- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-528-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01792-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brevi group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trans solutions“, V. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brevi group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brevi group“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Trans solutions“ ir V. A. (V. A.) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brevi group“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:
1.1. iš atsakovės UAB ,,Trans solutions“ priteisti 24 027,08 Eur žalą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. iš atsakovų UAB ,,Trans solutions“ ir V. A. solidariai priteisti 12 743,92 Eur žalą dėl ieškovės negautų pajamų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad UAB ,,Brevi group“ buvo įsteigta 2008 m. gegužės 7 d. Bendrovės pagrindinis veiklos pobūdis yra sausumos transportui būdinga veikla – sandėliavimas ir saugojimas, krovinių tvarkymas, krovininis kelių transportas, kita transportui būdingų paslaugų veikla.
3. 2017 m. spalio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. A. buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovas buvo priimtas į vadybininko pareigas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dirbo kitoje su ieškove susijusioje įmonėje UAB ,,Brevitra“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi (tai įmonei, kaip ir ieškovei vadovavo G. S.). Ieškovė akcentavo, kad atsakovo patirtis ir žinios, reikalingos vykdyti transportavimo paslaugų veiklą, buvo tikslingai formuojamos ir įgytos per ilgametę patirtį įmonėse, kurioms vadovavo G. S..
5. Ieškovė aiškino, kad bendrovėje buvo laikomasi verslo pagrindu visuotinai taikomos taisyklės, jog informacija apie bendradarbiavimo sąlygas su klientais yra konfidenciali ir neatskleistina tretiesiems asmenims, o ypač asmenims, kurie savo verslu konkuruoja su Bendrove. Ieškovė iš esmės užsiima krovinių pervežimo tarpininko veikla: ji suranda asmenį, kuriam reikia pervežti krovinį, po to suranda asmenį, kuris gali pervežti krovinį. Pelnas yra gaunamas iš kainų skirtumo, t. y. kainos, ieškovei mokamos krovinio siuntėjo, ir kainos, ieškovės sumokamos krovinio vežėjui. Tokio pobūdžio versle jau vien žinojimas, kuriai konkrečiai įmonei reikalinga tokia paslauga, sudaro komercinę vertę, todėl bendrovės komercinę paslaptį, be kita ko, sudaro visi duomenys apie buvusius, esamus ir potencialius bendrovės klientus bei jų kontaktinius asmenis.
6. Ieškovė pabrėžė, kad, siekiant apsaugoti bendrovės klientų duomenų slaptumą, 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta duomenų tvarkymo paslaugų sutartis, o bendrovės duomenys apie klientus buvo slapta ir viešai neprieinama informacija, nes ji buvo apsaugota slaptažodžiais, prieiga prie šių duomenų buvo suteikta tik bendrovės atsakingiems darbuotojams (vadybininkui, vadovui).
7. Be to, ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. A. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis. Konfidencialumo sutartis buvo pasirašyta atskirai nuo darbo sutarties, joje darbdaviu yra nurodytas G. S.. Ieškovės teigimu, konfidencialumo sutarties turinys ir jos laikymasis buvo susieti ne vien su UAB ,,Brevitra“, bet su visomis akcininko ir darbdavio G. S. įmonėmis, užsiimančiomis krovinių pervežimo veikla.
8. 2018 m. sausio 21 d. atsakovas V. A. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas V. A. įsidarbino UAB ,,Trans solutions“ ir ten dirba iki šiol. Atsakovė UAB ,,Trans solutions“ konkuruoja su ieškove, nes atsakovės pagrindinę veiklą sudaro sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla.
9. Ieškovė pastebėjo, kad po darbo santykių su atsakovu V. A. nutraukimo visi bendrovės klientai, su kuriais dirbo atsakovas, nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, ir, ieškovės žiniomis, ėmė naudotis atsakovės UAB ,,Trans solutions“ paslaugomis. Ieškovės įsitikinimu, UAB ,,Trans solutions“ perviliojo ir įdarbino atsakovą V. A. bei perviliojo bendrovės klientus, o V. A., pasinaudodamas žiniomis apie bendrovės ir jos klientų bendradarbiavimo sąlygas, kontaktinius asmenis, veiklos metodus, pažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimus ir atskleidė konkuruojančiai atsakovei UAB ,,Trans solutions“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją.
