Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Volinta“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad ieškovas negalėjo dirbti su teleskopiniu krautuvu, kadangi neturėjo kvalifikacinio pažymėjimo, o dirbti buvo priimtas pagal Lietuvos, o ne Švedijos teisę, jis turėjo teisę vairuoti tik lengvuosius automobilius ir sunkiasvorę techniką, ieškovas darbo pas atsakovę metu vairavo sunkiasvorę techniką ir vykdė suvirinimo darbus, tik nuo 2020 m. gruodžio mėn. jam buvo pavesta vairuoti teleskopinį krautuvą ir dirbti statybose, atsakovė nesiteiravo, ar ieškovas turi teisę vairuoti teleskopinį krautuvą; darbdavė prašydama ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą apie jokią žalą nenurodė, to nenurodė ir nutraukdama su ieškovu darbo sutartį, darbdavės nebuvo konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, apie darbdavės sutartį su užsakove, jos turinį ieškovui nebuvo žinoma; ieškovas iš Švedijos į Lietuvą grįžo 2021 m. vasario 1 d., tačiau jį gydančios gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl jis į gydytoją kreipėsi sekančią dieną ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, Švedijoje į medikus nesikreipė, nes ankščiau jam buvo tekę kreiptis į medikus Švedijoje ir tos paslaugos buvo mokamos, todėl šį kartą nutarė grįžti į Lietuvą ir vykti pas jį gydančią gydytoją, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), su šia liga susiję negalavimai jam ir pasireiškė; pas atsakovę nėra tvarkos (iekšovui ji nežinoma) kaip ir kam darbuotojas turi pranešti apie neatvykimą į darbą, tuo labiau, dėl nuovargio jis darbdavės neinformavo, kad neatvyks į darbą, o 2021 m. vasario 1 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad ieškovas teleskopinį krautuvą vairavo nuo 2020 m. gruodžio mėn., Švedijoje turint vairuotojo pažymėjimą galima vairuoti ir teleskopinį krautuvą, todėl vietos įstatymai nebuvo pažeisti, Lietuvoje teleskopinio krautuvo ieškovas nevairavo; darbdavės apie neatvykimą į darbą ieškovas neinformavo, tuo metu ieškovas buvo komandiruotėje, tik 2021 m. vasaio 4 d. ieškovas atsiuntė 2021 m. vasario 1 d. prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2021 m. vasario 1 d. ir nurodė, kad blogai pasijuto, todėl į darbą neatvyko, ieškovas iš darbo atleistas išlaukus 20 d. termino nuo jo prašymo pateikimo; ieškovas pagal darbo sutarties nuostatas žinojo, kad turės atlyginti žalą, su atsakovės ir užsakovės sudaryta sutartimi ieškovas nebuvo supažindintas, atleidimo iš darbo dieną darbuotojas nebuvo informuotas, kad bus iš jo reikalaujama žalos atlyginimo; atsakovė darbuotojo pasiaiškinimo užsakovei neteikė; priedas prie atsakovės ir užsakovės sudarytos sutarties pasirašytas tą pačią dieną kaip ir sutartis – 2019 m. kovo 1 d., nes tokia praktika įmonėje, kad priedai pasirašomi kartu su sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. atsakovė ir užsakovė AB „Henmaf transport & entreprenad” sudarė statybos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė ir užsakovė AB „Henmaf transport & entreprenad” pasirašė priedą prie sutarties (duomenys neskelbtini), susitardamos, jog jei atsakovės darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbo vietą, o užsakovė dėl to patiria nuostolius, atsakovė atlygina užsakovei 120 000 SEK už vieną darbo dieną (el. b. apyrašo t. I, l. 24, 28–30), 2019 m. kovo 12 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas nuo 2019 m. kovo 13 d. pradėjo dirbti įmonėje automobilių mechaniko pareigose, ieškovas pasirašė apie susipažinimą su automobilių mechaniko pareiginiais nuostatais (el. b. apyrašo t. I, l. 13–16, 134–136, 142–143), darbdavė 2021 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą, kuriuo komandiravo ieškovą į Švediją darbams statybose nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 26 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 18), AB „Henmaf transport & entreprenad” 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti nuostolius dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2021 m. vasario 1 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 32), darbdavė 2021 m. vasario 1 d. surašė pranešimą darbuotojui apie privalomą pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2021 