- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 1-1132-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22741-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 27 d., bausmė atlikta, teistumas išnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2022 m. birželio 22 d., apie 00.04 val., Trakų r. sav., A16 kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė 19,60 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. suplanavo su draugu pasėdėti ir išgerti Miško g. 23 esančiame UAB „Everitas“ pastate. Nusipirko du degtinės butelius ir apie 12–13 valandą dienos pradėjo gerti. Beveik nieko neprisimena, kas vyko vėliau. Prisimena tik smūgį ir tai, kad jis sėdėjo prie automobilio vairo. Po smūgio jam liejosi akyse, galvojo, kad atsitrenkė į medį. Išlipęs nieko nematė – nei automobilio, nei žmonių. Prisimena, kad lijo lietus, jis buvo miške, norėjo iš jo išeiti, bet negalėjo. Ėjo ilgai, buvo išsigandęs. Tolumoje pamatė šviesas, priekyje važiavo policija. Policija privažiavo prie jo, paklausė, ar jis yra tas vairuotojas, kuris vairavo „Volvo“ automobilį. Jis atsakė, kad taip, tai jis vairavo „Volvo“ automobilį. Pareigūnai nustatinėjo jo neblaivumą, vėliau nuvežė į policijos komisariatą. Tik vėliau jam pasakė, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį. Jis pats nieko nematė ir net neprisimena, kad sėdo prie automobilio vairo, negali pasakyti, kur važiavo. Klausė tyrėjos dėl padarytos žalos, nukentėjusiųjų, tačiau jį informavo, kad niekas pretenzijų jam neturi. Jis vairavo bendrovei priklausantį automobilį, jis nėra šios bendrovės akcininkas, eina šios bendrovės direktoriaus pareigas. Minėtu automobiliu nuolat naudojasi. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau nusprendė daugiau alkoholio nevartoti, jau apie du mėnesius alkoholio nebevartoja. Jo tarpusavio santykiai su A. M. yra geri, jis maždaug 1990 m. padėjo jam (kaltinamajam) įsidarbinti Romoje ir nuo tada jie bendrauja. A. M. yra teisininkas, jis dažnai į jį kreipiasi dėl teisinių klausimų, tačiau jie bendrauja ne tik darbiniais klausimais, juos taip pat sieja ir draugiški santykiai. Susiskambina per savaitę apie vieną–du kartus, taip pat ir susitinka. Su A. M. apie įvykį kalbėjo kitą dieną po įvykio. Jam paskambino todėl, nes, kaip visada, reikėjo jo patarimo. Jis negalėjo patikėti, kad kaltinamasis taip pasielgė.
Šalies argumentai
3. A. M. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau nei trisdešimt metų. Jis nuo 1989 metų gyvena Romoje, 1990 metais kaltinamasis norėjo užsidirbti ir paprašė jo pagalbos. Jis jam padėjo atvažiuoti į Italiją ir jie kartu gyveno Romoje. Nuo to laiko juos sieja draugiški santykiai. Kai kaltinamasis pradėjo verslą, jis, turėdamas teisinių žinių, jam padėjo. Jie bendrauja, kartais kartu planuoja atostogas, jis yra kaltinamajam kaip vyresnis brolis. Mano, kad kaltinamasis padarė išvadas, šiuo metu jis (kaltinamasis) alkoholio nevartoja.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
5. Be kaltinamojo D. T. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. Kaltinamasis D. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Naudojasi bendrovei priklausančiu automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 21 d. per pietus minėtu automobiliu jis nuvažiavo pas draugą V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dviese su draugu nuo pietų vartojo alkoholį, abu kartu dviese išgėrė tris butelius degtinė. Beveik nieko, kas vyko pas draugą, jis nepamena. Nepamena, kada ir kaip jis išvažiavo iš draugo. Negali pasakyti ir kokiu keliu važiavo, beveik nieko neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkoks smūgis. Pajutęs smūgį, jis suprato, kad sėdi automobilyje. Pamena, kad atsidarė duris ir išlipo iš automobilio. Prisimena, kad vaikščiojo mišku, buvo tamsu. Vėliau jam pavyko išeiti į kažkokį kelią ir jis pamatė iš toli važiuojantį policijos automobilį. Greičiausiai, ir pareigūnai jį pamatė. Pareigūnų automobilis sustojo prie jo. Kiek pamena, pareigūnai jo paklausė, ar jis vairavo automobilį, jis prisipažino, kad automobilį vairavo. Tada jam buvo patikrintas neblaivumas ir jis buvo nuvežtas į Trakų policijos komisariatą. Jis nepamena, kaip įvyko avarija ir kur ji įvyko (t., b. l. 63–65).