Šalies argumentai
10. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad bendrovės klientai buvo pervilioti į konkuruojančią įmonę, patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti V. A. susirašinėjimai elektroniniu paštu su konkuruojančių įmonių – UAB „Trans solutions“ ir UAB „Tranzito sprendimai“ vadovu A. J.. Pasak ieškovės, atsakovas V. A. iš anksto ruošėsi klientų perviliojimui, tai įrodo ir staigus ieškovės pajamų kritimas 2019 metų sausio bei vasario mėn. O 2019 metų kovo mėn. bet koks kontaktas su visais ieškovės klientais, su kuriais buvo sėkmingai dirbama visus 2018 metus, buvo nutrauktas. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V. A. neteisėtai „perkėlė“ ieškovės klientus į kitą įmonę, o naujasis V. A. darbdavys atsakovė UAB „Trans solutions“ dėl nesąžiningo ieškovės klientų perviliojimo neteisėtai gavo pajamas.
11. Ieškovės teigimu, disponuodami ieškovės komercinėmis paslaptimis atsakovai įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kurį draudžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, todėl atsakovai V. A. ir UAB ,,Trans solutions“ turi solidarią pareigą atlyginti visus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl jos komercinės paslapties atskleidimo ir neteisėto panaudojimo.
12. Ieškovė nurodė, kad dėl nesąžiningos konkurencijos jos patirtą žalą sudaro 36 771 Eur. Atsižvelgdama į tai, jog žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, ieškovė mano, kad buvęs jos darbuotojas atsakovas V. A. turi atsakyti solidariai, tačiau tik ta apimtimi, kiek ieškovė patyrė nuostolių dėl negautų pajamų – 12 743,92 Eur. Ši ieškovės negautų pajamų suma, negalint išskirti dalinės atsakomybės, priteistina solidariai iš atsakovo V. A. ir atsakovės UAB ,,Trans solutions“, o likusi žalos dėl nepagrįsto praturtėjimo suma – 24 027,08 Eur (36 771-12743,93) priteistina iš atsakovės UAB ,,Trans solutions“.
Atsiliepimas
13. Atsakovai UAB „Trans solutions“ ir V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovai nurodė, kad atsakovas V. A. nebuvo su ieškove UAB „Brevi group“ pasirašęs susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Konfidencialumo susitarimą V. A. buvo pasirašęs tik su UAB „Brevitra“, kuri yra bankrutavusi ir išregistruota.
15. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovės kaip komercinė paslaptis įvardinta informacija apie bendrovės klientus, užsakovų krovinius ir kt. nelaikytina komercine paslaptimi, už kurios atskleidimą grėstų atsakomybė. Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į šio veiklos sektoriaus (ekspedijavimo, krovinių pervežimo tarpininkavimo veikla) pobūdį, į viešai prieinamą informaciją apie įmones bei vieningą krovinių ir transporto biržą „cargo.LT“ (joje įmonės teikia krovinių užsakymus), ieškovės nurodoma informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Brevi group“ ieškinį atmetė.
17. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas visų pirma akcentavo, kad informacija apie ieškovės nurodytas įmones – 2018 metais buvusius ieškovės klientus bei su šiais klientais sudarytus krovinių pervežimo užsakymus (šių užsakymų sąlygas), negali būti vertinama kaip komercinė paslaptis, nes ji ne tik nėra slapta, tačiau neturi ir jokios komercinės vertės, t. y. tokios informacijos turėjimas nesukuria konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius.
