Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-12610-996/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
e2YT-12610-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07298-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Pareiškėjas
D. J., E. B.
Suinteresuotas asmuo
A. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12610-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07298-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. J., pareiškėjų D. J. ir E. B. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, suinteresuotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J., E. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

D. J. ir E. B. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. t. I, b. l. 1–6), kuriuo prašė atnaujinti jiems terminą priimti pagal testamentą palikimą, atsiradusį po jų motinos E. B. (toliau – palikėja) mirties.

Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina E. B., iki mirties gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), po motinos mirties, šiame bute liko gyventi jos sutuoktinis A. B. ir jos sūnus – E. B., duktė D. J. nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o į Lietuvą aplankyti tėvo ir kitų artimųjų, pasirūpinti buities ir kitais kasdieniais gyvenimiškais klausimais, grįžta periodiškai. Pareiškėjai teigė, kad po jų motinos mirties atsiradęs palikimas jų nebuvo priimtas, t. y. jie į notarų biurą su pareiškimu per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį nesikreipė, apie tokį, labai trumpą terminą palikimui priimti jie nežinojo. Pažymėjo, kad jų motinos mirtis buvo pakankamai staigi ir netikėta, tuoj po laidotuvių (grįžusi tuo tikslu) D. J. turėjo sugrįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl to palikimo klausimus jie tarpusavyje susitarė sutvarkyti artimiausiu metu, pagal galimybes vėl į Lietuvą sugrįžus pareiškėjai D. J.. Pabrėžė, kad tik bendrais bruožais aptardami, jog reikės sutvarkyti palikimo klausimus, jie sutartinai manė, jog jų motinos turto paveldėtoju pagal įstatymą taps ją pergyvenęs tėvas – A. B.. Teigė, kad po motinos laidotuvių, pareiškėjai D. J. išvykus į Didžiąją Britaniją, pareiškėjas E. B. 2019 m. sausio mėn. tvarkė namuose likusius motinos daiktus, dokumentus, tarp pastarųjų rado ir motinos testamentą (kopiją), apie kurį nei jiems, nei jų tėvui nebuvo žinoma, radus minėtą dokumentą, kurio originalumu ir galiojimu įsitino pasikreipę į notarę, jiems tapo žinoma velionės motinos valia – palikti visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kad ir kur toks turtas bebūtų ir kad ir iš ko besusidėtų lygiomis dalimis savo vaikams, t. y. jiems. Nurodė, kad po šių aplinkybių sužinojimo ir patikrinimo, veikdami aktyviai, kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro notarę, prašydami išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą, tačiau notarės buvo informuoti, jog jie yra praleidę įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Pabrėžė, kad siekia įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises, o būtent priimti motinos palikimą pagal jos dar 2003 m. gruodžio 22 d. sudarytą testamentą, pažymėdami, kad palikėjos sutuoktinis A. B. neprieštarauja, kad velionės sutuoktinės valia būtų įgyvendinta būtent testamente nustatyta tvarka ir tą yra patvirtinęs notarei raštu. Pažymėjo, kad terminą palikimui priimti praleido neženkliai, o jo atnaujinimas niekaip neigiamai nepaveiktų jokių trečiųjų asmenų interesų, palikėjai priklausiusiu turtu jie rūpinosi dar iki patikėjos mirties, šiuo turtu rūpinasi ir toliau.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjų prašymu atnaujinti palikimo priėmimo terminą sutiko (el. b. t. I, b. l. 54–55).

Suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad po palikėjos (jo sutuoktinės) mirties galvojo, jog turtas savaime priklausys jam, nežinojo, ar reikia atlikti kokius nors veiksmus, tuo tarpu apie sutuoktinės testamento buvimą jam tapo žinoma tik po to, kuomet apie jo radimą tarp namuose esančių dokumentų jį informavo vaikai – pareiškėjai. Teigė, kad sutuoktinės valią jai priklausantį turtą palikti vaikams gerbia, tam neprieštarauja, apie tai jis informavo ir notarę, į kurią buvo pasikreipę jo vaikai. Pažymėjo, kad palikėjos (jo sutuoktinės) testamentas buvo sudarytas dar 2003 m., tuo metu jo sutuoktinė buvo sveika, veiksni moteris, kuri neabejotinai suprato savo veiksmų prasmę. Mano, kad neženklus termino praleidimas, dėl kurio pareiškėjų kaltės nėra, ir aktyvus pareiškėjų siekis priimti palikimą vos sužinojus savo motinos valią yra pakankamas pagrindas šį terminą atnaujinti.

Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydama, kad tuo atveju, jei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjų prašymo patenkinimui neprieštaraus (el. b. t. I, b. l. 45–46).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. B. (el. b. t. I, b. l. 22), kuri buvo pareiškėjų motina (el. b. t. I, b. l. 13, 16, 18–21), 2003 m. gruodžio 22 d. Vilniaus m. 26-ajame notarų biure E. B. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko pareiškėjams (el. b. t. I, b. l. 31–32).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatymų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad palikėja, kuri mirė (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo turtą pareiškėjams, taigi, paskutinė palikimo priėmimo termino diena buvo 2018 m. gruodžio 9 d., per įstatymo nustatytą terminą nei vienas iš įpėdinių palikimo nepriėmė ir į notarą nesikreipė (el. b. t. I, b. l. 32–33), taigi, pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja D. J. gyvena ne Lietuvoje, abu pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad suprastų palikimo priėmimo sąlygas, termino praleidimo teisinius padarinius, dėl teisinių žinių stokos sutartinai manė, jog palikėjos – jų motinos turto paveldėtoju pagal įstatymą taps ją pergyvenęs tėvas – A. B., tuo tarpu aplinkybės dėl palikėjos sudaryto testamento pareiškėjams tapo žinomos tik 2019 m. sausio mėn., kuomet buvo surasta testamento kopija tarp palikėjos dokumentų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai, sužinoję apie palikėjos sudarytą testamentą, veikė aktyviai ir rūpestingai – 2019 m. sausio 14 d. sudarė atstovavimo sutartis su advokatu (el. b. t. I, b. l. 7–8), kuris pareiškėjų vardu 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo (el. b. t. I, b. l. 10–12), tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus esant praleistam įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, išaiškindama, jog šį terminą pareiškėjams gali atnaujinti tik teismas (el. b. t. I, b. l. 33).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas konstatuoja, jog įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti praleistą terminą palikėjos palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas

nutaria:

Pareiškėjų D. J., E. B. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė