- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-72-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01343-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria D. T. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimas, kuriuo D. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį paliktas nepakeistas, paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23360-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad D. T. 2022 m. birželio 22 d. 00.04 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas automobilį iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, po eismo įvykio buvo apgadinti abu automobiliai, nesutaręs su apgadinto automobilio savininku dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 1 400 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimą D. T. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui Trakų rūmams. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas institucijos 2022 m. spalio 24 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimas yra teisėtas ir naikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. T., prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-35-1150/2023, kaip nepagrįstą.
3.1. Apeliantas nesutinka tiek dėl, jo manymu, proceso pažeidimus ignoruojančių teismo motyvų, tiek dėl kaltę nustatančių motyvų. Mano, kad turėjo būti sprendžiamas kaltės klausimas baudžiamojoje byloje, o ne pradedant administracinio nusižengimo teiseną.
3.2. Nurodo, jog apeliantui inkriminuojamą pažeidimą galima padaryti tik tyčia. Tyčios buvimas ar nebuvimas nustatomas tiriant bylą iš esmės. Kaip teigia apeliantas, jis buvo sulaikytas netoli įvykio vietos, todėl apelianto veiksmus galima būtų vertinti kaip pasikėsinimą pasišalinti iš įvykio vietos, ko nenumato ANK teisena. Nurodo, kad jei teismas būtų prijungęs bylos medžiagą apie įvykį, būtų paaiškėję, kad apeliantas iš įvykio vietos nepasišalino.
3.3. Apeliaciniu skundu kritikuoja teismo motyvus, jog apeliantas nesidomėjo tyrimu, apelianto vertinimu nebuvo laikytasi įstatymo numatytos dokumentų įteikimo tvarkos. Kartu pažymi, kad ANK nenumato konkliudentinių veiksmų, t. y. traukiamojo atsakomybėn asmens domėjimosi, todėl procesinių dokumentų neįteikimas tinkamu būdu laikytinas reikšmingu proceso pažeidimu, leidžiančiu naikinti nutarimą.
3.4. Apelianto vertinimu, tikslinga prie nagrinėjamos bylos prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1A-670/2022, kadangi Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalis apima jo padarytą veiką. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021. Nurodo, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota nusikalstama veika neapima tokio požymio, kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), todėl kvalifikuojant tokius kaltininko veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281-1 straipsnio 1 dalis). Nustačiusi, kad viename procese kaltininko veika būtų kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius kaip idealioji sutaptis, teisėjų kolegija nusprendė, kad konkrečioje byloje asmuo pagal BK 243 straipsnį kaltinamas iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių (ta pati veika, įvykdyta tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje), už kurias jis jau yra nuteistas kitoje byloje pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, t. y. konstatuotas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią veiką) principo pažeidimas.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti D. T. skundo, nes jame nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame sprendime, kurie nors kiek leistų suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei teismo pripažintas įrodytomis administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, nurodo, jog jo atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, buvo pažeistas dvigubo baudimo už tą pačia veiką principas.
6. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
9. 2022 m. spalio 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23360-2022 nurodyta, jog D. T. pažeidė KET 4, 5, 9, 101, 154, 219, 222 punktus. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Taip pat KET 5 punktas numato, kad dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 219 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. KET 222 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
10. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Minėtas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
11. Apeliantas teigia, kad jis buvo sulaikytas netoli įvykio vietos ir jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, tokia situacija turėtų būti laikoma pasikėsinimu pasišalinti iš įvykio vietos, ko nenumato ANK teisena, todėl jo visi veiksmai turėjo būti vertinami baudžiamojoje byloje. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog D. T. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. T. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinį nusižengimą padariusio D. T. buvo ieškoma pasitelkus kinologų pagalbą, paieškos buvo nesėkmingos ir nutrauktos jo neradus, vėliau policijos pareigūnų pastebėtas D. T. bandė pasislėpti, tai patvirtina liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, be to, sulaikytas D. T. prisipažino sukėlęs aptariamą eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir motyvuotai pateikė argumentus dėl D. T. kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo taikymo
12. Kaip jau paminėta, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas jo kaltės klausimas baudžiamojoje byloje, o ne pradedant administracinio nusižengimo teiseną. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).