18. Nurodytas išvadas teismas padarė įvertinęs tai, kad dauguma ieškovės įvardintų klientų yra užsiregistravę bei aktyviai dalyvauja krovinių ir transporto biržoje „cargo.LT“, kurioje galima rasti visą informaciją apie įmones, jų veiklos sritį, kontaktinius asmenis, jų el. paštą, telefonų numerius, netgi teikiamų užsakymų konkrečias sąlygas. Ši informacija viešai prieinama kiekvienam biržos svetainės naudotojui.
19. Pagal nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Trans solutions“ paslaugų teikimas daliai buvusių ieškovės klientų nelaikytinas nesąžiningos konkurencijos veiksmais, todėl nėra pagrindo tokiuose veiksmuose įžvelgti nesąžiningos konkurencijos požymių.
20. Teismas taip pat nustatė, kad sutartį dėl konfidencialios informacijos atsakovas V. A. pasirašė su UAB „Brevitra“, o ne su ieškove.
21. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė ieškovei finansinę žalą. Teismo vertinimu, atlikta finansinė ekspertizė patvirtino atsakovų procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, kad ieškovės pateikta 2018 m. pajamų ir pelno ataskaita yra netiksli. Taip pat ekspertizė atskleidė, kad atsakovė UAB „Trans solutions“ bendradarbiaudama su ieškovės įvardintais jos buvusiais klientais, priešingai nei teigia ieškovė, gavo ne pelną, bet patyrė nuostolius.
22. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų buvusiai atsakovei UAB „Tranzito sprendimai“ atlyginimo priteisimo iš ieškovės UAB „Brevi group“. Dėl papildomo teismo sprendimo skundų nepateikta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė UAB „Brevi group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Teismas, konstatuodamas, kad sudaryta konfidencialumo sutartis dėl komercinių paslapčių apsaugos atsakovą V. A. sieja tik su UAB „Brevitra“, o ne su ieškove UAB „Brevi group“, netinkamai aiškino ir taikė KĮ 15 straipsnio 4 dalį, proceso teisės normas, reguliuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.
24.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias komercines paslaptis, todėl nepagrįstai ieškovės nurodytos informacijos apie jos klientus nepripažino komercine paslaptimi.
Atsiliepimas
25. Atsakovai UAB „Trans solutions“ ir V. A. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Teismas, konstatuodamas, kad sudaryta konfidencialumo sutartis dėl komercinių paslapčių apsaugos atsakovą V. A. siejo tik su UAB „Brevitra“, o ne su apeliante UAB „Brevi group“, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką tokio pobūdžio bylose. UAB „Brevitra“ 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo išregistruota, o ieškovė UAB „Brevi group“ neperėmė UAB „Brevitra“ reikalavimo teisių pagal konfidencialumo sutartį.
26.2. Teismas teisingai konstatavo, kad biržos „cargo.LT“ interneto svetainės tinklalapyje esanti informacija apie įmones, įskaitant ir apeliantės buvusius klientus, yra viešai prieinama kiekvienam šios svetainės naudotojui, todėl ši informacija nelaikytina komercine paslaptimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų
28. Atsakomybė už įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 29 punktas).
29. KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas ir apibrėžtas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Vieni iš tokių draudžiamų veiksmų – informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Byloje analizuojamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nuostolius, teigdama, kad juos patyrė dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pasireiškusių ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu bei panaudojimu perviliojant ieškovės klientus pas atsakovę.
31. Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
32. Ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų atskleidžiant ir pasinaudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija atlikimo faktą. Atsakovas V. A. buvo ieškovės darbuotojas, kuris bendrovėje dirbo nuo 2017 m. spalio 23 d. Nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atsakovas taip pat dirbo su ieškove susijusioje UAB „Brevitra“ (ieškovės ir susijusios įmonės akcininku buvo G. S.). Ieškovės pagrindinės veiklos pobūdis yra sausumos transportui būdinga veikla. Atsakovas V. A. pas ieškovę dirbo tiesiogiai su klientais, todėl, pasak ieškovės, šių darbo funkcijų atlikimui jam buvo prieinama ir žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie klientus ir bendradarbiavimo su jais sąlygos. 2019 m. vasario 7 d. atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove ir įsidarbino konkuruojančioje įmonėje – UAB „Trans solutions“. Ieškovės teigimu, V. A., atskleidęs ieškovės komercines paslaptis atsakovei UAB „Trans solutions“, sudarė šiai sąlygas perimti ieškovės klientus, dėl ko ieškovė prarado dalį klientų bei patyrė nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad informacija, kurią ieškovė laiko komercine paslaptimi, neatitinka komercinės paslapties požymių, bei nustatęs, jog ieškovės ir atsakovo V. A. nesiejo susitarimas dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių komercinę paslaptį sudarančios bei kitos konfidencialios informacijos sampratą, tokios informacijos požymius bei jai taikomą teisinę apsaugą, darbuotojo pareigą saugoti darbdavio komercinę paslaptį bei konfidencialią informaciją.
Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jai taikomos teisinės apsaugos
35. Vertinant ieškovės reikalavimo taikyti atsakovams teisinę atsakomybę už, jos teigimu, neteisėtus atsakovų veiksmus, pasireiškusius tuo, kad atsakovas V. A. neteisėtai atskleidė, o atsakovė UAB „Trans solutions“ neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, pagrįstumą, visų pirma spręstina, ar ieškovės nurodoma informacija pripažintina komercine paslaptimi, ar jai taikoma teisinė apsauga.
36. Komercinės paslapties objekto samprata atskleista ir kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip įmonės komercinė (gamybinė) paslaptis, apibrėžti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje.
37. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma dėl tų pačių informacijos, kuri gali būti laikoma komercine paslaptimi, požymių: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 51 punktas).
39. Plėtodamas praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 41 punktas). Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).
40. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; kita įstatymų nustatyta informacija.
41. Ieškovė įrodinėjo, kad jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie klientus, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimų užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad didžioji dalis ieškovės nurodytų klientų yra užsiregistravę bei aktyviai dalyvauja virtualioje krovinių ir transporto biržoje „cargo.LT“, jog kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie virtualios krovinių ir transporto biržos „cargo.LT“ turi galimybę matyti įvairių įmonių pateiktus rekvizitus, jų duomenis, gali susisiekti su įmonėmis (jų vadybininkais), konstatavo, kad biržos „cargo.LT“ interneto svetainės tinklalapyje talpinama informacija apie įmones, įskaitant ir ieškovės buvusius klientus, yra viešai prieinama kiekvienam šios svetainės naudotojui, todėl tokio pobūdžio informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio prasme.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemiau dėstomus kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus sprendžiant dėl informacijos apie įmonės klientus pripažinimo komercine paslaptimi, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog informacija apie jos klientus ir bendradarbiavimo su klientais sąlygas atitinka komercinės paslapties požymius.
44. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 53 punktas).
45. Be to, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Taigi, tik esant visumai nurodytų reikalavimų, t. y. informacijos slaptumui ir dėl to informacijos turėtojo gaunamam komerciniam pranašumui (finansinei naudai), bei esant tokios informacijos savininko protingoms pastangoms tokią informaciją apsaugoti, informacija apie ieškovės klientus ir bendradarbiavimo su jais sąlygos galėtų būti pripažintos komercine paslaptimi, kuriai taikoma įstatyminė apsauga.
46. Analizuojamu atveju ieškovė nenurodė, kokie vertingi duomenys (kurie nėra vieši ir negali būti lengvai gaunami) apie ieškinyje nurodytus klientus buvo jos kaupiami, saugomi ir dėl to teikė jai komercinį pranašumą. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo nurodyta duomenų apie tai, kokią informaciją apie klientus apeliantė laiko komercine paslaptimi (nepateiktas įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos patvirtintas sąrašas), neįrodyta ir tai, kad informacija apie klientus buvo renkama, sisteminama, kokie duomenų apie juos rinkiniai teikė apeliantei komercinį pranašumą.
47. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad virtualioje krovinių ir transporto biržoje „cargo.LT“ talpinama ne tik informacija apie krovinio vežėjo užsakovą, jo kontaktinius asmenis, tačiau, remiantis šioje krovinių ir transporto biržoje pateikiama informacija, galima nustatyti, kokio pobūdžio užsakymai yra pateikiami iš vieno ar kito asmens, koks jo veiklos modelis bei užsakymų pobūdis. Vadinasi, šiame paslaugų rinkos segmente veikiantis subjektas (kokiu yra ir atsakovė UAB „Trans solutions“) iš viešai skelbiamos informacijos turi galimybę gauti duomenis ne tik apie asmenis, kuriems yra aktualios krovinių gabenimo paslaugos, bet ir informaciją, būtiną įvertinti klientų teikiamų užsakymų ypatumus.
48. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientus, jų poreikius, kuri (informacija) atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama ir kurią galima atskirti nuo ilgalaikių ieškovės darbuotojo atsakovo V. A. darbo su klientais metu sąžiningai įgytų žinių ar įgūdžių. Esant tokiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs ieškovės nurodytos informacijos apie klientus komercine paslaptimi, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, verslo, kuriame veikia ieškovė ir atsakovė, ypatumus, laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų, aktualių sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės informacija apie klientus neatitinka tokioms paslaptims būdingų požymių.
49. Siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus, apeliantė aiškino apie tai, kad ji saugojo bendradarbiavimo su klientais informaciją. Ieškovė sudarė duomenų tvarkymo paslaugų sutartį, pagal kurią duomenų tvarkytojas įsipareigojo saugoti bendrovės duomenis nuo sunaikinimo, neteisėto platinimo bei prieigos; taip pat ieškovė nurodė, kad pareiga saugoti įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją buvo nustatyta bendrovės vidaus darbo taisyklėse. Visgi, apeliantei nepagrindus, kokia konkreti informacija bendrovėje buvo laikoma konfidencialia ir teikė komercinį pranašumą, paaiškinimai apie tai, kad apeliantė ėmėsi priemonių bendrovės duomenims (jų visumai, o ne konkrečiai informacijai) tvarkyti ir saugoti, nesudaro pagrindo ieškovės nurodytos bendro pobūdžio informacijos apie jos klientus pripažinti komercine paslaptimi ir taikyti tokių paslapčių apsaugą reguliuojančias teisės normas.
50. Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar ieškovę ir atsakovą V. A. siejo susitarimas dėl komercinės paslapties neatskleidimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga saugoti komercinę paslaptį kyla tiesiogiai iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50–51 punktai). Šioje byloje pagal pareikštą ieškinį dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo atsakovais yra ieškovės buvęs darbuotojas ir įmonė, į kurią šis darbuotojas perėjo dirbti. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – DK), buvo teisiškai reglamentuota darbo sutarties šalių teisė susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos kaip dėl papildomos darbo sutarties sąlygos, ir atitinkamai nustatyti teisines pasekmes pažeidus tokį susitarimą (susitarti dėl netesybų) (DK 33 straipsnio 3 dalis, 39 straipsnis). Vis dėlto, kaip jau pažymėta, darbuotojo pareiga saugoti darbdavio komercinę paslaptį pirmiausia kyla iš įstatymo reikalavimų (CK 1.116 straipsnis, KĮ 15 straipsnio 4 dalis, Komercinių paslapčių apsaugos įstatymo 4 straipsnis). Dėl to ir be papildomų susitarimų darbuotojas privalo saugoti darbdavio informaciją, kuri atitinka komercinės paslapties požymius, o darbdavys turi teisę pasinaudoti pirmiau nurodytuose įstatymuose nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 77 punktas). Šioje byloje konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog duomenys apie klientus ir bendradarbiavimą su klientais yra ieškovės komercinė paslaptis, aplinkybė dėl to, ar atsakovas buvo sudaręs susitarimą dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neatskleidimo, neturi įtakos ginčo išsprendimo rezultatui.