m. vasario 1 d., informuodama, kad jo nepasirodymas darbe be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko bus nutraukta darbo sutartis (el. b. apyrašo t. I, l. 22), 2021 m. vasario 1 d. darbuotojas surašė darbdavei prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2021 m. vasario 1 d. savo noru (el. b. apyrašo t. I, l. 61), nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 19 d. darbuotojui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (el. b. apyrašo t. I, l. 31), 2021 m. vasario 4 d. darbuotojas informavo darbdavę apie sveikatos problemas ir išduotą jam nedarbingumo pažymėjimą, kartu nurodydamas, kad savo prašymo neatsisako (el. b. apyrašo t. I, l. 21), darbdavė 2021 m. vasario 5 d. darbuotoją informavo, kad 2021 m. vasario 1 d. jam yra fiksuota pravaikšta (el. b. apyrašo t. I, l. 17), 2021 m. kovo 4 d. darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl atsakovės neforminamo jo atleidimo iš darbo (el. b. apyrašo t. I, l. 59–60), atsakovė 2021 m. kovo 4 d. pervedė užsakovei 120 000 SEK pagal 2021 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 88, 94–96), atsakovė 2021 m. kovo 16 d. pateikė Darbo ginčų komisijai atsiliepimą į darbuotojo prašymą, nurodydama, kad su darbuotoju darbo sutartis nutraukta 2021 m. vasario 22 d., taip pat kartu prašė išieškoti jai iš darbuotojo 11 686 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 77–81), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo atsisakė nagrinėti darbuotojui atsisakius prašymo, nes paaiškėjo, kad darbo sutartis yra nutraukta, o darbdavės prašymą dėl žalos išieškojimo patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbdavei iš darbuotojo 3 505,80 Eur žalą (sumažino prašomą žalos sumą – nurodė išieškoti 30 proc. prašytos sumos) (el. b. apyrašo t. I, l. 4–6).

Šalys byloje neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje, kurioje darbuotojo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos nepasisako, tačiau šalys nesutinka su ta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kurioje nurodyta išieškoti darbdavei iš darbuotojo 3 505,80 Eur žalą (30 proc. darbdavės prašytos sumos) – darbuotojas prašo netenkinti darbdavės reikalavimo dėl žalos iš jo priteisimo, darbdavė prašo priteisti jai iš darbuotojo 11 686 Eur žalą (100 proc. sumą) (nors ieškinio/priešieškinio nėra pateikusi). Taigi, teismas nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės.

Nagrinėjamu atveju svarbu pastebėti tai, kad nors darbo sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, jog darbuotojas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, jeigu darbuotojas žalą padaro tyčia, t. y. nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas įskaitant, bet neapsiribojant: neatėjimu į darbą neinformavus darbdavės ar jos įgalioto asmens, o šiuo atveju 2021 m. vasario 1 d. darbuotojas į darbą neatvyko darbdavei apie tai nepranešęs iš anksto, nors nedarbingumas jam suteiktas nuo 2021 m. vasario 2 d., o ne nuo 2021 m. vasario 1 d., todėl darbdavė užsakovei pagal 2019 m. kovo 1 d. atsakovės ir užsakovės pasirašytą statybos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu sumokėjo 120 000 SEK, tačiau, pabrėžtina, darbuotojas apie darbdavės ir užsakovės sudarytą sutartį ir jos sąlygas nebuvo informuotas, jam nebuvo žinomos galimos jo neatvykimo į darbą konkrečios finansinės pasekmės darbdavei. Vien abstraktus darbo sutarties 5.4 punktas jokiu būdu negali būti laikomas tinkamu informavimu darbuotojo apie konkretų, fiksuotą žalos dydį dėl jo neatvykimo į darbą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati darbdavė gavusi iš užsakovės informaciją apie darbuotojo neatvykimą į darbą 2021 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į darbuotoją, tačiau jam nurodė tik tai, kad jo nepasirodymas darbe be paaiškinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko bus nutraukta darbo sutartis (nors ir pati atsakovė galiausiai darbo sutartį nutraukė darbuotojo prašymu, o ne už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą), tačiau jo neinformavo net ir tuo metu apie galimas įmonei finansines pasekmes dėl darbuotojo neatvykimo į darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 