- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-233-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10912-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. Š., A. Š., S. U., J. U., D. B. L., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys R. Š., A. Š., S. U., J. U., D. B. L., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-13478-793/2017 Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovės V. L. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
2. 2019 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovės V. L. prašymas dėl nutarties išaiškinimo, juo ieškovė teismo prašo išaiškinti teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurios esmė – kad pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei V. L..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl nutarties išaiškinimo tenkinti ir išaiškino, kad ieškovei V. L. pagal 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, nekeičiant nutarties turinio, rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose nurodytose sąlygose, pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², įvardijama, suprantama ir laikoma bendro naudojimo patalpa. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. teismo nutartimi patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurios 1. ir 1.1. punktuose yra nurodyta, kad šalys susitaria, jog ieškovei 2017 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-448 iš atsakovės nuosavybės teise įgijus butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nuosavybės teise įgijo ir atitinkamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas – koridorių, plane pažymėtą indeksu a-1, sudarantį 4,53 m², pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, sudarančią 1,58 m². Įvertinus šalių sudarytos taikos sutarties ir minėtos teismo nutarties rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose apibrėžtas sąlygas ieškovei V. L. išaiškintina, kad teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, nekeičiant nutarties turinio, rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose nurodytose sąlygose pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², įvardijama, suprantama ir laikoma bendro naudojimo patalpa.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, joje nuosekliai pažymėjo, kad taikos sutarties šalys šia sutartimi susitarė, jog V. L. įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji taip pat įgijo nuosavybės teisę ir į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas – koridorių, plane pažymėtą indeksu a-1, sudarantį 4,53 m², pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, sudarančią 1,58 m² <...>.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė V. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi ieškinį, kurio pagrindu prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į patalpą – sandėliuką, pažymėtą 2-3, kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinį, ir bendrojo naudojimo patalpą – koridorių, pažymėtą a-1, bei į 20/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė su ieškiniu sutiko ir ginčą nusprendė baigti bendru sutarimu. Nurodo, kad ieškovė atsakovei už bendro naudojimosi patalpas sumokėjo 1000 EUR.
4.2. Apeliantė nurodo, kad byloje kilo neaiškumai dėl to, kad siekiant įregistruoti pastatą – sandėliuką valstybės įmonė Registrų centras atsisako atlikti tokį veiksmą. Nurodo, kad ginčo sandėliukas visada buvo buto priklausinys ir tai įrodo inventorinės kortelės duomenys. Apeliantės teigimu, patalpa 2-3 negali būti traktuojama kaip bendro naudojimo, nes ji niekada atskirai nuo buto perleista nebuvo ir apeliantei atiteko nuosavybės teise butą įsigijus iš aukciono.
Atsiliepimas
5. Trečiųjų asmenų R. Š., A. Š., D.B. L. atstovė advokatė A. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Dėl apeliantės argumentų tretieji asmenys nurodo, kad apeliantė 2017 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-448 iš atsakovės nuosavybės teise įgijus butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė nuosavybės teise įgijo ir atitinkamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimosi patalpas, tai yra koridorių, pažymėtą plane indeksu a-1, ir pagalbinę patalpą, pažymėtą plane indeksu 2-3. Nurodo, kad apeliantė šalių taikos sutarties neskundė, nereiškė reikalavimo atnaujinti procesą. Nurodo, kad apeliantės pozicija kelia įtarimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes dėl apeliantės reikalavimų į teisminius ginčus įtraukiami visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas išaiškino nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes, tai yra pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog sandėliukas yra apeliantės buto priklausinys, kurį apeliantė įsigijo teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Atsakovė su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad sandėliukas yra bendro naudojimosi patalpa.
9. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).
10. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-3-533/2007; Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar Klaipėdos apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2-13478-793/2017 patvirtinus taikos sutartį tarp apeliantės ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, apeliantei buvo nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise perleista gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m². Šias aplinkybes apeliantė prašė išaiškinti 2019 m. spalio 30 d. pateiktu prašymu. Apeliacinės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
12. Pirmiausia nemotyvuota pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2017 m. lapkričio 22 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose apibrėžtas sąlygas bendro naudojimosi patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², įvardijama, per se suprantama ir laikoma bendro naudojimo patalpa. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas nustatė, kad taikos sutarties sąlygų pirmu punktu šalys susitarė, kad apeliantei 2017 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-448 iš atsakovės nuosavybės teise įgijus butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 2193-5001-4015:0005, apeliantė nuosavybės teise įgijo ir (taikos sutarties sąlygų 1.1. punktas) atitinkamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpas – koridorių, plane pažymėtą indeksu a-1, sudarantį 4,53 m², pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, sudarančią 1,58 m². Kaip matyti, taikos sutarties 3 punktu apeliantė įsipareigojo per vieną mėnesį po taikos sutarties įsigaliojimo į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1000 EUR bendro naudojimo objektų administravimo kaštams kompensuoti. Taigi byloje nėra pakankamai aišku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei dėl nuosavybės teisinės formos dėl minėto sandėliuko vertindamas taikos sutarties sąlygas, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pašalintos visos abejonės dėl lingvistinės taikos sutarties aiškinimo.
13. Antra, kaip matyti, klausimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus kito sandorio šaliai – atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšmingi ir kitos sandorio šalies paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad už ginčo patalpas – sandėliuką – pagal patvirtintą taikos sutartį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo sumokėta 1000 EUR kompensacija.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 8-13 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.