13. Konstitucinis principas non bis in idem reiškia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo baudžiamas taikant jam baudžiamojo pobūdžio sankciją; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai, ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-183-648/2017, 2K-48-648/2022).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. T., 2022 m. birželio 22 d. 00.04 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį neblaivus, iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio su juo susidūrė, po eismo įvykio buvo apgadinti du automobiliai, nesutaręs su apgadinto automobilio savininku dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino. D. T. už šiuos veiksmus kilo dviejų rūšių atsakomybė – jis buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo atveju baudžiamąją atsakomybę lemiantys faktoriai yra asmens neblaivumas vairuojant motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administraciniai nusižengimai yra už KET punktų pažeidimus, susijusius su eismo įvykio sukėlimu, išvažiavimu iš šalutinio kelio ir nedavimo kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, turto sugadinimu bei pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Be kita ko, pažymėtina, kad nusikalstama veika, už kurią D. T. nuteistas, ir administracinis nusižengimas, už kurį jis nubaustas administracine tvarka, yra susiję, bet veiksmai, už kuriuos jis nuteistas ir už kuriuos nubaustas teisine prasme nėra tapatūs. Nors tiek nusikalstama veika, tiek administracinis nusižengimas padaryti tą pačią dieną, iš esmės tuo pačiu metu, tačiau atskiri teisiniai procesai kilo dėl skirtingų veiksmų ir nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo dalykų. T. t., D. T. veiksmai ? vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, neapima jo sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos veiksmų. Taigi apygardos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Teisingai ir pagrįstai atitinkami D. T. veiksmai buvo nagrinėjami skirtinguose procesuose ir priimti skirtingi sprendimai pagal atliktų veiksmų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Dėl precedento (ne)taikymo
17. Apeliaciniame skunde prašoma remtis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021. Apeliantas nurodo, jog nustačius, kad viename procese kaltininko veika būtų kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius kaip idealioji sutaptis, teisėjų kolegija nusprendė, kad konkrečioje byloje asmuo pagal BK 243 straipsnį kaltinamas iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių (ta pati veika, įvykdyta tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje). Apygardos teismas atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamoje byloje nėra tikslinga remtis kaip precedento galią turinčia minėta kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, kadangi minėtoje byloje nėra tapačios ar labai panašios faktinės aplinkybės – byloje asmuo būdamas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas D. T. administracinės atsakomybės klausimas už padarytus aptartus KET pažeidimus. Taigi, akivaizdu, jog cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021 buvusi situacija nėra nei analogiška, nei tapati ar artima faktinėmis aplinkybėmis D. T. administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms.
Dėl administracinio nusižengimo bylos proceso (ne)pažeidimo
18. Apelianto teigimu, nebuvo laikytasi įstatymo numatytos dokumentų įteikimo tvarkos, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai motyvavo administracinio nusižengimo bylos proceso pažeidimo nebuvimą. T. y., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. T. buvo žinomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo eiga, tai, kad nustačius administracinių nusižengimų požymius buvo nuspręsta teisenas atskirti, kad D. T. apie tai buvo informuotas jo paties nurodyto elektroninio pašto adresu, tyrėjai išsiuntus dokumentus (Protokolą), patvirtino, jog jį gavo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nereiškia dokumento formalaus išsiuntimo, o jis reiškia faktą, kad asmeniui yra žinoma apie bylos nagrinėjimą, ir rūpestį, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). Pažymėtina, jog nors policijos įstaigoje D. T. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodine tvarka ir nevyko, visgi D. T. buvo žinomas jam surašyto Protokolo turinys, žinoma bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje data ir laikas, išaiškintos teisės reikalauti surengti žodinį nagrinėjimą, tačiau pats D. T. šiomis teisėmis nepasinaudojo, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas. Vėliau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka D. T. turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į gynybą, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir jis jomis naudojosi pagal savo poreikius. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo įteiktas šaukimas, tačiau bylos medžiagoje pakankamai duomenų, jog asmuo buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais ir detaliai jų nekartoja.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. T. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.