Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas priteisė iš UAB „Trikampis žiedas“ R.D. naudai 500 litų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, bei 500 litų neišmokėto darbo užmokesčio dalį už kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos -2009 rugsėjo 24 dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Teismas nustatė, kad darbdavį su kitu asmeniu UAB “Vilniaus energija” siejo civilinė sutartis, kurios vykdymas buvo užtikrintas bauda. Bauda yra viena iš netesybų formų. Netesybos yra mokamos už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tai gali pasireikšti sutarties nuostatos pažeidimu. Sutartyje buvo numatyta, kad už ieškovo neblaivių darbuotojų pasirodymą ir kitų sutarties sąlygų pažeidimą saugomo objekto teritorijoje yra mokama bauda. Kadangi įsipareigojimas buvo pažeistas, tai bauda buvo sumokėta. Darbuotojo pasirodymas neblaivaus darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis). Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos įstatymo numatytos drausminės nuobaudos, bet baudos skyrimo Darbo kodekse nenumatyta (DK 237 straipsnis). DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. Teismo teigimu, DK 253 straipsnio 3 punkte numatyta bauda, kurią pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatytas nė vienas darbuotojo materialinės atsakomybės atvejis, todėl argumentai, kad pažeistos teisės normos, reglamentuojančios atlygintinos žalos dydį ir kitus materialinės atsakomybės taikymo pagrindus ir aplinkybes, šioje byloje nėra reikšmingi. Bauda, kurią pagal civilinę sutartį turi mokėti darbdavys, nesietina su darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR DK 237 str., ieškovui priteisė 500 litų, nes piniginė bauda įstatymo leidėjo nėra numatyta kaip drausminė nuobauda, o atsakovui atsiradusi žala kyla iš civilinių teisinių santykių, o ne iš ieškovo darbinės veiklos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas baudos sumokėjimą, numatytą atsakovo ir UAB “Vilniaus energija” sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, nesivadovaudamas LR DK 246 str., perkėlė ieškovui, dirbančiam pamainos viršininku, esančiam su atsakovu darbiniuose santykiuose. Tokie atsakovo veiksmai neteisėti, todėl teismas ieškinį tenkino.

Teismas ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį pagal LR DK 141 str. 3 d., tenkino. Teismas pagal šalių paaiškinimus ir pateiktas darbo sutartis nustatė, kad ieškovas tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, buvo iš naujo priimtas į darbą kitoms pareigoms ir mažesniu darbo užmokesčiu. Realiai darbuotojas ir darbdavys susitarė dėl darbuotojo priėmimo į kitą darbą kitomis darbo sąlygomis – pasikeitė pareigos, darbo funkcijos, darbo vieta, apmokėjimas. Tai reiškia, kad darbo teisiniai santykiai tarp šalių pasikeitė kitomis ieškovo darbo sąlygomis. Teismas taip pat nustatė, kad 500 litų iš ieškovo išskaičiuoti neteisėtai, nesilaikant LR Darbo kodekso normų reikalavimų. Atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų, atleidimo dieną neteisėtai išskaičiavo iš ieškovo 500 litų. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Teismas pažymėjo, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti.

Teismas, vadovaudamasis LR DK 141 str. 3 d., priteisė ieškovui iš atsakovo nuo 2009-09-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 500 litų už kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2) teismas nustatęs, jog ieškovo reikalavimo dalykas yra dėl neteisėto 500 Lt išskaičiavimo iš atlyginimo savo iniciatyva, keičia reikalavimo dalyką ir priima priešingą sprendimą, kad su atleidžiamu darbuotoju nepilnai atsiskaityta jo atleidimo dieną;

3) teismas taip pat neteisingai tapatina dvi skirtingas sampratas laiko atžvilgiu – išskaitą iš darbo užmokesčio UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojui esant darbo santykiams ir galiojant darbo sutarčiai, ir išskaitų draudimą darbuotojo atleidimo iš darbo dieną iš jam priskaičiuotos išeitinės išmokos.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-09-24 ieškovas buvo priimtas į UAB „Trikampis žiedas“ įmonę, apsaugos darbuotojo pareigas (b.l. 4). 2008-05-10 atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“ sudarė paslaugų sutartį Nr. 1034 dėl UAB „Vilniaus energija“ apsaugos. Šios sutarties 6.7 p. atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad jo darbuotojai UAB „Vilniaus energija“ objektuose būtų blaivūs, o 6.6 p. įsipareigojo užtikrinti, kad atsakovo darbuotojai, vykdydami savo pareigas, vilkėtų tarnybines uniformas, nemiegotų, neturėtų televizorių, radijo imtuvų, magnetofonų, kompiuterių, nesinaudotų jais, neatlikinėtų darbų, nesusijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, nepaliktų saugomo posto be saugos darbuotojo. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo už kiekvieną sutartyje nustatytų įsipareigojimų pažeidimą mokėti trečiajam asmeniui po 1000 Lt baudą. 2009-09-21 įmonės Generalinis direktorius priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Iš 2009-09-21 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, kad ieškovui drausminė nuobaudas papeikimas buvo skirta už pašalinių daiktų įnešimą ir buvimą saugos objekte, atleidimas iš darbo skirtas už neblaivaus darbuotojo pasirodymą darbe, o 500 Lt išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio vadovaujantis UAB „Vilniaus energija“ pretenzija dėl paslaugų sutarties Nr. 1034 sąlygų nevykdymo. (b.l.23,24).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Darbo kodekse yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Vienas iš darbdavio turėtų išlaidų atvejų yra numatytas DK 253 straipsnio 3 punkte, kurio aiškinimo klausimas keliamas šioje byloje,– dėl darbuotojo kaltės darbdavio privalėta sumokėti bauda.