačiau to nepakanka, jog būtų pripažintas negaliojančiu civiline teisine prasme daugumos namo savininkų sprendimas atlikti namo stogo remontą. Iš Gyventojų, skolingų už stogo remontą, sąrašo matyti, kad skolingi už namo stogo remonto darbus yra tik 14 butų iš 45, kai kurių gyventojų skolos yra neženklios. Tai patvirtina, kad didžioji dalis gyventojų už namo stogo remontą sumokėjo. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl protokolo suklastojimo (nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d.). Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išspręsti šioje byloje pareikštus reikalavimus, reikalingi faktai gali būti nustatyti šioje byloje ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl to ieškovo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas D. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas (T.1, b.l. 8). Daugiabučiame name nėra įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1667 atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ buvo paskirta (duomenys neskelbtini), namo butų ir kilų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (T.1, b.l. 42–46, 140-148). Vykdydama daugiabučio namo administratoriaus funkcijas UAB „Jonavos paslaugos“ 2014 m. rugsėjo mėnesį, atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą, kurios metu nustatė, kad namo stogas yra avarinės būklės, stogo danga yra susidėvėjusi, daugelyje vietų praleidžia kritulius, ventiliacijos kanalai ir kaminai sugriauti, latakų ir lietvamzdžių sistema susidėvėjusi. 2014 m. spalio 27 d. ir 2014 m. spalio 29 d. buvo surašyti defektiniai aktai namo stogo avarinei situacijai likviduoti, kuriame nuspręsta pasiūlyti gyventojams atlikti viso daugiabučio namo stogo remonto (atnaujinimo) darbus bei buvo sudaryta preliminari lokalinė sąmata ir nustatyti numatomi atlikti darbai (T.1, b.l. 19–22). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). laiptinėse 2015 m. sausio 14 d. buvo pakabintas skelbimas, kuriame namo gyventojai informuojami apie gyventojų apklausą dėl namo stogo remonto kaupiamosios sąskaitos atidarymo (T.1, b.l. 23). Skelbime nurodyta preliminari sąmatos kaina bei gyventojų apklausos vykdymo laikotarpis – nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 28 d. (T.1, b.l. 27-31). Laiptinių skelbimų lentose 2015 m. sausio 26 d. buvo patalpintas apklausos rezultatų suvedimo pagal balsavimo biuletenius protokolas, kuriame nurodoma, kad kaupiamosios sąskaitos atidarymui pritarė 24 butų savininkai, kas sudaro 50 proc. + 1 visų gyventojų balsų (T.1, b.l. 9, 24). Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. sausio 15 d. (taip dokumente) buvo pritarta kaupiamosios sąskaitos, kurioje kaupiamos lėšos stogo remonto darbams, atidarymui (pritarė 24 butai iš 45) (T.1, b.l. 25).Apelianto nuomone, teismas sprendime pripažinęs, kad priimant sprendimą dėl kaupiamosios sąskaitos stogo remontui atidarymo buvo pažeistos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo nuostatos, turėjo ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogas yra bendrojo naudojimo objektas ir dėl to byloje ginčo nėra, nes ieškovui kartu su kitais daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju stogo) naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kadangi šiuo atveju įstatymuose jiems nustatytoms teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, valdymu ir priežiūra, įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, bendrojo naudojimo objektams administruoti teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta administratorė – atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ (CK 4.83 str. 3 d., CK 4.84 str. 1 d.). Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina bendrosios dalinės nuosavybės teisę, teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais visais atvejais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Taigi šiuo atveju priimti sprendimą dėl būtinumo remontuoti stogą ir kaupti lėšas jo remontui turėjo teisę daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 4 punkto redakcija, galiojusia iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., pagrindinis administratoriaus uždavinys buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Tai reiškia, kad administratorės funkcijos susijusios būtent su minėtu uždaviniu, t. y. privalomųjų reikalavimų užtikrinimu. Šiuo atveju, administratorė padėjo namo bendraturčiams realizuoti teisę bendrais sprendimais nuspręsti dėl kaupiamosios sąskaitos atidarymo ir lėšų kaupimo stogo remontui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-895 redakcija) patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas, kurio 3.1 punkte nustatyta, kad balsavimo organizatorius apie rengiamą balsavimą paskelbia savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose ir parengia Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius įteikia asmeniškai pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape arba išsiunčia registruotu laišku (aprašo 4.2 p.); gavę balsavimo biuletenį, bendrijos nariai (ar jų įgalioti asmenys) turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“ (aprašo 4.3 p.). Užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje, hole ir t. t.) ar atsiųsti paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui (aprašo 4.4 p.). Balsavimo rezultatus skaičiuoja balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta balsų skaičiavimo komisija (aprašo 4.5 p.). Balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas); protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai; pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės padaryti pažeidimai, vykdant apklausą raštu, nelaikytini esminiais nagrinėjamos bylos kontekste, nors jam nebuvo įteiktas balsavimo biuletenis, nebuvo surašytas biuletenių įteikimo aktas, įrengta balsadėžė, be to, pateikti keli skirtingi balsų skaičiavimo protokolo variantai. Byloje nustatyta, kad atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinėse 2015 m. sausio 14 d. pakabintu skelbimu pranešė namo gyventojams apie gyventojų apklausą dėl namo stogo remonto kaupiamosios sąskaitos atidarymo (T.1, b.l. 23). Skelbime nurodyta preliminari sąmatos kaina bei gyventojų apklausos vykdymo laikotarpis – nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 28 d. bei parengė balsavimo raštu biuletenius (T.1, b.l. 27-31), kurie iš esmės atitinka aukščiau paminėto aprašo ir jo 1 priedo reikalavimus. Sutiktina, jog apraše yra nurodyti reikalavimai biuletenių balsavimui raštu įteikimui – t.y. biuletenį galima įteikti asmeniškai, pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape, išsiunčiant registruotu laišku, įdedant į pašto dėžutę, surašant aktą apie balsavimo biuletenių įteikimą (Aprašo 3.2 p.). Byloje nėra nustatyta, jog buvo laikytasi šios biuletenių įteikimo tvarkos, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyventojų apklausa buvo vykdoma lankantis gyventojų butuose bei suteikiant išsamią informaciją apie planuojamus atlikti stogo remonto darbus. Balsavimo biuleteniai buvo įteikti visiems namuose rastiems butų savininkams. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog apie vykdomą apklausą buvo paskelbta skelbimų lentoje, visi daugiabučio namo butų savininkai galėjo susipažinti su 2014 m. spalio 27 d. defektiniu aktu avarinei situacijai likviduoti bei 2014 m. spalio 29 d. numatomų vykdyti darbų defektiniu aktu, todėl ieškovas, būdamas suinteresuotas namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, galėjo domėtis ir išreikšti savo nuomonę dėl kaupiamosios sąskaitos stogo remontui atidarymo.Atkreiptinas dėmesys, jog sutinkamai su Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 13B-198 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.4.1 ir 5.10 punktais, ir UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1A-174 patvirtintų Kaupiamųjų lėšų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas atnaujinti tvarkos aprašo 2.1 punktu, namo administratorius, butų ir patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. Kaupiamųjų lėšų tvarkos aprašo 2.1 p. numatyta, kad ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu ar namo administratoriaus iniciatyva darbų planai, darbai svarstomi patalpų savininkų susirinkime. Kaip jau minėta, kaupiamoji sąskaita, skirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams atlikti, atidaroma pritarus ne mažiau, kaip 50 proc. + 1 butų savininkams. Atsakovė apie apklausą paskelbė daugiabučio namo laiptinėse pakabindama skelbimą, kuriame visi namo gyventojai buvo informuojami apie gyventojų apklausą dėl namo stogo remonto kaupiamosios sąskaitos atidarymo. Skelbime buvo nurodyta preliminari sąmatos kaina, bei gyventojų apklausos vykdymo laikotarpis, susirinkimas patvirtino nutarimą dėl kaupiamosios sąskaitos stogo remontui atidarymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog susirinkimo nutarimas nagrinėjamu atveju yra realizuotas – sąskaita buvo atidaryta, stogas suremontuotas. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-916/2015) sprendžia, kad visiems namo gyventojams, taip pat ir apeliantui buvo visiškai žinomas ir suprantamas tiek apklausos, tiek priimto sprendimo tikslas, galimas (siūlomas) nutarimo projektas sprendžiamu klausimu. Namo savininkai susirinkimo metu aiškiai išreiškė savo valią dėl stogo remonto ir kaupiamosios sąskaitos atidarymo bei lėšų, todėl išimtinė savininko teisė daryti poveikį savo turtui negali būti apribota vien dėl to, kad buvo nesilaikyta tam tikrų procedūrinių taisyklių. Balsų skaičiavimo protokolo naikinimas dėl procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, nes būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė atidaryti kaupiamąją sąskaitą ir remontuoti stogą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju pats apeliantas nepasinaudojo savo teise reikšti bet kokio pobūdžio pastabas, nesutikimus, pasiūlymus, taip pat savo iniciatyva nedalyvavo susirinkime, į kurį susirinko namo gyventojai ir nusprendė, dėl kaupiamosios sąskaitos atidarymo ir lėšų kaupimo stogo remontui, ir dėl to balsavo apklausos raštu metu. Toks apelianto elgesys suponuoja išvadą, kad jis savo paties sprendimu – neveikimu neįgyvendino savo teisių, susijusių su pačių gyventojų priimamais sprendimais, ir nereiškė savo nuomonės dėl bendro naudojimo objektų remonto ir lėšų jų kaupimui tikslingumo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog namo administratorė, atlikdama apklausą raštu, vykdė 2015 m. sausio 15 d. savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą dėl lėšų kaupimo stogo remontui, ir atlikdama apklausą raštu bei patvirtindama apklausos rezultatus ginčijamu 2015 m. sausio 26 d. apklausos rezultatų suvedimo pagal balsavimo biuletenius protokolu, preciziškai nesilaikė Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo ir padarė formalius pažeidimus, tačiau jie nesudaro pagrindo 2015 m. sausio 26 d. protokolą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Sprendimas dėl kaupiamosios sąskaitos stogo remontui atidarymo buvo priimtas 2015 m. sausio 15 d. susirinkime priimtas savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, jame buvo išreikšta savininkų valia dėl bendro naudojimo objekto (stogo) remonto ir lėšų kaupimo tvarkos, ji atitinka daugumos bendraturčių lūkesčius, nes jokie kiti alternatyvūs sprendimo variantai nebuvo siūlomi. Nagrinėjamu atveju vieno bendraturčio (ieškovo) interesai negali būti laikomi prioritetiniais prieš daugumos bendraturčių interesus, o pats gyventojų priimtas sprendimas, nors ir neatitinka ieškovo interesų, vien dėl formalių procedūrų pažeidimo negali būti naikinamas. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi šios bylos nagrinėjimui.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl dėl jų papildomai nepasisako.Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto D. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme, plačiau jų neanalizuoja ir pateiktais paaiškinimais priimdama procesinį sprendimą nesiremia, nes apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti jokie argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, o papildyti (pakeisti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui draudžiama (CPK 338 str., 323 str.), ir pažymi, jog nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokatų darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovo ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.2, b.l. 159-160). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, jos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 98 str.). Iš apelianto taip pat valstybei priteisina 5,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,23 Eur (penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.