22), taipogi darbuotojo apie tai neinformavo ir 2021 m. vasario 5 d. elektroniniame laiške, kuriame darbuotojui pranešus apie sveikatos problemas nurodė tik tai, kad jam fiksuota pravaikšta (el. b. apyrašo t. I, l. 17), nepranešė apie tai ir 2021 m. vasario 22 d. atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu metu, į patį darbuotoją asmeniškai dėl žalos atlyginimo iš viso nesikreipė (žalos paprašė tik per Darbo ginčų komisiją, į kurią pirmas kreipėsi pats darbuotojas dėl neįforminamo jo atleidimo iš darbo). Tuo labiau, 2021 m. vasario 1 d. darbuotojas kreipėsi į darbdavę dėl darbo sutarties nutraukimo nuo tos pačios dienos (atsiliepime tai pripažino ir pati atsakovė, tik teismo posėdžio metu jau pakeitus savo poziciją atsakovės atstovas teigė, kad darbuotojo 2021 m. vasario 1 d. prašymą įmonė gavo 2021 m. vasario 4 d., tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, tuo labiau pats sau prieštaraudamas, atsakovės atstovas nurodė, kad įmonė atleido darbuotoją praėjus 20 d. nuo jo prašymo gavimo (2021 m. vasario 22 d.), vadinasi, prašymą gavo 2021 m. vasario 1 d., tuo labiau ir 2021 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške pats darbuotojas primena darbdavei, kad palaiko savo prašymą dėl atleidimo iš darbo, o ne jį teikia), o pagal DK nuostatas, jei darbdavė būtų sutikusi, būtų buvusi galimybė darbuotoją atleisti iš darbo tą pačią dieną. Be to, įvertinęs tai, kad darbuotojui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 175–176), nedarbingumas jam suteiktas nuo 2021 m. vasario 2 d., teismas neturi pagrindo netikėti darbuotoju, kad 2021 m. vasario 1 d. jam grįžus į Lietuvą iš Švedijos tikslu gauti nemokamą medicininę pagalbą ir jau pasibaigus jį gydančios gydytojos darbo laikui, jis į jį gydančią gydytoją kreipėsi sekančią dieną, taigi, darbuotojas į darbą nevyko dėl svarbių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle. Taigi, bauda, kurią pagal civilinę sutartį sumokėjo darbdavė, nesietina su darbdavės ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu, darbuotojui apie tokią darbdavės ir užsakovės sudarytą sutartį (jos turinį) nebuvo žinoma, atsakovei atsiradusi žala kyla iš civilinių santykių, o ne iš ieškovo darbinės veiklos. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1148-431/2012). Darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo standartai, turi veikti itin atsakingai ir profesionaliai, todėl nesupažindinusi laiku darbuotojo su jos ir užsakovės sudaryta sutartimi, neinformavusi laiku darbuotojo apie konkrečios žalos mokėjimą dėl neatvykimo į darbą (susipažinęs su tokia sąlyga darbuotojas spręstų, ar jam sudaryti/tęsti darbo sutartį), turi prisiimti iš tokio savo elgesio kylančias pasekmes. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas nenustatė darbuotojo kaltų veiksmų santykyje su darbdavės užsakovei sumokėta bauda, pagrindo žalos priteisimui nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – darbdavės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl atsisakymo nagrinėti reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo yra įsiteisėjusi.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jį atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėtas jo patirtas 400 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 33, 39, 180–181). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, iekšovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 263 Eur žyminis mokestis (pagal darbdavės reikalavimo dėl 11 686 Eur žalos atlyginimo sumą).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo A. A. ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ reikalavimą dėl žalos iš ieškovo A. A. priteisimo atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4588 dalį dėl žalos atlyginimo laikyti netekusiu galios, kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4588/2021 dalis dėl atsisakymo nagrinėti reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo yra įsiteisėjusi.

Priteisti ieškovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ (į. k. 304295558) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ (į. k. 304295558) 263 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.