Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovams teisininkei A. K., žalų ekspertui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir Č. A. ieškinį atsakovui „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2018-03-09 dieną važiavo link Vilniaus, ketino VĮ Regitroje užregistruoti nusipirktą automobilį. Buvo viena, degančios kuro lemputės nepastebėjo. Baigėsi kuras, todėl automobilį paliko šalikelėje kairėje kelio pusėje, pariedėjusi atgal į priešpriešinę eismo juostą, ir išėjo namo. Planavo jį paimti, kai turės laiko. Vakare parduotuvėje pažįstamas pasakė, kad kelyje matė sujudimą, jos žydrą (duomenys neskelbtini). Į eismo įvykio vietą atvyko su dėde, kuris padėjo užpildyti deklaraciją. Pildė ant automobilio kapoto, buvo tamsu. Kitų eismo įvykio dalyvių nepažinojo. Turėjo 3 metų vairavimo stažą. Sustojo kairėje kelio pusėje, nes pariedėjo į priešpriešinę eismo juostą. Ten atrodė geriau palikti automobilį. Automobilį apžiūrėjo draudimo atstovai. Jie apskaičiavo žalos dydį, tačiau pranešė, kad draudimo išmokos nemokės. Automobilis priklauso jai, tačiau apdraudė jos tėvas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nefiksuoti jaguaro trūkumai, todėl mano, kad jų esminių iki įvykio ir nebuvo. Automobilį pirko viena, suradusi skelbime, jo į autoservisą patikrinti nevarė. Tiesiog patiko ir nusipirko. Už automobilį mokėjo tėvai. Prieš tai turėjo golfą. Specialisto apžiūrai automobilį pristatė dėdė D. P.. Jo mamos aikštelėje buvo atliekama automobilio apžiūra. Mano, kad atsakovas turėtų atlyginti ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, nes negalėjusi naudotis savuoju, o į mokslus važinėti reikėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. D. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, tarp sunkvežimio ir (duomenys neskelbtini) buvo didelis tarpas, kas sunkiai suprantama. Ieškovės specialistas analizavo daugiau statinį vaizdą, dinamikos nemodeliavo. Eismo įvykio dalyvių paaiškinimai iš esmės prieštarauja fizikos dėsniams.

Liudytojas S. A. parodė, kad 2018-03-09 maždaug 60 km/h greičiu važiavo iš Vilniaus į Lentvarį (duomenys neskelbtini) automobiliu. Buvo vakaras, tamsu, šlapdriba, migla. Priešais ties Lentvario – Maciuliškių gatvių sankryža iššoko krovininis automobilis. Jo pastebėti anksčiau negalėjo, nes važiavo link tos pusės. Sustabdyti nespėjo. Trenkėsi į krovininį automobilį. Po smūgio šis stovėjo priešais. Iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo tik mikro pažeidimai, jokių esminių nebuvo. Deklaracijoje schemą braižė su krovininio automobilio vairuotoju. Kiekvienas pildė savo deklaracijos pusę. Kitų žmonių ten nebuvo. Maždaug po pusvalandžio atvyko ieškovė ir vyriškis. Kadangi gyvena Londone, bet maždaug 4 kartus per metus atvyksta į Lietuvą ir čia būna kaskart apie savaitę, nusprendė nusipirkti (duomenys neskelbtini) automobilį. Pinigus mokėjo jis, bet registravo tėvo vardu. Mokėjo 2 800 Eur.

Liudytojas B. B. parodė, kad 2018-03-09 20-30 km/h greičiu važiavo iš Lentvario. Krito sniegas, lietus. Važiavo nuo kalniuko į pagrindinį kelią. Paskutiniu metu pamatė automobilį. Truputį pasuko. Smūgis buvo į dešinę. Galiniu (duomenys neskelbtini) ratu kliudė ir stovintį automobilį. Džipas susidūrė su vilkiko galine dalimi. Kaltę pripažino. Savo automobilį pirko prieš kokią savaitę detalėms. Jam buvo perduotas paketas dokumentų. Ten buvo ir draudimas. Automobilis esminių pažeidimų iki eismo įvykio neturėjo, iš esmės buvo tvarkingas.

