- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- E1-1128-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00190-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- L. G.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo dėl Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas laisvės atėmimo bausme, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento teikimas dėl Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo dėl Asker ir Baerum pirmosiosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. L. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu L. G. nuteistas už Pridėtinės vertės įstatymo § 21-4 pirmojo skirsnio, žr. Baudžiamojo įstatymo § 270, žr. § 271, Baudžiamojo įstatymo (1902) § 317 ketvirtojo skirsnio, žr. pirmojo skirsnio ir Buhalterijos įstatymo § 15 pirmojo skirsnio antrojo punkto, žr. § 7 pirmojo skirsnio, pažeidimus ir, taikant Baudžiamojo įstatymo (1902) § 62 nuostatas ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės laiko išskaičiuota 5 dienos, praleistos areštinėje. Taip pat iš L. G. konfiskuota 1 914 374 kronų valstybės naudai (Baudžiamojo įstatymo § 37 d pirmasis skirsnis, § 34 pirmojo skirsnio 1 punktas), priteista 10 000 kronų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų ir uždrausta trejus metus nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos vykdyti savarankišką verslo veiklą, būti kokios nors bendrovės direktoriumi, o taip pat būti kokios nors bendrovės valdybos nariu.
Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas (UDI) 2017-09-29 priėmė sprendimą dėl L. G. deportacijos iš šalies su draudimu visam laikui įvažiuoti į šalį. Sprendime nurodyta, kad L. G. neturi teisės gyventi Norvegijoje, atsižvelgiant į tai, kad padarė sunkų ekonominį nusikaltimą. Nuteistojo sutuoktinė G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos pilietė, taip pat neturi teisės gyventi Norvegijoje, todėl nuteistojo deportacija reikš, kad ji turės išvykti iš šalies, jeigu negaus gyvenimo leidimo savarankišku pagrindu. Borgarting lagmannsrett apeliacinis teismas 2017-01-11 nutartimi neleido teikti nagrinėti skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Taip pat sprendime dėl deportacijos nurodyta, kad L. G. persikėlė į Norvegiją 2010-10-04 ir tam tikrais laikotarpiais dirbo. Jo šeima Norvegijoje gyvena nuo 2013-07-15. L. G. turi du vaikus. Sūnus jau yra pilnametis ir pats gali pasirūpinti savimi bei pasirinkti ar nori pasilikti Norvegijoje ar persikelti gyventi į Lietuvą. Nuteistojo dukra yra nepilnametė ir gauna pakankamą globą iš G. G., todėl nuteistojo deportacija nesukels nepilnamečiam vaikui ypatingai didelio streso. Be to, liko mažiau nei 4 metai iki vaiko pilnametystės ir jis galės pats pasirinkti, kur nori gyventi. Atkreipia dėmesį, kad L. G. nuteistas laisvės atėmimo bausme, o tai savaime reiškia, kad tuo laikotarpiu nuteistojo bendravimas su vaiku bus apribotas. Norvegijos Karalystės Imigracijos direktoratas (UDI), išnagrinėjęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad sprendimas dėl deportacijos yra proporcingas nuteistojo vaikų atžvilgiu. Sprendimas dėl deportacijos galėjo būti apskųstas per 3 savaites nuo tos dienos, kai užsienietis arba jo atstovas šį sprendimą gavo, arba apie sprendimą sužinojo ar turėjo sužinoti, kaip numato Administravimo įstatymo § 29 (b. l. 73-80).
Liudijime nurodyta, kad asmuo asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 2 d. Asmuo šiuo metu yra suimtas ir pagal išduodančios valstybės teisę bausmė būtų visiškai atlikta 2020-10-06. Atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018-08-23 buvo 139 dienos (134+5=139). Pagal išduodančios valstybės teisę nuteistasis asmuo turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko (b. l. 64-70).
Šalies argumentai
L. G. nesutinka, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui ir pateikė rašytinį pareiškimą be datos, kuriame nurodė, jog nenori būti perkeltas atlikti bausmę į Lietuvą, nes turi vaikų, kurių nematys būdamas Lietuvoje, kadangi jie gyvena ir mokosi Norvegijoje. Antra priežastis yra tai, kad jis yra neteisingai nuteistas ir skųs teismo sprendimą, o to padaryti Lietuvoje negalės (b. l. 71).
Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2018-10-01 pažymoje nurodyta, kad L. G. yra išsiskyręs, santuoka nutraukta 2018-02-15. Nuo 2003-08-14 iki 2017-08-27 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu. Nuo 1996-04-18 iki 2003-08-14 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. L. G. turi sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-11 nutartimi pripažino Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosiosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendį ir nutarė vykdyti Lietuvos Respublikoje (b. l. 102-104).