51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas). Toks išaiškinimas išplaukia iš to, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją – komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 50 punktas).
52. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas).
53. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pasibaigus darbo santykiams, teisinė atsakomybė už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą darbuotojui gali kilti pažeidus pareigą saugoti buvusio darbdavio komercines paslaptis arba su juo sudarytame konfidencialumo susitarime nurodytą specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, kuri nėra neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir įgūdžių dalis. Kilus ginčui dėl buvusio darbuotojo galimo konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo, visų pirma turi būti įvertinta, ar konfidencialumo susitarime nurodyta informacija pagal teisės aktus ar pagal jos paskirtį gali būti laikoma konfidencialia, be kita ko, ar ši informacija nėra viešai prieinama, ar priskirtina darbuotojo įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgytai patirčiai, įgūdžiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 61 punktas).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė ir to, kad jos nurodoma informacija saugotina kaip specifinio pobūdžio konfidenciali informacija, nes, kaip akcentuota pirmiau šioje nutartyje, informacija apie apeliantės klientus yra viešai prieinama arba lengvai gaunama krovinių gabenimo verslu užsiimantiems asmenims. Be to ieškovės ir buvusio darbuotojo, atsakovo V. A., nesiejo konfidencialumo susitarimas.
55. Kitaip nei pareiga saugoti komercinę paslaptį, kuri kyla tiesiogiai iš įstatymo, pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 51 punktas).
56. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. gegužės 18 d. konfidencialumo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. A. ir UAB „Brevitra“. Apeliantės aiškinimu, UAB „Brevitra“ buvo kita ieškovės akcininko G. S. bendrovė, iš kurios atsakovas V. A. atėjo dirbti ir pas ieškovę. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas buvo saistomas pareigos neatskleisti informacijos apie šiose bendrovėse (ir UAB „Brevitra“, ir UAB „Brevi group“) taikomą verslo praktiką, informacijos apie klientus, kuri yra abiejų bendrovių konfidenciali informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
57. Pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad aplinkybė, jog darbuotojas dirba vienoje iš įmonių, kartu su kitomis įmonėmis sudarančių susijusią ūkio subjektų grupę, nereiškia, kad darbuotojas yra susijęs su kitomis tokių ūkio subjektų grupę sudarančiomis įmonėmis darbo teisiniais santykiais ar bet kokiu kitu būdu šioms įmonėms įsipareigojęs. Darbuotojas yra atskaitingas tik darbo sutartyje įvardintam darbdaviui, todėl visi pasirašyti susitarimai taikytini tik santykyje tarp darbuotojo ir konkrečios įmonės, o ne su kitų susijusių ūkio subjektų grupe.
58. Antra, konfidencialios informacijos apsauga įprastai yra sutartinės prigimties, todėl šiuo atveju galioja sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atitinkamai, įprastomis aplinkybėmis už konfidencialios informacijos panaudojimą atsako tik tas subjektas, kurį su informacijos savininku saisto sutartiniai teisiniai santykiai dėl jos apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Ieškovė nebuvo 2015 m. gegužės 18 d. konfidencialumo sutarties šalis, todėl, remiantis pirmiau pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, atsakovo V. A. nesaistė konfidencialumo susitarimai su ieškove.
59. Trečia, UAB „Brevitra“, su kuria V. A. buvo sudaręs konfidencialumo sutartį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia (bankrutavusia) bendrove ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Apeliantė nėra išregistruotos UAB „Brevitra“ teisių perėmėja, todėl šioje byloje prašydama apginti savo teises nuo tariamo konkurencijos teisės pažeidimo nepagrįstai remiasi tarp atsakovo V. A. ir išregistruotos UAB „Brevitra“ sudaryta konfidencialumo sutartimi, kuri ieškovės ir atsakovo nesaisto.