Teismo posėdžio metu specialistas R. P. paaiškino, kad išvadą rengė paprašytas ieškovės. Atlikdamas tyrimą turėjo automobilių registracijos pažymėjimus, vieną deklaraciją, kurią ir nurodė išvadoje. Pagal automobilių sugadinimus, atlikus sugretinimą, toks eismo įvykio mechanizmas, kokį nurodė vairuotojai deklaracijose, galėjo būti. Visgi objektyvių duomenų tyrimui atlikti trūko (neaiškūs greičiai, neryškios nuotraukos, nėra išmatavimų eismo įvykio vietoje, stabdymo kelio matmenų). S. Y. kontaktas buvo vertikalus. Negali pasakyti, kiek po to galėjo nukentėti kitos automobilių dalys. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, naudojo kitą (duomenys neskelbtini) (nors modelis tas pats), todėl galėjo atsirasti išvados skirtumai dėl 10-15 cm (skiriasi padangų išmatavimai, dėl ko pasislenka aukštis). (duomenys neskelbtini) vertikalus įspaudimas, einantis per bamperį, priekinį skydą, apsauginis lankas, variklio gaubtas atsirado pirminio smūgio metu. Negali pasakyti, kada atsirado jo antriniai pažeidimai. (duomenys neskelbtini) lanko formos įspaudimas ant sparno, bamperio ir variklio gaubto sąlygotas kontakto su (duomenys neskelbtini) metu. Kadangi buvo slidu, nuokalnė (duomenys neskelbtini) buvo tuščias, labiau apkrauta priekinė ašis, galimas deklaracijose nurodytas automobilių kontaktas. Greičio nežinojo, todėl modeliavimo neatliko. Mano, kad neturi reikšmės, kada atlikti sugretinimą vasarą ar žiemą. Atliko sugretinimą aikštelėje, nes taip pasiūlė ieškovė. Sutinka, kad geriausia būtų buvę sugretinti eismo įvykio vietoje. Dinamikos nenagrinėjo, nes (duomenys neskelbtini) stovėjo. Nevertino aplinkybės, kad automobiliai po eismo įvykio nebuvo atitraukti vienas nuo kito. Išvadoje 16-ame pav. ratlankio aukštis 45- 50 cm, lankos formos įlenkimas apie 65 cm. Toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl duobėto kelkraščio, jo nelygumo. Tai prielaida, nes jokių tikslių duomenų, kur konkrečiai stovėjo automobiliai nėra. Žiūrint į kampinės dalies kontaktą su vidurine dalimi (specialisto išvados 15-16 pav.), (duomenys neskelbtini) priekinės panelės dalis atversta atgal, nes galimai stabdant palindo ir patraukė. Visas (duomenys neskelbtini) priekis paguldytas, jei buvo patempta. Per visą sugadinimą kontakto su šiuo automobiliu būti negalėjo, tai nebent antriniai sugadinimai.

