- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1017-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26682-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, trečiasis asmuo M. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti pagal 2009 m. balandžio 16 d. gyvybės draudimo sutartį apdraustojo M. M. 2014 m. rugsėjo 6 d. patirtas traumas, draudžiamuoju įvykiu ir įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 16 d. ieškovas su atsakovu sudarė gyvybės draudimo sutartį Nr. PZU GD 011568, kuria investiciniu draudimu ieškovas apdraudė savo nepilnamečio sūnaus M. M. gyvybę ir sveikatą. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. jo sūnus nukrito iš penkto daugiabučio namo aukšto ir patyrė kojų pėdų lūžius. Po šio įvykio ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2014 m. gruodžio 17 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie priimtą sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi įvykis įvyko ne prieš apdraustojo valią. Ieškovas nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, atsakovui pateikė pretenziją, kurioje savo reikalavimą grindė tuo, jog 2009 m. sudarant draudimo sutartį M. M. buvo aštuonerių metų ir jam nebuvo atskleistos draudimo sutarties taisyklės bei sąlygos. Nurodė, jog nedraudžiamųjų įvykių sąraše nėra nuostatos dėl traumų, patirtų siekiant nusižudyti ir jog savižudybė laikoma trauminiu įvykiu, jei ji realizuojama praėjus ne mažiau kaip trejiems metams po draudimo sutarties sudarymo. Nurodė, jog ieškovo sūnaus patirtos traumos neatitiko jo valios, kadangi siekiamas tikslas buvo savižudybė. 2015 m. vasario 25 d. atsakovo rašte atsakant į ieškovo pretenziją, atsakovas pakartotinai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju. Ieškovas atsakovo veiksmus skundė Lietuvos Bankui. Lietuvos Bankas, 2015 m. gegužės 20 d. priimtu sprendimu ieškovo reikalavimus atmetė, nesant duomenų, jog ieškovo sūnaus sužalojimas buvo patirtas dėl netikėto, sukelto išorinio poveikio ir prieš jo valią įvykio, t. y. nėra nelaimingas atsitikimas, kaip jį apibūdina ieškovo ir atsakovo pasirašytos investicinio draudimo taisyklės. Ieškovas nesutiko su tokiu sprendimu ir mano, jog šios išvados prieštarauja Draudimo įstatymo 99 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Neginčijo aplinkybių, kad 2009 m. balandžio 16 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. PZUGD 011568, kuria laikotarpiui nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2070 m. balandžio 15 d. atsakovo investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 301 (patvirtintų atsakovo 2006 m. birželio 7 d. valdybos posėdyje Nr. 14, įsigaliojusių 2006 m. liepos 1 d.) pagrindu buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustojo M. M., gyvybe ir turtiniai interesai, susiję su kapitalo kaupimu, kai investavimo rizika tenka draudėjui, jei nepasirinkta investavimo kryptis su garantuotomis palūkanomis; taip pat Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 (patvirtintų atsakovo 2008 m. spalio 3 d. valdybos posėdyje Nr. 2, įsigaliojusių 2008 m. lapkričio 15 d.), pagrindu apdraustasis M. M. buvo apdraustas papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Atsakovas teigė, kad nagrinėdamas ieškovo prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl apdraustojo M. M. traumos nustatė, kad apdraustasis pats tyčia iššoko iš penktojo aukšto pro laiptinės langą suicido tikslu. Nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 6 d. įvykio aplinkybės neatitiko pagrindinio „nelaimingo atsitikimo“ apibrėžimo požymio – atsitiktinumo. Pažymėjo, jog sudarant draudimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas veikė savo nepilnamečio vaiko interesais, jo naudai, todėl pareiga apdraustąjį M. M. supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis kilo jo atstovams pagal įstatymą - tėvams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad draudimo bendrovei kyla pareiga mokėti draudimo išmoką tik tuomet, kai įvykio aplinkybės atitinka konkretaus draudimo sutartyje nurodyto draudžiamojo įvykio požymius. Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys, sudarytos pagal taisykles, kurios yra neatskiriamos sutarčių dalys. Tiek Investicinio draudimo (1.14 punktas), tiek ir Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse (1.5 punktas), su kuriomis ieškovas supažindintas, pateikta analogiška nelaimingo atsitikimo sąvoka, kuri teigia, kad nelaimingas atsitikimas – tai apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš apdraustojo valią, dėl kurios apdraustasis patyrė kūno sužalojimą, sveikatos sutrikimą arba mirtį. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, jog kadangi ieškovo sūnus bandė žudytis, pagrindo 2014 m. rugsėjo 6 d. įvykį pripažinti draudžiamuoju nėra. Remiantis bylos duomenimis įvykus nedraudžiamajam įvykiui draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad jo sūnus M. M. siekė nusižudyti, o nenusižudė dėl laimingo atsitiktinumo. Ieškovo sūnus nesiekė tyčia sunkiai susižaloti, todėl tai, kad jis susižalojo, turėtų būti vertinama, kaip ne nuo jo valios priklausančios aplinkybė. T. y. ieškovo sūnaus patirti susižalojimai turėtų būti vertinami kaip draudiminis įvykis. Ieškovas yra vartotojas – silpnesnė teisinių santykių šalis, todėl draudimo sutarčių sąlygos turėtų būti vertinamos jo naudai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas netinkami auklėjo savo sūnų, todėl turi prisiimti ir atsakomybę už jo veiksmus. Ieškovas negali nuolatos stebėti ir kontroliuoti savo sūnaus, todėl ir negalėjo apsaugoti jo nuo bandymo nusižudyti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal draudimo sutarčių sąlygas savęs sužalojimas nėra draudiminis įvykis, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
9. Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 16 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. PZUGD 011568, kuria laikotarpiui nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2070 m. balandžio 15 d. atsakovo investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 301 (patvirtintų atsakovo 2006 m. birželio 7 d. valdybos posėdyje Nr. 14, įsigaliojusių 2006 m. liepos 1 d.) pagrindu buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustojo M. M., gyvybe ir turtiniai interesai, susiję su kapitalo kaupimu, kai investavimo rizika tenka draudėjui, jei nepasirinkta investavimo kryptis su garantuotomis palūkanomis; taip pat Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 (patvirtintų atsakovo 2008 m. spalio 3 d. valdybos posėdyje Nr. 2, įsigaliojusių 2008 m. lapkričio 15 d.), pagrindu apdraustasis M. M. buvo apdraustas papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (toliau – ginčo sutartys).
10. Ieškovas nesutinka su atsakovo bei teismo padarytomis išvadomis, kad susižalojimas bandant nusižudyti nėra draudiminis įvykis. Anot ieškovo, jeigu savižudybė yra pripažįstama draudiminiu įvykiu, sunkios pasekmės sveikatai bandant nusižudyti taip pat turėtų būti laikomos draudiminiu įvykiu. Ieškovas taip pat teigia, kad jis yra vartotojas – silpnesnioji teisinių santykių šalis todėl draudimo sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos jo naudai. Su šiais apelianto teiginiais nesutiktina.