5.2. Liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, 2022 m. birželio 22 d. apie 00.04 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad kelyje A16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) už „Pilialaukis“ kavinės, važiuojant link Trakų, susidūrė du automobiliai. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pabėgo į mišką. Atvykę nurodytu adresu pamatė, kad kelyje A16 (19,6 km) yra susidūrę du automobiliai – „Š. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – kurio vairuotojas po eismo įvykio buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje užfiksavo eismo įvykį dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, buvo pradėta administracinė teisena. Apžiūrint automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo salone, prie porankio, buvo rasta D. T. asmens tapatybės kortelė. Apie 01.40 val., važiuodami A16 keliu, pastebėjo kelkraščiu einanti vyrą. Privažiavę pastebėjo, kad jis keistai elgiasi, buvo matyti, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, buvo visas šlapias ir be batų. Paprašius asmens prisistatyti, jis prisistatė, nurodė, kad jis yra D. T.. Paaiškėjo, kad tai yra tas pats vairuotojas, kuris buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo 01.40 val. buvo sulaikytas. 2022 m. birželio 22 d. 01.44 val. jam alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,25 promilių neblaivumas. D. T. prisipažino, kad vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), ir kad iki eismo įvykio paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo apie 00.00 valandą. D. T. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. I, b. l. 29–32).
5.3. Įvykio vietos ir daiktų apžiūrios protokolo duomenimis, įvykio vietos apžiūros objektas – automobilis „Volvo V50'“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 19,60 km., automobilis stovi A16 kelyje šonu (kairėje eismo juostoje). Kairė automobilio pusė nukreipta į Trakus, dešinė automobilio pusė – į Vilniaus pusę, automobilio galinė dalis – į Trakų r. sav., Antaniškių k. Apžiūrint automobilį matyti sudaužytas automobilio priekis (variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinis bamperis, priešrūkiniai priekiniai žibintai, priekinis dešinės pusės automobilio žibintas, priekinis kairės ir dešinės pusės sparnas), automobilio kėbulas – purvinas, matomi įvairūs apibraižymai ir nubrozdinimai. Apžiūrint automobilio saloną, automobilio priekyje, matyti suveikusios abi prekinės oro pagalvės, ant sėdynės – raktų ryšulys su automobilio raktais, apžiūros metu bagažinė neatsidaro (t. I, b.l.13–14).
5.4. 2022 m. birželio 22 d. 02.30 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, D. T. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija (pėda po pėdos) – negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali (t. I, b. l. 36).
5.5. D. T. alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARJK – 0138, patikros sertifikato Nr. 1660040, 2022 m. birželio 22 d. 01.44 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, 02.04 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (t. I, b. l. 36).
5.6. Informacijos apie kelių transporto priemones (VĮ „Regitra“) duomenimis, automobilis Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 38).
5.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Volvo V50, 2007 m. gamybos, kaina su PVM – 2 930 Eur (t., b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,25 promilių, neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. T. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (tarnybiniuose pranešimuose, protokoluose) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. T. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas D. T. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.
11. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. M. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
12. D. T. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju nustatytina ir paskutinioji, įstatyme įtvirtinta, asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
13. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pažymima, kad nusikalstama veika pirmą kartą gali būti padaroma faktiškai ir teisiškai. Teisiškai pirmą kartą teisiamu asmeniu pripažįstamas ir toks asmuo, kuris faktiškai gali būti teisiamas ir nebe pirmą kartą, tačiau jau išnykus prieš tai buvusių teistumų teisiniams padariniams. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir tada, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Bylos duomenimis kaltinamasis teistas vieną kartą – Vilniaus m. 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2013 m. kovo 27 d.) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL bauda (nuosprendyje, be kita ko, nurodant, kad į bausmę įskaitytas D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, ir laikytina, jog jis bausmę yra atlikęs).
14. Kaltinamasis minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę, t. y. jis priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis).
15. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą.
16. Minėta, kad teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendyje, D. T. paskyrus galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL baudą, taip pat nurodyta, jog D. T. bausmę yra atlikęs. Tokiu atveju pripažintina, kad jo teistumas šiuo metu yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Tuo pačiu kaltinamasis teisiškai pripažįstamas pirmą kartą teisiamu asmeniu, atitinkančiu visas BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas.
17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.
18. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis, D. T. administracine tvarka baustas vieną kartą – 2022 m. birželio 3 d.. Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių. Be to, kaltinamasis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai D. T. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai D. T. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip D. T. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. T. pasitikėjimą.
20. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).
21. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. M. yra tinkamas būti laiduotoju. A. M. teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. A. M. yra neteistas, kelis kartus baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. A. M. parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja ne tik darbiniai, bet ir geri asmeniniai santykiai. Kaltinamojo ir A. M. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
22. Teismui nekyla abejonių, kad A. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. A. M. rūpi jo draugo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad A. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką D. T., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
23. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo A. M. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, D. T. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. M. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė D. T..
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
24. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
25. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
26. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
27. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
28. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
29. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso (duomenys neskelbtini) – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti.
32. Automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 930 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
33. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, D. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojo A. M. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 22 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš D. T. išieškoti, automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.
D. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones), dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. T. vairuotojo pažymėjimą Nr.01537708 perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. T. ir laiduotojui A. M. kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.