Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovės bankrutavusios VšĮ turizmo centras „Palūšė“ atstovui bankroto administratoriui I. M.,

Atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms D. U., J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutavusios VšĮ turizmo centras „Palūšė“ ieškinį atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi VšĮ turizmo centras „Palūšė“ sumažino pareikštą reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 10‘458,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi VšĮ turizmo centras „Palūšė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė I. M.. Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti 68‘304,83 Eur kreditorių reikalavimai. Bankroto administravimo išlaidoms kartu su atlyginimu administratoriui, kreditoriai nustatė 10‘000 Eur sumą. Bankroto pradžioje, Ieškovo banko sąskaitoje buvo 317,54 Eur. Vykdant bankroto procesą už 51‘000 Eur buvo parduotas visas VšĮ nuosavybės teise priklausantis turtas. Pardavus įstaigos turtą, gautų lėšų neužteko skoloms padengti, liko nepatenkintų kreditorių reikalavimų 458,88 Eur.

Ieškovės 2016-03-08 visuotiniame dalininkų susirinkime tuometinis vadovas A. Ž. informavo atsakovus apie tai, kad Panevėžio apygardos teisme priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai. Taip pat buvo svarstomas klausimas ir dėl lėšų, reikalingų įstaigos skoloms padengti, suradimo. Atsakovai, būdami įstaigos dalininkais, 2016-03-08 susirinkime nepritarė bankroto procedūrai, nors turėjo visą informaciją apie įstaigos turtinę padėtį. O dalininkės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius pareiškė, kad „artimiausiu metu bus gautas LR Aplinkos ministerijos sprendimas, todėl paaiškės Centro finansinės perspektyvos, ko pasėkoje bus patenkinti kreditorių reikalavimai“. Po šio visuotinio dalininkų susirinkimo iki pat bankroto bylos iškėlimo, dalininko pažadėto finansavimo įstaiga negavo.

Ieškovės nuomone, dėl atsakovų neveikimo įstaigos kreditoriams padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai. Prie žalos priskiria ir 10’000 Eur administravimo išlaidų. Nurodo, kad civilinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė kyla pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Mano, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atsakomybei kilti. Atsakovai elgėsi nesąžiningai ir toks jų elgesys lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė yra preziumuojama, todėl paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai.

Atsakovė VšĮ „Palūšė“ dalininku tapo 2009 m. rugsėjo mėnesį, o kitu dalininku tapo Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija. Atsakovė, būdama dalininkė, nuolat analizavo įstaigos veiklą ir veikė jos naudai, nes turėjo tikslą užtikrinti, kad įstaiga taptų aukštesnės kokybės pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo paslaugas teikiančią įstaiga, atsakinga tiek už pažintinio turizmo plėtrą Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose.

Teigia, kad dalininkų susirinkimai vyko vidutiniškai po vieną kas ketvirtį, todėl nuosekliai siekė padidinti VšĮ „Palūšė“ efektyvumą ir sumažinti įstaigos išlaidas, savo sprendimuose nurodydami konkrečius veiksmus bei priemones. Taip kito dalininko, Asociacijos, įnašas buvo padidintas nuo 60‘000 Lt iki 90‘000 Lt, dalininkų iniciatyva gauta 85‘000 Lt dydžio tikslinė paskola, pakeisti įstatai, atlikti kiti darbai. Tačiau įstaigos padėtis pablogėjo 2012-2013 metais ir prie to nemaža dalimi prisidėjo buvęs direktorius A. M., kuris dirbo nuo 2012-04-20 iki 2013-11-07 ir kuriam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dalininkų 2016 m. kovo 8 d. susirinkime VšĮ „Palūšė“ vadovas A. Ž. informavo apie Panevėžio apygardos teisme priimtą buvusio įstaigos vadovo A. M. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Palūšė“, tačiau teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu atsisakė kelti bankroto bylą įstaigai. Bankroto byla VšĮ „Palūšė“ buvo Panevėžio apygardos teismo iškelta 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi.

Nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovai privalo atlyginti žalą, kad dar 2016 m. kovo 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo dieną tuometinis vadovas A. Ž. buvo pažeidęs Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Valstybė padidino įstaigos kapitalą, perduodama jai kaip turtinį įnašą kempingo administracijos pastatą, kurio įsigijimo vertė – 548‘967,18 Lt (158‘991,88 Eur), o rinkos vertė – 575‘000 Lt (166‘531,51 Eur). Šis turtas buvo apskaitytas įstaigos balanse, o balanso duomenimis įstaiga buvo moki ir nuo 2014 metų jos finansiniai įsipareigojimai nuolat mažėjo. Būtent todėl Panevėžio apygardos teismas 2016-03-25 nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą, konstatuodamas, kad pagal 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė turėjo (apskaitė) turto už 127‘335 Eur, o pradelstų skolų buvo 59‘785,52 Eur. Teismas konstatavo, kad įstaiga moki ir pagrindo VšĮ „Palūšė“ iškelti bankroto bylą nėra.

Nepagrįstai ieškovas teigia, kad tarnyba buvo nesąžininga ir neteikė susirinkime pažadėto finansavimo. Tarnybos direktorius, vykdydamas pažadą, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Finansavimas nebuvo rastas dėl nuo Tarnybos nepriklausančių priežasčių, todėl jos kaltės nėra. Be to, vertinant žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama išaugusi skola dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iškėlus bankroto bylą.