11. Asmens gyvybės ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartys yra savanoriškos. Draudimo kompanija pasiūlo tam tikras sąlygas, o klientas turi teisę apsispręsti ar sutinka apsidrausti tokiomis sąlygomis ar ne. Pažymėtina kad draudimo apsauga draudimo sutartyje nėra absoliuti. Draudikas turi teisę nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas. Ieškovo ir atsakovo sutartis buvo sudaryta pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles bei Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Draudimo taisyklių nuostatos, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje yra suformuluotos aiškiai, pagal savo pobūdį jos imperatyvios, todėl jos yra privalomos tiek draudikui, tiek draudėjui ir negali būti aiškinamos bei interpretuojamos plečiamai, ką šiuo atveju siekia ieškovas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiama draudiko sutarties sudarymo metu prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Taigi, draudimo taisyklėse tiksliai nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju. Šios nuostatos reiškia, kad pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui kyla tik tuomet, kai įvykio aplinkybės atitinka konkrečius draudimo sutartyje nurodytus draudžiamojo įvykio požymius, o įvykiai neatitinka nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai draudimo sutartyje (draudimo taisyklėse) apibūdinamas, tiksliai detalizuojamas draudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, sprendžiant, ar konkretus įvykis yra draudžiamasis, vertinama pagal taisyklėse nustatytus individualius įvykio požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2004 ir kt.).
13. Remiantis Investicinio gyvybės draudimo taisyklių 1.14 papunktyje pateikta nelaimingo atsitikimo sąvoka, nelaimingu atsitikimu laikomas apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš apdraustojo valią, dėl kurio apdraustasis patyrė kūno sužalojimą, sveikatos sutrikimą arba mirė. Tų pačių taisyklių 6.1.2 papunktyje nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis dėl savižudybės, jei ji įvyko per pirmuosius trejus draudimo apsaugos nepertraukiamo galiojimo metus. Ši nuostata iš esmės atitinka CK 6.1014 str. 4 d. imperatyvią normą. Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse yra pateikta iš esmės analogiška nelaimingo atsitikimo sąvoka, t. y. nelaimingas atsitikimas - tai apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš apdraustojo valią, dėl kurio apdraustasis patyrė kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą (1.5 papunktis).
14. Ieškovo sūnus po 2014 m. rugsėjo 6 d. įvykio patyrė kūno sužalojimą, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į draudiką. Iš visų byloje esančių su įvykiu susijusių dokumentų matyti ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovo sūnus per penktame aukšte esantį laiptinės langą iššoko tyčia – siekdamas nusižudyti, todėl negalima konstatuoti, jog ieškovo sūnaus sužalojimas buvo patirtas dėl netikėto, sukelto išorinio poveikio, t. y. dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi ieškovo sūnus save susižalojo tyčia, tai, nepaisant susižalojimo aplinkybių (nepavykęs bandymas nusižudyti), šis įvykis pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
15. Ieškovas teigia, kad jis vartotojas, todėl draudimo sutarties nuostatos turi būti aiškinamos jo naudai. Su šiuo ieškovo teiginiu nesutiktina. Pirma, draudimo sutarčių nuostatos, buvo parengtos remiantis atsakovo patvirtintomis Investicinio gyvybės draudimo taisyklių bei Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių nuostatomis, kurios yra imperatyvios ir buvo sudarytos remiantis atitinkamomis CK nuostatomis. Antra, kaip minėta, ieškovas laisva valia sudarė draudimo sutartis, o nesutikdamas su jomis, galėjo jų nepasirašyti. Trečia, ieškovas nei iki įvykio, nei po įvykio neginčijo draudimo sutarčių nuostatų, todėl jos yra galiojančios ir sutarties šalis turi įstatymo galią.
16. Ieškovas nurodo, kad jo sūnus įvykio metu buvo nepilnametis, todėl negalėjo iki galo suprasti savo veiksmų. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad įvykio metu ieškovo sūnui jau buvo suėję 14 metų. Taigi, toks asmuo tiek pagal Civilinį, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksus jau gali iš dalies suprasti savo veiksmus, jų pasekmes ir prisiimti tam tikrą atsakomybę už jų atlikimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sūnui būtų nustatyti kokie nors psichikos ar išsivystymo sutrikimai dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti. Todėl laikytina, kad jis suprato savo veiksmų (bandymo žudytis) neigiamas pasekmes.
17. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė šioje byloje taikytinas teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taigi pagrįstai ieškovo nurodomo įvykio nelaikė draudžiamuoju ir dėl to atmetė ieškinį. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.