Teismo posėdžio metu ekspertas Valentinas Mitunevičius paaiškino, kad išvadą parengė išnagrinėjęs garso įrašus, paaiškinimus, nuotraukas. Apžiūrėjo visus tris automobilius, eismo įvykio vietą, atliko modeliavimą, remdamasis objektyviais duomenimis (sugadinimo atitikimas intensyvumas). Nustatė, kad įvyko (duomenys neskelbtini) priekinės vidurinės dalies kontaktas su (duomenys neskelbtini) užpakaline kaire kampine dalimi ir vertino kaip sugadinimų atitikimą. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis deformuota per visą plotį, atlenkta atgal, viršutinė dalis link automobilio vidurio, kas būdinga palindimui po automobiliu. Ratlankis automobilio (duomenys neskelbtini) yra 45-50 cm, o sugadinimai yra 15 cm aukščiau, t.y. viena lygmenyje su padanga, todėl lanko formos apgadinimas visiškai nepaaiškinamas. (duomenys neskelbtini) apgadinimų jau turėjo. Pirmas jo kontaktas, kai jo priekinė dalis buvo deformuota, įvyko kitokio kontakto metu. (duomenys neskelbtini) taip pat jau turėjo sugadinimų. Eismo įvykio metu jie padidėjo. Nors modeliuojant buvo imamas ne tas pats automobilis, tačiau paklaida galėjo būti ne daugiau poros centimetrų, bet ne 15 cm. Kontaktas daugiau plastinis, todėl apgadinimų pobūdis turėtų būti kitoks. Po eismo įvykio tiesiog padidėjo sugadinimų kiekis ir jau buvę sugadinimai padidėjo. Nuo įvykusio kontakto realūs sugadinimai būtų buvę žymiai mažesni. Taigi (duomenys neskelbtini) visa priekinė vidurinė dalis jau buvo sugadinta ir eismo įvykio metu sugadinta papildomai. Jaguaro taip pat jau buvo sugadinta priekinė dešinė pusė, o eismo įvykio metu sugadinta dar kartą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. apie 21.05 val. Lentvaryje, Vilniaus g. ir Maciulikių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. B., automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A., ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-03-09 Eismo įvykio deklaracijose nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, kuris išvažiuojant iš šalutinio kelio susidūrė su pagrindiniu keliu atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini).. Po šio susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) dar kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai pažymėti galinėje dalyje iš abejų pusių. Automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimai pažymėti priekyje ir detalizuoti: „visas priekis“ (el.b.l. 7,82). Automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai nurodyti 2018-03-16 apžiūros akte, tai rdp. žibinto rėmelis, pr. kp. žibintas, ABS bloko jungtis ir kt. (el.b.l. 17). Įvykio metu kaltę pripažino (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą (el.b.l. 17). Pastarasis buvo informuotas apie eismo įvykį (el.b.l. 83), tačiau, nors apskaičiavo žalos dydį ((duomenys neskelbtini) – 2 427 Eur, (duomenys neskelbtini)– 2 670 Eur), kuriuo ieškovai ir remiasi (el.b.l. 9-13, 48-51, 79), atsisakė mokėti jiems draudimo išmoką, nurodęs, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei draudikui buvo nurodyta, aplinkybėmis, dėl ko jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką (el. b.l. 78, 80). Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, kreipėsi į technologijos mokslų daktarą doc. R. P., kuris 2018-10-30 pateikė išvadą, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies sugadinimai atsirado kontakto su automobilio „(duomenys neskelbtini) krovinių platformos galiniu kairiuoju kampu. Automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešiniojo kampo sugadinimai atsirado kontakto su automobilio „(duomenys neskelbtini) galiniu dešiniuoju ratu, o automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gaubto sugadinimai atsirado automobilio „(duomenys neskelbtini) krovinių platformos dešiniajam bortui kontaktuojant su automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gaubto plokštuma. Į tai objektyviai nurodo atliktas tyrimas ir natūrinis automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sugretinimas (el.b.l.28-37). Nepaisant šios išvados, atsakovė savo sprendimo nemokėti draudimo išmokos nepakeitė, remdamasi 2018-04-11 eksperto Valentino Mitunevičiaus išvada, kurioje nurodyta, jog užfiksuoti automobilių „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: tam tikri šių automobilių pažeidimai galėjo susidaryti jų betarpiško kontakto metu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) priekio viduriu atsitrenkė į įžambiai (jo judėjimo krypties atžvilgiu - 3 pav.) stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinę kairę pusę, o po to priekine kaire dalimi palindo po automobilio (duomenys neskelbtini) krovininės platformos kairiu šonu (detalizavimas - 2.9-2.10 p.). Iki šio automobilių susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo didesnius priekinės dalies pažeidimus (detalizavimas - 2.13 p.). Užfiksuoti automobilių „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami: nors tarp šių automobilių galėjo įvykti betarpiškas kontaktas, tačiau ne 2018-03-09 deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytomis sąlygomis, o automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno deformacija negalėjo susidaryti dėl kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini), jei toks ir būtų įvykęs (detalizavimas - 2.12 p.). Techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2018-03-09 deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų, nes automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-03-09 deklaruoto eismo įvykio turėjo didesnių pažeidimų.

Remiantis CK 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio nustatymu. Tik pripažinus, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis). Draudimo apsauga yra išmoka TPVCAPDĮ nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 96 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, Nr. e3K-3-531-701/2016).

Pagal DĮ 98 straipsnio 7 dalį įrodinėjimo pareiga atsisakant mokėti draudimo išmoką ar nusprendus ją mokėti sumažintą priklauso draudikui, dėl ko šioje byloje atsakovas, teigdamas, jog įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta. Tą patvirtina ir TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose įtvirtina, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras per 30 dienų (arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Taigi pagal minėtų teisės aktų bei CPK 178 straipsnio nuostatas, teismų praktiką tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis ir turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis.

Byloje yra specialisto ir eksperto tyrimų duomenys, kurių galutinės išvados tarpusavyje nesutampa. Nors teismas siūlė, nei viena šalis su teismo ekspertizės skyrimu nesutiko, todėl teismas vertina į bylą pateiktas išvadas ir kitus rašytinius įrodymus bei šalių, liudytojų, specialisto bei eksperto paaiškinimus.

