- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- II-35-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01343-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. T.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Pareiškėjas
- D. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23360-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas D. T. (toliau – pareiškėjas) 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23360-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. birželio 22 d. 00.04 val. magistraliniame kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, 19,60 km., vairuodamas automobilį iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, po eismo įvykio buvo apgadinti abu automobiliai, nesutaręs su apgadinto automobilio savininku dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 1 400 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
2.1. Nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, neatsižvelgta į kitas aplinkybes, kad dėl šio įvykio yra pradėtas baudžiamasis pareiškėjo persekiojimas, kuris šiuo metu dar nesibaigęs. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 591 straipsniu, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.
2.2. Pretenzijų dėl kito automobilio apgadinimo pareiškėjui nėra pareikšta ir nagrinėjant Nutarimą byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad įvykio šalys nesusitarė dėl aplinkybių.
2.3. Administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir Protokolas) surašytas pareiškėjui nedalyvaujant. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą ir, kad jam buvo sudaryta galimybė teikti prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo, susipažinti su bylos medžiaga ar pasitelkti teisinę pagalbą.
3. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su Nutarimu nesutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad Nutarime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET padarė eismo įvykį, tačiau neigia, kad pasišalino iš įvykio vietos. Paaiškino, kad buvo tokiame „stovyje“, kuriame jis negalėtų pasišalinti iš įvykio vietos. Pareiškėjas prisimena, kad kai pajuto smūgį, buvo nustebęs, jog sėdi prie automobilio vairo, kadangi girtas niekada nevairuoja. Tačiau jis neneigia, kad pats vairavo transporto priemonę, kadangi kitų asmenų šalia nebuvo. Tuo metu pareiškėjas pamanė, kad galimai užkrito medis (arba į medį atsitrenkė) ar kažkas atsitrenkė į jį. Po smūgio buvo šoko būsenoje, pasidarė bloga, tad išlipo iš transporto priemonės. Išlipęs iš automobilio, jis jokios avarijos nematė. Pareiškėjui buvo sunku susiorientuoti, klaidžiojo apie pusantros valandos miške. Atsimena, kad einant pamatė policijos automobilį, kuris sustojo šalia jo. Policijos pareigūnams paklausus, ar jis yra D. T. ir ar jis vairavo transporto priemonę „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas iš karto prisipažino. Patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis būtų norėjęs pasišalinti, jis būtų pasiėmęs dokumentus, automobilio raktelius ar kitus daiktus. Be to, šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme. Tad pareiškėjo nuomone, Institucija negalėjo priimti Nutarimo, kol nebus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Tad pareiškėjas ypač šiuo pagrindu prašo panaikinti Nutarimą.
5. Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis važiavo iš darbo, kai priešpriešais išvažiavo automobilis ir atsitrenkė į jį. Nukentėjusiojo automobilis po susidūrimo buvo nustumtas apie 5 metrus, tad pareiškėjo greitis, anot nukentėjusiojo, buvo didelis. Nukentėjusiajam nuo smūgio buvo sunku kvėpuoti, tad išlipo iš automobilio ir norėjo eiti aiškintis su pareiškėju. Tačiau išlipus iš automobilio nukentėjusysis matė, kaip pareiškėjas ėmė eiti link tos pusės, iš kurios atvažiavo. Po įvykio buvo iškviesta policija, kuri kinologų pagalba bandė rasti pareiškėją, tačiau jo pėdsakus pametė. Maždaug po valandos žmonės, kurie iškvietė pagalbą, informavo, kad kažkoks žmogus vaikšto prie miško, kaip vėliau paaiškėjo ten buvo pareiškėjas. Nukentėjusiojo nuomone, jeigu minėti žmonės nebūtų policijai pasakę, kur pareiškėjas yra, jis pats nebūtų prisipažinęs. Nukentėjusysis netiki, kad pareiškėjas nesiorientavo, kadangi sėdo prie vairo, važiavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sutiko padaręs KET pažeidimą, už kurio atsakomybė numatyt ANK 417 straipsnio 7 dalyje, teismas detaliau dėl šio administracinio nusižengimo nepasisako.
8. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Dėl ANK proceso (ne)pažeidimo
9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui šaukimas dėl Protokolo surašymo nebuvo įteiktas. Be to, pareiškėjas turėjo teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą ir jam buvo sudaryta galimybė teikti prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo, susipažinti su bylos medžiaga ar pasitelkti teisinę pagalbą.
10. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant <...> taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais (ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
11. Tuo tarpu ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai šio kodekso <...420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse...> numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sutinka su pareiškėjo pateikta pozicija, jog Protokolas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pareiškėjui surašytas, jam dalyvaujant, kadangi pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu ANK 611 straipsnis netaikytinas. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo siunčiami šaukimai atvykti Protokolo surašymui. Tačiau, nepaisant to, būtina įvertinti ir atsižvelgti pareiškėjo elgesį tolimesniame tyrime bei žemiau nurodytas faktines aplinkybes:
12.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (vairavimas esant neblaiviam). Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kad pareiškėjo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis (pasišalinimas iš įvykio vietos – teismo pastaba), bylas nuspręsta išskirti. Kad minėtos bylos išskirtos nurodyta ir BIRT ataskaitos žiūryklėjė. Pareiškėjo pozicija dėl padaryto eismo įvykio pateikta įtariamojo apklausos protokole (tokią pat poziciją pareiškėjas pateikė ir teismo posėdžio metu šioje byloje – teismo pastaba). Minėtos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad apie administracinio nusižengimo procesą pareiškėjas buvo informuotas.
12.2. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantis pareiškėjo ir tyrėjos, surašiusios Protokolą, susirašinėjimas. Iš jo matyti, kad tyrėja Protokolo surašymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjo elektroninio pašto adresu 10.59 val. išsiuntė laišką, kuriame nurodė, jog „laukia techninės apžiūros“. Pareiškėjas iš karto, t. y. praėjus 4 minutėms, atsakė, jog procesinius dokumentus nori gauti elektroniniu paštu. Tad tyrėja, surašiusi Protokolą, išsiuntė jį pareiškėjui, o pareiškėjas tuoj pat patvirtino, jog Protokolą gavo. Pažymėtina, kad laiške pareiškėjas nesidomėjo, kodėl Protokolas surašytas jam nedalyvaujant, priešingai iš laiškų turinio galima spręsti, jog su pareiškėju buvo bendrauta prieš tai ir pareiškėjas apie Protokolo surašymą ir galimybę dalyvauti jame žinojo, tačiau sąmoningai ja neapsinaudojo, teikdamas ir gaudamas informaciją elektroniniu būdu.
12.3. Iš byloje esančio Protokolo matyti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, nurodytomis ANK 577 straipsnyje, tame tarpe ir susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti žodiniame nagrinėjime ir etc. Protokolo pirmo lapo apačioje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2022 m. spalio 24 d. 13.00 val., adresu Vilnius, Gerovės g. 29, 138 kabinete. Be to, šalia dar kartą pareiškėjui išaiškinta teisė elektroniniu paštu pateikti prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priešingu atveju, t. y. nepateikus tokio reikalavimo ar jį pateikus, bet neatvykus, byla bus nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant. Kaip matyti, pareiškėjas tokio reikalavimo nepateikė ir į bylos nagrinėjimą numatytu metu neatvyko.
12.4. 2022 m. spalio 24 d. surašius Nutarimą ir su juo nesutikus pareiškėjas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad buvo padaryti ANK proceso pažeidimai, dėl kurių neturėjo galimybės pasitelkti teisinę pagalbą. Tačiau pareiškėjas į teismo posėdį atvyko be advokato, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, kad galėtų pasiruošti tolimesniam nagrinėjimui, priešingai teismo posėdžio metu pateikė savo gynybinę poziciją, paaiškinimus.
