Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. G. gynėjo advokato Oystein Storvik skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. G. nuteistas Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu už stambaus masto sukčiavimą pagal Norvegijos Karalystės pridėtinės vertės įstatymo § 21 – 4 pirmojo skirsnio, žr. Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (toliau – baudžiamojo įstatymo) § 270, žr. § 271, baudžiamojo įstatymo (1902) § 317 ketvirtojo skirsnio, žr. pirmojo skirsnio ir Norvegijos karalystės buhalterijos įstatymo § 15 pirmojo skirsnio antrojo punkto, žr. § 7 pirmojo skirsnio, pažeidimus ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. L. G. nuteistas už tai, kad pasirūpino, jog „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atgautų 327 946 kronų nuo mokėtino PVM, o „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atgautų 586 428 kronų nuo mokėtino PVM. Viso PVM sukčiavimo suma yra 914 374 kronų, kas yra prilyginama didelei sumai. Iš bausmės išskaičiuotos 5 dienos, praleistos areštinėje. Iš L. G. valstybės kasos naudai konfiskuota 1 914 374 kronos. Iš L. G. 3 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos, atimta teisė vykdyti savarankišką verslo veiklą, teisė būti kokios nors bendrovės direktoriumi bei bendrovės valdybos nariu. Iš L. G. priteista sumokėti bylos išlaidas valstybei 10 000 kronų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento (toliau – Departamentas) persiųstą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio L. G. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nutarė pripažinti ir vykdyti minėtą nuosprendį, suderino L. G. 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalies sankcijai ir paliko 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo L. G. faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai. Į bausmės laiką įskaitant visą L. G. Norvegijos Karalystėje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką iki jo faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai ir suėmimo (arešto) laiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė su Norvegijos Karalystės Vyriausybe yra pasirašiusi Susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas).

6. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntė iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gautą prašymą bei dokumentus dėl L. G. atžvilgiu priimto Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Departamentas persiuntė Norvegijos Karalystės išduotą Liudijimą ir Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį.

7. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus bei remdamasis Susitarimo nuostatomis, sprendžia, jog Susitarimo nuostatos nebuvo išpildytos, kadangi buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, o būtent, tai, kad nuteistasis negalės susitikti su šeima.

8. Pažymėtina, kad šiuo atveju asmens perdavimo klausimas yra susijęs su jo mažamečio vaiko ir pilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Vaiko teisių bei interesų užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių valstybės tikslų. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą.

9. Be to, Susitarimo preambulės 4 punkte įtvirtinta, jog nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes. Kompetentinga išduodančiosios valstybės institucija, siekdama įsitikinti, kad vykdančiojoje valstybėje vykdomas nuosprendis suteiks geresnę nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybę, turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip asmens sąsajos su vykdančiąja valstybe, ar jis (ji) laiko valstybę savo šeimos vieta, į jo kalbinius, kultūrinius, socialinius ar ekonominius ryšius ar kitas sąsajas su vykdančiąja valstybe. Pažymėtina, jog preambulė yra tarptautinio teisės akto įvadinė dalis, kurioje nurodomos šalys, dalyviai, aplinkybės, tikslas ir motyvai, dėl kurių priimtas teisinis aktas, paaiškinami jo nuostatai, įsigaliojimo tvarka. Tai reiškia, jog preambulė nurodo priežastis dėl kurių buvo sukurtas teisės aktas, jo ketinimai bei yra išskiriami principai, kuriais vadovaujantis yra reglamentuotas teisės aktas.

10. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tėvui, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, būtų stipriai apribojama vaikų, kurie gyvena Norvegijos Karalystėje, teisė matytis su tėvu ir tėvo galimybė juos auklėti, kenčia vaikų emocinis ryšys su tėvu, jų psichologinis vystymasis. Todėl, esant tokiai situacijai, svarbu ne tik tai, kad nusikaltimus padaręs asmuo atliktų jam paskirtą bausmę, bet ir tai, kad dėl harmoningos vaiko raidos būtų maksimaliai užtikrinti ir vaikų interesai matyti bei bendrauti su tėvais. Be to, atsižvelgiant į aukščiau minėtos Susitarimo preambulės nuostatos formuluotę matyti, jog vykdančioji teisminė institucija gali dėl priežasčių, susijusių su asmens, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, šeima, socialine reintegracija, atsisakyti vykdyti išduodančiosios valstybės nuosprendį.

11. Apygardos teismas, remdamasis aukščiau minėtomis aplinkybėmis, nurodo, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas netinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis buvo priimta neištyrus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – atsisakyti vykdyti bausmę pagal Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti vykdyti bausmę pagal Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.