Dėl sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti (ne)egzistavimo
60. Kaip minėta, atsakovų teisinei atsakomybei dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
61. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog informacija apie jos klientus atitinka komercinės paslapties kriterijus bei jai netaikytina konfidencialios informacijos apsauga, nėra pagrindo atsakovų veiksmus laikyti neteisėtais, pažeidžiančias sąžiningą konkurenciją. Vien faktas, kad ieškovė yra teikusi paslaugas tam tikriems klientams, kurie vėliau nutraukė bendradarbiavimą su ja ir pasirinko paslaugų teikėja atsakovę UAB „Trans solutions“, savaime negali būti laikomas pakankamu atsakovės veiksmų neteisėtumui patvirtinti. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas, todėl konkurentai gali siekti ją nesąžiningai panaudoti, pasilengvindami konkuravimo rinkoje sąlygas), bet ir lemtų, kad bet koks bendradarbiavimas su kito ūkio subjekto klientais, jei tokį bendradarbiavimą vykdo buvęs ūkio subjekto darbuotojas, būtų prilyginamas neteisėtam komercinės paslapties panaudojimui, taip nepagrįstai apribojant sąžiningą konkurenciją rinkoje ir pažeidžiant draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka (sudarius nekonkuravimo susitarimą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 72 punktas).
62. Sutiktina su apeliante, kad praradus klientus, jos konkuravimo sąlygos rinkoje pablogėjo, tačiau tai savaime negali lemti atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais (nesąžiningos konkurencijos) veiksmais, nes klientų praradimas gali būti ir natūralios laisvos konkurencijos, kuria grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė.
63. Ieškovė nebuvo sudariusi susitarimo dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo ar nekonkuravimo susitarimo su atsakovu V. A., todėl aplinkybės, ieškovės teigimu, liudijančios atsakovo išankstinį pasirengimą konkuruoti su ieškove, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.
64. Be neteisėtų veiksmų, ieškovė nepagrindė ir kitų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo atskleidus ar panaudojus įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 86-87 punktai).
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad ieškovė užsakymus iš klientų prarado iš esmės dėl to, jog išėjus iš darbo atsakovui V. A., ieškovė nebeturėjo žmogiškųjų išteklių įprastinei veiklai vykdyti, be to, ieškovė neįrodė, jog dėjo pastangas naujiems klientams pritraukti. Reikšminga ir tai, kad dalis ieškovės klientų, kuriuos ji teigia praradusi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, jau anksčiau bendradarbiavo su atsakove UAB „Trans solutions“.
66. Šioje civilinėje byloje buvo atlikta finansinė ekspertizė, siekiant įvertinti ieškovės teiginių, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė didelę finansinę žalą, pagrįstumą. Pagal pateiktas ekspertines išvadas nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dėl atsakovų veiksmų patyrė žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovė informaciją apie 2018 m. gautas pajamas bendradarbiaujant su klientais, iš kurių 35 perviliojo (ieškovės teigimu) atsakovė, pateikė be sąnaudų paskirstymo pagrindimo, dėl to ieškovės pateikti duomenys rodė, kad visi su 35 klientais jos sudaryti sandoriai buvo pelningi, o sandoriai su kitais klientais – nuostolingi. Kadangi ekspertizei nebuvo pateikti ieškovės sąnaudų paskirstymą pagrindžiantys dokumentai ar pirkimų sąnaudų dokumentai, ekspertas negalėjo patikrinti sąnaudų paskirstymo teisingumo. Be to, ekspertas pateikė išvadą, kad atsakovė UAB „Trans solutions“ dėl bendradarbiavimo su ieškovės įvardintais jos buvusiais klientais, priešingai nei teigia ieškovė, gavo ne didesnes pajamas (ar pelną), bet patyrė nuostolį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
67. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantei neįrodžius, jog informacija apie klientus buvo jos komercinė paslaptis, teikusi komercinę vertę ir konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, nepagrindus atsakovų veiksmų neteisėtumo ir jais padarytos žalos, atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių ginčą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
68. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovė neįgijo teisės į byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas taip pat netenkinamas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jie neteikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.