13. Tad, teismo vertinimu, šios nutarties 12 punkte išdėstytos aplinkybės ir teismo motyvai leidžia spręsti, kad pareiškėjas ne tik, kad žinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą jo atžvilgiu, bet tai žinodamas pats elgėsi neatsakingai, nors kiekvienas proceso dalyvis savo teises turi įgyvendinti tinkamai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyvus ir domėtis proceso eiga. Nagrinėjamu atveju nutarties 12.2. punkte aptartas susirašinėjimas patvirtina, jog pareiškėjas buvo supažindintas su administracinio nusižengimo tyrimu, tačiau juo nesidomėjo. Be to, pareiškėjas, būdamas informuotas apie bylos žodinio nagrinėjimo vietą ir laiką, pats nusprendė nedalyvauti jos nagrinėjime, nenurodydamas priežasčių. O tai, kad pareiškėjas tolimesniame bylos nagrinėjime, t. y. teisme, neturėjo advokato, patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl teisinės pagalbos poreikio yra deklaratyvūs. Taigi, teismo nuomone, įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ar kitaip suvaržyta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus bei įrodymus (panašios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui, žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-493/2022).
Dėl kaltės (ne)nustatymo
14. ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-3-2014, 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 2AT-41-2014, 2014 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 2AT-54-2014, 2015 m. sausio 20 d. nutartis Nr. 2AT-17-139/2015)
15. Nagrinėjant pareiškėjo kaltės klausimą svarbu yra tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po smūgio suprato, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. prieš tai dienos metu išgėręs tris butelius degtinės su draugu. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad niekas kitas negalėjo vairuoti transporto priemonės, šios aplinkybės nustatytos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1132-1124/2022.
16. Pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau aukščiau minėtą nuosprendį yra apskundęs Vilniaus apygardos teismui. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, jog pareiškėjas kaltės klausimo neskundžia, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo, t. y. dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Be to, skundo trečiame lape, pareiškėjas nurodė, kad „Likusioji nuosprendžio dalis yra teisinga ir proporcinga, todėl pareiškėjas prašo jos nekeisti.“. Taigi, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimas pareiškėjo skundas nėra susijęs su kaltės klausimu ar juolab su pasišalinimu iš auto įvykio vietos.
17. Svarbu ir tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog po smūgio pagalvojo, kad galimai atsitrenkė į medį arba kažkas atsitrenkė į jį. Iš šių pareiškėjo žodžių, galima spręsti, jog pareiškėjas suvokė, kad įvyko autoįvykis. Tačiau atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo girtumo laipsnį, t. y. 2,25 promiles, akivaizdu, kad pareiškėjas adekvačiai įvertinti situacijos negalėjo. Nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusiojo automobilis po susidūrimo buvo nustumtas apie 5 metrus, galimai ir dėl to pareiškėjas netinkamai įvertino situaciją, t. y. toliau esančio apgadinto automobilio nematė. Nukentėjusiojo teigimu, po susidūrimo nukentėjusysis iš karto išlipo iš automobilio ir norėjo eiti kalbėtis su pareiškėju dėl apgadintos transporto priemonės, tačiau pareiškėjas tuoj pat ėmė eiti link tos pusės, iš kurios atvažiavo.
18. Teismas pareiškėjo argumentus, jog jeigu jis būtų norėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, tai būtų pasiėmęs dokumentus ar kitus daiktus, vertina kritiškai. Šiame kontekste pažymint, jog pareiškėjui buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, tad pareiškėjas supratęs, jog vairavo transporto priemonę neblaivus ir galimai į kažką atsitrenkė, tikėtina, jog siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, nepagalvojęs apie transporto priemonėje likusius daiktus. Tad įvertinus aplinkybių visumą, pareiškėjo pateikta pozicija laikytina bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįtikino ir nukentėjusiojo, kurio nuomone, jeigu pašaliniai žmonės nebūtų policijai pasakę, kur yra pareiškėjas, pareiškėjas nebūtų prisipažinęs. Be to, pareiškėjas vairavo transporto priemonę, tad orientavosi aplinkoje, galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.
19. Pažymėtina ir tai, kad išlieka tikimybė, jog po smūgio pareiškėjas galėjo būti šoko būsenoje ir nesuprasti savo veiksmų rimtumo, tačiau byloje tai patvirtinančių išvadų ar kitų įrodymų nėra. Todėl labiau tikėtina, kad nagrinėjamas pareiškėjo elgesys buvo nulemtas didelio girtumo laipsnio.