Pažymėtina, kad specialistas ir ekspertas tyrimus atliko nevienoda apimtimi bei naudojo skirtingus tyrimo metodus. Specialistas R. P. V. P. valdomoje komercinės paskirties aptvertoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), atliko eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą ir sugretinimą. Nors jis padarė išvadą, kad visų trijų automobilių apgadinimai atsirado vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, visgi teismo posėdžio metu pripažino, kad tyrimui atlikti jam trūko objektyvių duomenų (neaiškūs greičiai, neryškios nuotraukos, nėra išmatavimų eismo įvykio vietoje, stabdymo kelio matmenų). Transporto priemonių sugretinimą jis atliko ne eismo įvykio vietoje, o privačioje aikštelėje, nes taip prašė ieškovė, atlikdamas tyrimą turėjo vieną deklaraciją. Jis neatliko modeliavimo, nevertino greičio, automobilių dinamikos, nors tiksliam eismo įvykio atkūrimui ir automobilių sugadinimų įvertinimui šie metodai labai svarbūs. Pastarąją metodiką naudojo ekspertas Valentinas Mitunevičius, todėl jo tyrimą teismas laiko tikslesniu ir informatyvesniu, juo labiau, kad Valentinas Mitunevičius yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nušalinimo jam nereiškė, o atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu specialistas R. P. sutiko su daugeliu šio eksperto pastebėjimų, t.y. kad automobiliai po eismo įvykio nebuvo atitraukti vienas nuo kito, tačiau jis šios aplinkybės nevertino; 15 cm skirtumą tarp Jaguar ratlankio aukščio ir lankos formos įlenkimo galėjo paaiškinti tik prielaida dėl duobėto kelkraščio ir jo nelygumo, nors pripažino, kad duobės kelkraštyje tokio dydžio mažai tikėtinos. Sutiko ir su tuo, kad žiūrint į kampinės dalies kontaktą su vidurine dalimi (specialisto išvados 15-16 pav.), (duomenys neskelbtini) priekinės panelės dalis atversta atgal, nes galimai stabdant palindo po (duomenys neskelbtini) automobiliu, o vėliau jį patraukė; per visą sugadinimą kontakto būti negalėjo, tai nebent antriniai sugadinimai.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek eksperto Valentino Mitunevičiaus atliktas tyrimas, tiek jo pagrindu padarytos išvados yra objektyvesnės ir pagrįstos išsamesne eismo įvykio analize, o jo vertinimu vairuotojų nurodomos eismo įvykio aplinkybės neatitinka faktinių.

Dėl susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu aplinkybių

Sprendžiant dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo elgesio eismo įvykio metu, atkreiptinas dėmesys į eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog kad techniniu požiūriu per 1,9 s laiką automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sureagavus į pavojų dar turėjo apie 1 s laiko stabdymui ir manevrui. Įprasta vairuotojo reakcija į judančią kliūtį - nusukimas nuo kliūties, t.y. tokioje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, reaguodamas į kliūtį sudariusį automobilį (duomenys neskelbtini), turėjo sukti į kairę ir, jei nebūtų išvengta susidūrimo, tai automobilis (duomenys neskelbtini) būtų atsitrenkęs į automobilio (duomenys neskelbtini) kairį šoną. Pagal nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą, automobilis (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą judėjo daugiau tiesiai. Todėl techniniu požiūriu ekspertas vertino, kad susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesiėmė įprastų susidariusioje kelio situacijoje veiksmų.

Sprendžiant dėl šio automobilio apgadinimų ir žalos šiuo pagrindu, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas S. A. nuosekliai tvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo be jokių esminių pažeidimų (buvo tik mikro pažeidimai) ir jis toks buvo iki eismo įvykio. Vadinasi, visi esminiai pažeidimai turėjo atsirasti 2018-03-09 eismo įvykio metu, susidūrus su (duomenys neskelbtini) automobiliu, kaip nurodė S. A., (duomenys neskelbtini) vairuotojui nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio (duomenys neskelbtini)..