Vilniaus apygardos teismas 2019-02-28 nutartimi iš dalies patenkino nuteistojo L. G. apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-11 nutartį ir klausimą dėl Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosiosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes konstatavo, kad nebuvo tinkamai užtikrintos nuteistojo teisės į gynybą (b. l. 114-121, 126-128).
L. G. atstovas advokatas Norvegijoje D. S. 2019-03-18 pateikė pranešimą, kad L. G. gyvena Norvegijoje nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Jis jau baigia atlikti bausmę pagal nuosprendį Norvegijoje, liko tik keletas mėnesių iki jo lygtinio paleidimo. Tai reiškia, kad nėra pakankamai laiko perduoti jį iki lygtinio paleidimo. Lygtinį paleidimą L. G. gaus dėl savo pavyzdingo elgesio kalėjime (b. l. 144-147).
Nagrinėjant bylą iš naujo apylinkės teisme, Norvegijos pataisos tarnybos direktoratas teismui pranešė, kad apie bylos nagrinėjimą teisme L. G. informuotas 2019-04-16, pasirašė įteiktus dokumentus 2019-04-28 (b. l. 149-154).
Teismo posėdžio metu prokuroras A. Vainauskas prašė teikimą tenkinti ir pripažinti Norvegijos Karalystės teismo nuosprendį, suderinti jam paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalimi, ir vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tai, kad asmuo nesutinka būti perkeltas bausmės atlikimui į Lietuvą, nesudaro pagrindo teikimo netenkinti, nes L. G. yra Lietuvos pilietis, be to Norvegijos imigracijos direktorato 2017-09-29 sprendimu nuspręsta jį deportuoti iš šalies, todėl jokių ryšių su Norvegija jis negali turėti. Atlikus bausmės konversiją, prašo nustatyti bausmės atlikimo vietą pataisos namuose.
Nuteistojo gynėjas advokatas A. Švedas su teikimu nesutiko ir paaiškino, kad L. G. žino apie bylos nagrinėjimą teisme, su juo bendravo telefonu. Ginamasis sakė, kad atsiųs charakteristiką, tačiau tokio dokumento jis negavo. Pagal bausmės laiko skaičiavimą L. G. turėtų atlikti bausmę 2019-08-06, nes reikia skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl neaišku kodėl Liudijime nurodyta, jog bausmės pabaiga 2020-10-06. L. G. nesutinka būti perkeltas į Lietuvą, nes Norvegijoje gyvena jo šeima, nepilnametė dukra mokosi mokykloje, moka norvegų kalbą, turi problemų su sveikata, todėl jai adaptuotis Lietuvoje, nutraukti ryšį su tėvu būtų labai sunku. Sūnus jau yra pilnametis, tačiau nori pasilikti gyventi ir dirbti Norvegijoje. Pagal Norvegijos Karalystės imigracijos direktorato (UDI) sprendimą L. G. paskirta deportacija, bet šį sprendimą jis yra apskundęs, tik neaišku, kada skundas bus išnagrinėtas. Būdamas Lietuvoje jis negalės apginti savo teisių sprendžiant klausimą dėl deportacijos. Gali būti, kad skundą patenkins ir jam nereikės išvykti iš šalies. L. G. perkėlus į Lietuvą, būtų išdraskyta jo šeima, pasielgta labai nehumaniškai. Atkreipia dėmesį, kad L. G. yra nuteistas už intelektualius nusikaltimus, susijusius su buhalterinės tvarkos įstatymo pažeidimu, su pridėtinės vertės įstatymo pažeidimu, o ne už smurtinius ar vagystes. Kalėjime jis elgiasi gerai, todėl gali būti paleistas prieš terminą. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas teikimo netenkinti.
Nuteistasis L. G. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas, atsiuntė pranešimą, kad nesutinka būti perkeltas į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui, nes šeima gyvena Norvegijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas (prašymas) tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.
Lietuvos Respublika pripažįsta Norvegijos Karalystės priimtus nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės vyriausybių 2011-04-05 sudarytu susitarimu „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau –Susitarimas) 7 straipsniu. Susitarimas įsigaliojo 2014-07-06. Atsisakymo pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę pagrindai nurodyti šio Susitarimo 8 straipsnyje, kurių sąrašas baigtinis.
