- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-723-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M., S. M., M. M., P. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6229-671/2022, kuria išspręstas ieškovo J. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, tretieji asmenys K. M., S. M., M. M., P. G., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. M. ir M. M..
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų L. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteistinų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą. Nurodė, kad nepaisant to, kad jis ir atsakovė nepilnamečius vaikus augina kartu, vaikų emociniai ryšiai yra glaudesni su juo. Ieškovas turi visas sąlygas tinkamai auginti nepilnamečius vaikus ir užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus. Jis dirba ir gauna pastovias pajamas, turi galimybę užtikrinti vaikams jų poreikius atitinkantį būstą. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas augti ir gyventi, taip pat nėra aišku, ar ir kokį atsakovė gauna darbo užmokestį, nėra žinomos jos galimybės auginti vaikus ir jais rūpintis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovas ir atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes vaikų emociniai ryšiai yra glaudesni su juo ir jis yra pajėgus užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir užtikrinti jų interesus. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Priešingai, iš su ieškiniu pateikto (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pagalbos plano ieškovo ir atsakovės šeimai matyti, kad nors ieškovas ir atsakovė konfliktuoja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nei vienas iš jų nėra nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad šiuo metu, vaikai gyvena ir leidžia laiką tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu.
5. Įvertinęs, kad ieškovas neįrodė fakto, jog atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jais nesirūpina, nebendrauja, kartu nebūna, teismas vertindamas šias faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ir padarė išvadą, jog nepilnamečių vaikų interesai ir būtinųjų poreikių tenkinimas yra užtikrinami. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apelianto nuomone, teismas pernelyg suabsoliutino aplinkybę, jog ginčo šalys, t. y. nepilnamečių vaikų tėvai gyvena vienam būste, nes būtent dėl atsakovės nederamo ir nepriimtino elgesio vaikų atžvilgiu, yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, atsakovė pradėjo susitikinėti su kitais asmenimis ir palaikyti su jais artimus ryšius, išvažinėja iš namų, negrįžta arba grįžta naktį, dėl to ji pradėjo nebesirūpinti vaikais, atsakovė galimai pradėjo smurtauti prieš nepilnamečius vaikus, apie tai yra informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir šiai dienai šalims taikomas pagalbos planas.
6.2. Apeliantas nurodo, kad atsakovė vis dar gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name ir piktybiškai atsisako išsikelti iš jų. Maža to, kad atsakovė namuose kasdien kelia įtampą, kas yra konstatuota vaiko teisių apsaugos tarnybos apsilankymų metu namuose, nemoka nei už maistą, nei už šildymą, nei už elektrą, dujas, kanalizacijos valymą, nei už kitas kasdienes išlaidas. Atsakovė nemoka net ir už nepilnamečių vaikų išlaikymui tenkančias išlaidas.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia 2022-11-13 rašto Telšių r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai kopija, kurią prašo pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas prijungimui į bylą teikia 2022-11-18 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. atsakovės atžvilgiu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima ieškovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
16. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
17. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams.
18. Apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas pernelyg suabsoliutino aplinkybę, jog ginčo šalys, t. y. nepilnamečių vaikų tėvai gyvena vienam būste, nes būtent dėl atsakovės nederamo ir nepriimtino elgesio vaikų atžvilgiu, yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, atsakovė pradėjo susitikinėti su kitais asmenimis ir palaikyti su jais artimus ryšius, išvažinėja iš namų, negrįžta arba grįžta naktį, dėl to ji pradėjo nebesirūpinti vaikais, atsakovė galimai pradėjo smurtauti prieš nepilnamečius vaikus, apie tai yra informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir šiai dienai šalims taikomas pagalbos planas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiams vaikams gyvenant su atsakove, pastaroji netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia nepilnamečius vaikus. Apelianto pateikti duomenys, neleidžia daryti vienareikšmės išvados kad vaikų gyvenimas su motina neatitiktų vaikų interesų. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad atsakovė tik galimai smurtavo prieš dukrą. Telšių socialinių paslaugų centro pagalbos planas šalių šeimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Priešingai nei teigia apeliantas, nurodoma, kad nei vienas iš tėvų nėra nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo. Teismas vertina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba šiai dienai šalims taiko pagalbos planą.
20. Atsižvelgiant į tai, šioje bylos stadijoje nėra jokių duomenų, jog yra būtina imtis skubių priemonių dėl šalių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nėra nustatyta, jog vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apelianto teikiamas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. atsakovės atžvilgiu, nėra susijęs su motinos elgesiu nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl 2022-11-13 rašte Telšių r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai nurodytų aplinkybių ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu būtų pradėtas. Taigi, nenustatyta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teismui manyti, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeisti šalių vaikų interesai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
22. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
23. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ pakeitimo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju reikšminga tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovė neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nemoka už maistą, komunalinius patarnavimus, neteikia net ir už nepilnamečių vaikų išlaikymui tenkančias išlaidas, nėra pagrįstos įrodymais ir bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės.
24. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir to, kokios atsakovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių vaikams išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.