Ekspertas pripažino, kad du automobilio (duomenys neskelbtini) apsaugos lanko nubrozdinimai jo dešinėje pusėje, esantys apie 55 cm ir 70 cm aukštyje, paaiškinami kontaktais su automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinės apsaugos užtvaro apatiniu ir viršutiniu vamzdžiais. Taigi ekspertas paties kontakto su (duomenys neskelbtini) automobiliu neginčijo, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų. Visgi vertindamas kitus pažeidimus ekspertas pažymėjo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) apsaugos viršutinio vamzdžio didesnis įlinkimas, esantis kairiau nuo vidurio, susidarė dėl intensyvaus kontakto su standžiu vertikaliu ribotų matmenų objektu ir negalėjo susidaryti dėl kontakto su automobilio (duomenys neskelbtini) galinės kairės lingės apkaba, nes minėtas įlinkimas neatitinka nei lingės apkabos geometrinių parametrų, nei jos išsidėstymo, todėl šio esminio sugadinimo negalima paaiškinti buvusiu susidūrimu su automobiliu (duomenys neskelbtini). Be to, automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukoje matyti, kad tiesioginio kontakto pėdsakai yra ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio panelio iki pat jo dešinio gabarito (Foto 35, geltona rodyklė), t.y., apie 80 cm atstumu nuo automobilio vidurio ir daug didesniame aukštyje, nei 75 cm, kas nesuderinama su automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio padėtimi buvusio kontakto metu (3 pav.). Pagal šiuos nustatytus automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sugadinimų nesuderinamumo požymius yra pagrindas teigti, kad iki šių automobilių kontakto automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo didesnius pažeidimus.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, specialistas R. P. teismo posėdžio metu iš esmės šių išvadų neginčijo. Jis pripažino, kad per visą (duomenys neskelbtini) priekinę dalį sugadinimo negalėjo būti, tai nebent antriniai sugadinimai, o priekinės panelės atvertimas galimas tik jei automobilis buvo atitrauktas, tačiau šios aplinkybės byloje nenustatytos.

Darytina išvada, kad eksperto vertinimas, nustatyti iki eismo įvykio buvę automobilio (duomenys neskelbtini) pažeidimai bei aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) automobilį vairavęs liudytoju apklaustas S. A. parodė, jog nusipirko šį automobilį geros techninės būklės ir jis iki eismo įvykio esminių apgadinimų neturėjo, sudaro pagrindą teismui abejoti jo parodymais ir nurodomomis įvykio aplinkybėmis.

Dėl susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) aplinkybių

Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas teigė, kad po susidūrimo su (duomenys neskelbtini) ., galiniu (duomenys neskelbtini) ratu kliudė ir stovintį automobilį (duomenys neskelbtini).

Eksperto išvadoje nurodyta, kad atblokštas automobilis (duomenys neskelbtini) užpakaliniu dešiniu ratu negalėjo kontaktuoti su stovėjusio automobilio Jaguar priekine dešine dalimi, nes 11 nuotraukoje matosi, kad sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinis dešinys ratas yra ženkliu atstumu nuo automobilio (duomenys neskelbtini) dešinio gabarito (gatvės skersinių matmenų atžvilgiu). Techniniu požiūriu, jei toks kontaktas ir būtų įvykęs, tai automobilis (duomenys neskelbtini) nebūtų atblokštas didesniu atstumu (kaip tai matosi 12 nuotraukoje) nuo automobilio (duomenys neskelbtini), bet būtų sustojęs greta jo. Todėl yra pagrindas teigti, kad automobilio Jaguar priekinės dešinės pusės detalių sugadinimai negalėjo susidaryti dėl to, kad pagal eismo įvykio dalyvių parodymus, atblokštas dėl susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini).

Be to, ekspertas nurodė, kad automobilio D(duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinio rato ratlankis įmuštas, ant padangos šoninio paviršiaus taipogi yra buvusio kontakto pėdsakai (Foto 27). Uždėjus automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinio rato veidrodinį atvaizdą (Foto 26) ant automobilio „(duomenys neskelbtini) vaizdo iš priekio bei suderinus šių nuotraukų mastelius, nustatyta, kad Foto 15 geltonomis rodyklėmis pažymėto įmušimo lokalizavimo vieta ir forma galimai atitinka automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinio rato ratlankio išorinės briaunos geometriją, jei šis ratas būtų pakeltas 5-10 cm į viršų atraminio paviršiaus atžvilgiu. Tikėtina, kad Foto 15 geltonomis rodyklėmis pažymėtas lanko formos įmušimas galėjo susidaryti dėl kontakto su automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinio rato ratlankio išorine briauna, jei būtų 5-10 cm skirtumas pagal aukštį tarp automobilių atraminių paviršių: tokia situacija techniniu požiūriu įmanoma, jei judėjęs ir stabdomas automobilis (duomenys neskelbtini) priekio dešine puse būtų atsitrenkęs į minėtą automobilio (duomenys neskelbtini) ratą. Šiuo atveju automobilio (duomenys neskelbtini) atbloškimo metu ant automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos galėjo susidaryti dažyto paviršiaus nusklembimas (greta Foto 15 geltonomis rodyklėmis pažymėto įmušimo), o antrinio kontakto metu - ir Foto 15 raudonomis rodyklėmis pažymėtas įmušimas. Todėl minėti pažeidimai ant automobilio Jaguar priekinio bamperio apdailos (Foto 15) galėjo susidaryti dėl kontakto su automobilio (duomenys neskelbtini) užpakaliniu dešiniu ratu, tačiau kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodo deklaruoto eismo įvykio dalyviai.