Nuteistasis L. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki išvykimo į Norvegiją buvo deklaravęs gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl teikimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas nenustatė Susitarimo 8 straipsnyje nurodytų nuosprendžio nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Aplinkybė, jog L. G. nesutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti Norvegijos Karalystės teismo nuosprendį ir, kad jis negalės matytis su šeima, nėra kliūtis nuosprendį pripažinti ir vykdyti Lietuvoje. L. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta iki išvykimo į Norvegiją buvo Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. Be to, nuteistojo atžvilgiu yra priimtas Norvegijos Karalystės Imigracijos direktorato (UDI) 2017-09-29 sprendimas dėl deportacijos, todėl jo sutikimas dėl perkėlimo atlikti bausmę į Lietuvą nereikalingas (Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a) ir b) punktai). Byloje nėra jokių duomenų, kad sprendimas dėl deportacijos būtų apskųstas ar panaikintas, todėl net ir atlikus bausmę Norvegijos Karalystėje L. G. nedelsiant tektų išvykti iš šalies.
Pagal Liudijime nurodytą informaciją Norvegijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017-02-02, L. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal išduodančios valstybės teisę būtų visiškai atlikta 2020-10-06. Atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018-08-23 dienai buvo 139 dienos (134+5=139), todėl šios nutarties priėmimo dieną (2019-05-21) nuteistasis yra atlikęs 410 dienų (139+271=410) laisvės atėmimo bausmės. Pagal išduodančios valstybės įstatymus nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jeigu yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko. L. G. du trečdaliai bausmės sudaro 610 dienų ir ši bausmės dalis bus atlikta 2019-12-07, t. y. daugiau nei po 6 mėnesių, todėl nuteistojo gynėjo teiginiai, kad nuteistajam liko vos keli mėnesiai iki jo lygtinio paleidimo neatitinka tikrovės. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad L. G. bus pritaikytas lygtinis paleidimas, todėl negalima neabejotinai manyti, kad nuteistasis bus paleistas prieš terminą, o vadovautis prielaidomis dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, Norvegijos Karalystės teismo 2016-10-05 nuosprendis, kuriuo L. G. nuteistas laisvės atėmimo bausme, turi būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje.
Priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo teismas vadovaujasi abišale sutartimi (Susitarimo 7 straipsniu), taip pat nacionaline teise (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu), kurie įpareigoja teismą nuteistajam L. G. nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.
Nusikalstama veika, kurią pagal Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendį padarė L. G. (stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimą), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką (kvalifikuotą sukčiavimą), numatančią baudžiamąją atsakomybę už tai, kad asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Už tokį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu 2012-01-01 iki 2014-01-01 vidutiniškai viena Norvegijos Karalystės krona buvo prilyginama eurui santykiu 1 Eur = 7,5241 NOK, todėl nusikaltimo padarymo metu L. G. apgaule užvaldė svetimą 121 526 Eur turtą, kas pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2010-12-11) yra laikomas didelės vertės turtu. Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendžiu L. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 8 metų ribos ir yra žymiai mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis, todėl, suderinus Norvegijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatomis, L. G. paliktina Norvegijos teismo paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į L. G. bausmės laiką įskaičiuotinas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir suėmime (arešte) išbūtas laikas (5 dienos) (Susitarimo 15 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus L. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį bei trukmę, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, bausmės atlikimo vieta jam nustatoma pataisos namuose.
Remiantis Susitarimo 15 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas reglamentuojamas pagal vykdančiosios valstybės teisę. Laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų, tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas susijusias priemones, įskaitant paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo sąlygas, todėl nuteistajam išlieka teisė prašyti dėl lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Bausmių vykdymo kodekso 157, 164 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais, Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės vyriausybių susitarimo „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsniu, teismas
nutaria:
Pripažinti Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistajam Lietuvos Respublikos piliečiui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės Pridėtinės vertės įstatymo § 21-4 pirmojo skirsnio, žr. Baudžiamojo įstatymo § 270, žr. § 271, Baudžiamojo įstatymo (1902) § 317 ketvirtojo skirsnio, žr. pirmojo skirsnio ir Buhalterijos įstatymo § 15 pirmojo skirsnio antrojo punkto, žr. § 7 pirmojo skirsnio, Baudžiamojo įstatymo (1902) § 62, padarytus pažeidimus paskirtą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri turi būti atlikta pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. G. faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai.
Į bausmės laiką įskaityti visą L. G. Norvegijos Karalystėje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką iki jo faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai ir suėmimo (arešto) laiką.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.