20. Tai, kad pareiškėjas sukėlė auto įvykį ir iš jo pasišalino, patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga:
20.1. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, kuriuose nurodyta, jog įvykio vietoje transporto priemonės „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nerastas. Atlikus paiešką ir pastebėjus kelkraščiu einantį asmenį, kuris pamatęs policijos pareigūnus pasislėpė, sukėlė įtarimą. Patikrinus buvo nustatyta, kad tai pareiškėjas, kuris vairavo transporto priemonę „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai sukėlė eismo įvykį. Taip pat nurodyta, jog pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.
20.2. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad transporto priemonę neblaivus vairavo pareiškėjas, kuris po įvykio pasišalino. Vairavimo faktą patvirtina automobilyje rastas pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas po sulaikymo buvo agresyvus, atsisakė bendrauti su pareigūnais.
20.3. Eismo įvykio vietos schema, kurioje nustatyta įvykio vieta A16 kelio Vilnius – Trakai – Prienai – Marijampolė 19 km.
20.4. Liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. pareiškėjo girtumo laipsnį, pareiškėjo sulaikymo faktą netoli įvykio vietos ir kt.
20.5. Neblaivumo nustatymo akto duomenys bei alkotesterio parodymai, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjui pirmu pūtimu nustatytas 2,47 promilės girtumas, antru – 2,25 promilės.
20.6. Transporto priemonių – „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Škoda Roomster“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apžiūros protokolai, kuriuose nustatyti automobilių sugadinimai.
20.7. Nukentėjusiojo pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės bei tai, kad vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino.
20.8. Transporto priemonės „Škoda Roomster“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės L. V. raštas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonei padaryta 4 615,91 Eur žala. Bei prie jo pridėti įrodymai, patvirtinantys transporto priemonės atkūrimo (remonto) išlaidas.
20.9. Įvykio vietoje darytos transporto priemonių fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad po susidūrimo abiejuose transporto priemonėse sprogo oro pagalvės, transporto priemonės sumaitotos.
21. Iš byloje esančių fotonuotraukų, nukentėjusiojo parodymų, bei paties pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog jautė smūgį, darytina išvada, jog pareiškėjas suprato, kad padarė eismo įvykį. Tai suprasdamas, stengėsi nuslėpti įvykio aplinkybes, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, jog pats prisipažino padaręs autoįvykį, kadangi policijos pareigūnų parodymais, pareiškėjas pamatęs policijos pareigūnus pasislėpė. Kas patvirtina, jog pareiškėjas norėjo, kad nebūtų surastas, ko pasėkoje, galimai būtų išsisukęs tiek nuo baudžiamosios, tiek nuo administracinės atsakomybės.
22. Taigi, pareiškėjo administraciniame nusižengime nustatyti visi sudėties požymiai, t. y. pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato, kad pareiškėjui būnant stipriai apgirtusiu įvyko eismo įvykis, po ko išlipęs iš transporto priemonės nuėjo miško linkme, nepasidomėjęs ar kitas asmuo sveikas bei kokia padaryta žala. Įvykio metu nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui padaryta 4 615,91 Eur žala, t. y. viršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 462 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai.
Dėl baudžiamojoje byloje priimto sprendimo įtakos šios bylos procesinei baigčiai
23. Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo teisena nebuvo galima, kol neįsiteisės galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Tad, vadovaujantis ANK 591 straipsnio pagrindu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
24. Vadovaujantis ANK 591 straipsniu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (1 punktas); dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (8 punktas).
25. Šiame kontekste teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas pareiškėjui buvo pradėtas ne dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, o dėl vairavimo esant neblaiviam. Šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra traukiamas atsakomybėn už vairavimą, esant neblaiviam. Tuo tarpu pareiškėjo girtumas pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, šis procesas (administracinio nusižengimo teisena) negali būti nutrauktas tuo pagrindu, jog pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – procesai pradėti dėl skirtingų aplinkybių ir skirtingu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog Nutarimas yra teisėtas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo D. T. skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23360-2022, palikti nepakeistu.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.