Tarnyba neatliko jokių tyčinių veiksmų, pagrindo inicijuoti įstaigai bankroto bylą nebuvo. Nors Lietuvos kempingų asociacija, kreipdamasi į teismą, prašė pripažinti bankrotą tyčiniu, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlęs VšĮ „Palūšė“ bankroto bylą, nepripažino šio bankroto tyčiniu. Dėl to, kad nepavyko optimizuoti įstaigos veiklos ir gauti išorinio finansavimo, atsakovės kaltės nėra. Nesant atsakovės kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jos, kaip ištaigos dalininko, veiksmu ir ieškovo nurodomos žalos, ieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ turizmo centras „Palūšė“ (toliau – VšĮ) juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. kovo 31 d. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi VšĮ turizmo centras „Palūšė“ iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti ir patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 68‘303,31 Eur sumai. VšĮ dalininkai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija. Nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. VšĮ direktore buvo A. L..

Ieškovas pareikštus reikalavimus sumažino ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 10‘458,78 Eur žalos, kurią sudaro 245,90 Eur skola buvusiai įstaigos direktorei A. L., 212,88 Eur skola VSDFV Utenos skyriui ir 10‘000 Eur administravimo išlaidų. Teigia, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovai, būdami įstaigos dalininkais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors žinojo, kad įstaiga yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, įmonės vadovas ar dalyvis, kurie laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.). Tai paaiškinama tuo, kad delsiant laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdo įprastos ūkinės veiklos, arba nors ją ir vykdo, didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Taigi, pagal nurodytą teisės reglamentavimą, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2017 metų VšĮ buvo moki. Pagal 2015 metų balanso duomenis įstaigos į balansą įrašyto turto vertė buvo 127‘335 Eur, o įsipareigojimai sudarė 58‘897 Eur, 2016 metais įstaigos turto vertė buvo 122‘074 Eur, o įsipareigojimai - 52‘564 Eur. VšĮ 2017 m. rugsėjo 25 d. balanso duomenims turto vertė buvo 110‘267 Eur, o įsipareigojimai - 48‘945 Eur (el. bylos 1 t., b. l. 45-50).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VšĮ kreditorius, buvęs direktorius A. M., 2016 m. vasario 15 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ turizmo centras „Palūšė“ (civilinė byla Nr. B2-377-755/2016), teigdamas, kad VšĮ yra nemoki, kad įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė VšĮ turizmo centras „Palūšė“ iškelti bankroto bylą. Teismas, įvertinęs įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtintus dalininkų 2016 m. kovo 8 d. susirinkimo nutarimu, padarė išvadą, kad pradelsti mokėjimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pakankamo pagrindo bankroto bylai iškelti.

Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovų, pirmame ir patikslintame ieškiniuose reikalavo atlyginti iš esmės visų kreditorių finansinius reikalavimus, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakęs iškelti bankroto bylą, konstatavo, jog VšĮ yra moki. Įvertinęs šią aplinkybę, ieškovas reikalavimą sumažino, nurodydamas, kad po 2016-03-25 atsiradę įsipareigojimai sudaro 10‘458,78 Eur.

Pažymėtina, kad atsakovai neginčija aplinkybių, kad jiems kaip dalininkams gerai buvo žinoma finansinė VšĮ padėtis, jie nuolat kontroliavo situaciją ir nuo 2016 metų buvo ieškoma papildomo finansavimo, siekiant turizmo centrą išlaikyti. Atsakovės Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos atstovas nurodė, kad nepavykus surasti finansavimo, asociacija 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo nusprendus pradėti VšĮ bankroto procesą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bankroto procesas buvo pradėtas 2017 m. rugsėjo 20 d., Panevėžio apygardos teisme gavus Lietuvos kempingų asociacijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ turizmo centras „Palūšė“ (civilinė byla Nr. eB2-94-252/2019). Duomenų, kad VšĮ direktorė A. L., dirbusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., būtų informavusi atsakovus apie tai, kad įstaiga yra nemoki, kad yra pagrindas kelti bankroto bylą, nepateikta ir ieškovo bankroto administratorius jai reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškė.

Kaip minėta, ieškovui buvo perduotas gan vertingas turtas - kempingo administracijos pastatas, kurio vertė pagal 2017-09-25 balanso duomenis buvo 105‘283 Eur. Tai, kad šis turtas, realiai apskaitytas balanse, nebuvo įregistruotas VšĮ vardu, yra buvusių įstaigos vadovų neatidumas, tačiau iš esmės tai nepakeitė įstaigos turtinės padėties. Bankroto administratorius, įregistravęs šį nekilnojamąjį turtą įstaigos vardu, pardavė jį iš varžytynių už 50‘000 Eur.

Pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei (neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) kilti, nėra. Tai, kad atsakovams nepavyko gauti papildomo finansavimo įstaigai, negali būti laikoma jų neteisėtais veiksmais. Nesant neteisėtų veiksmų lėmusių žalos atsiradimą, negali būti ir priežastinio ryšio. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Bankrutavusios VšĮ turizmo centras „Palūšė“ ieškinį atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.