Specialistui R. P. nepaneigus šių išvadų ir jam remiantis vien prielaidomis dėl susidariusio 15 cm skirtumo esant galimam kelio dangos netolygumui, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nesant, teismas remiasi eksperto padaryta išvada.

Teismo išvados

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad nors visi trys deklaracijose nurodyti automobiliai apgadinti (to neneigė nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei specialistas ir ekspertas), tačiau, labiau tikėtina, šie apgadinimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodė transporto priemonių vairuotojai. Esminiai automobilių sugadinimai nulemti kitų, nei deklaravo vairuotojai, aplinkybių. Pažymėtina, kad nei ieškovė A. S., nei S. A., faktiškai pirkę eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, nenurodė ankstesnių jų pažeidimų, nors ekspertas išvadoje pagrindė juos buvus iki eismo įvykio esminius. Antrinių pažeidimų, galimai iki eismo įvykio, neneigė teismo posėdžio metu ir specialistas R. P.. Jie bei (duomenys neskelbtini) vairuotojas, automobilius įsigijo vos kelios dienos iki eismo įvykio (el.b.l. 15, 18-20), (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudė ne naujasis savininkas liudytojas B. B., bet automobilio pardavėjas jau po pardavimo (praėjus trims dienoms, el.b.l. 17,19), be to, apdraudė vos trims mėnesiams. Aiškindama automobilio (duomenys neskelbtini) palikimą šalikelėje A. S. nurodė neįprastas tokiai situacijai aplinkybes, kuomet važiuodama kryptimi Vilnius – Lentvaris ir pasibaigus kurui, ji paliko automobilį šalikelėje kairėje kelio pusėje, pariedėjusi atgal į priešpriešinę eismo juostą. Be to, nors jau turėjo 3 metų vairavimo stažą ir buvo įsigijusi ne vieną automobilį, atsisėdusi į automobilį važiuoti į Vilnių nepastebėjo degančios lemputės, įspėjančios apie besibaigiantį kurą. Visos šios aplinkybės sudaro papildomą pagrindą abejoti vairuotojų sąžiningumu ir deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, nors esminę reikšmę sprendžiant dėl eismo įvykio aplinkybių ir sugadinimų turi objektyvūs eksperto pateikti duomenys, atliktas tyrimas ir jo pagrindu padaryta išvada, paneigianti eismo įvykio dalyvių parodymus.

Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti išmoką pagrindą, šiuo atveju turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti, kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-95-544/2018). Todėl aptartos teisės aktų nuostatos neįtvirtina pareigos draudikui įrodyti buvus inscenizuotą eismo įvykį ar kad eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė išgalvotus duomenis apie įvykį.

Draudėjams pateikus ne visą (netikslią, abejotiną) informaciją apie įvykusį eismo įvykį, nėra galimybės objektyviai nustatyti kaltojo asmens bei civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to draudikas turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos draudėjams nepateikus tikrosios informacijos apie eismo įvykį, o tai sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti. Nors ieškovė pateikė objektyvius duomenis apie patirtas išlaidas nuomojantis pakaitinį automobilį bei atsakovas iš esmės šio žalos dydžio neginčijo, tačiau bylos duomenims nepatvirtinus eismo įvykio ieškovų nurodytomis aplinkybėmis bei neįrodžius pareigos atsakovui mokėti draudimo išmoką, jam nekyla pareiga atlyginti ieškovei ir kitą žalos dalį – išlaidas specialisto išvadai bei pakaitinio automobilio nuomai.

Atmetus ieškinį ieškovų aptirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovas jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,50 Eur, tačiau padalijus abiems ieškovams po lygiai, neviršytų 3,00 Eur dydžio, todėl iš jų nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovų A. S. ir Č. A. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.