Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams G. K., A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gydymo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2021-10-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo dydžio sūnui pakeitimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, teikdama 2021-12-29 patikslintą ieškinį, 2022-03-22 patikslintą ieškinį, 2022-06-09 ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos patikslinimą, 2022-08-11 patikslintą ieškinį. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2022-08-11 patikslintu ieškiniu prašo:

1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-769/2019 nepilnamečiui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 350 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2.2. G. R. kiekvienais metais pasiima vaikus pas save per Šv. Kūčias 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną, t.y. gruodžio 25 d. G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19 val. Neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną, t.y. gruodžio 26 dieną G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina atgal į jų gyvenamąją vietą 19 val.

2.11. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. Viber, Facebook Messenger, WhatsApp ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2014-05-07 sudarė santuoką, santuokoje susilaukė sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros H. R., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-06 sprendimu šalių santuoka nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. R., iš tėvo G. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019-02-01 iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta G. R. bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią: G. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais R. R. ir H. R. kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais G. R. pasiima pas save vaikus R. R. ir H. R. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais G. R. bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu, nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių atostogų dieną pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną. Neporiniais metais G. R. būna su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val. Poriniais metais R. R. būna su vaikais R. R. ir H. R. per Naujųjų metų šventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iš G. R. gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val. G. R. neporiniais metais būna su vaikais per Šv. Velykas bei vaikų pavasario atostogas, atitinkamai pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių pavasario atostogų dieną pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną. G. R. praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamą laiką ir trukmę ieškovas suderina su atsakove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus R. ir H. T. dieną kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (jei ši diena nepatenka į jo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais ir savo gimimo dieną (kovo 2 d.), informuodamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinęs bendravimo tvarką. R. R. turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarką. G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. G. R. turi teisę kasdien nuo 20:00 val. iki 20:15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais). Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. Viber, Facebook Messenger, vatsaap ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą R. R. iš anksto nurodytu laiku. 2019-09-06 sprendimas įsiteisėjo 2020-03-19.

Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą ir prašo atsakovo G. R. sūnui R. R. kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį padidinti nuo 215 Eur iki 350 Eur, pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš atsakovo 2237,50 Eur sūnaus R. R. ortotropinio gydymo išlaidų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.192 straipsnis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia tuo, jog padidėjo sūnaus poreikiai, jam pradėjus lankyti mokyklą, būrelius, o ieškovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo – ji neteko darbo. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Šalių sūnus R. R. yra 8 metų amžiaus, moksleivis – mokosi Klaipėdos E. B. menų gimnazijoje. Vaikas taip pat lanko papildomus užsiėmimus Vaikų teatro studijoje (mėnesinis mokestis 40 Eur), futbolo treniruotes (mėnesinis mokestis 20 Eur). 2021-07-06 dėl patirtos traumos šalių sūnus neteko priekinio viršutinio danties. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių kitų sveikatos sutrikimų, byloje nėra.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Dėl ieškovės turtinės padėties pablogėjimo pažymėtina, kad ieškovė ne tik neteikė duomenų apie gaunamas pajamas (teigė jų negaunanti visai), tačiau byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovė apskritai ieškojo darbo, siekė įsidarbinti. Ieškovės atstovės teiginiai, kad ieškovė negali įsidarbinti dėl vaikų priežiūros, atsižvelgiant į vaikų amžių (8 ir 6 metai) vertintini kritiškai. Aplinkybė, jog ieškovė, sulaukusi 40 m. amžiaus, vis dar yra išlaikoma savo tėvų, toks ieškovės pasirinktas gyvenimo būdas nėra objektyvus pagrindas didesnę vaikų išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl ir pati privalo imtis visų priemonių, kad susirastų amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą, kad galėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomas jos turtinės padėties pablogėjimas (darbo netekimas), ieškovei nesiimant jokių aktyvių veiksmų spręsti (gerinti) susidariusią situaciją, nevertintinas kaip pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį.

Visgi, išanalizavusi šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, kurie, kaip minėta, su amžiumi ir pradėjus lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus padidėjo, šalių turtinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių (šalys turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus), įvertinus šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį šiuo metu, ieškovės gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų valdžios lygybės principu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra iš dalies pagrįstas, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-06 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo sūnui R. R. dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2021-10-06) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gydymo išlaidų priteisimo

2021-12-29 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10000 Eur nepilnamečio sūnaus R. R. ortotropinio gydymo išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu, motyvuodama tuo, kad šios išlaidos viso gydymo metu gali gerokai keistis, ieškovė sumažino šį reikalavimą, atsižvelgdama į šiuo metu patirtas 4475 Eur išlaidas, ir prašo iš atsakovo priteisti 50 proc. jau patirtų nepilnamečio sūnaus gydymo išlaidų, kas sudaro 2237,50 Eur.

Pažymėtina, kad ortodontinis ir/ar ortotropinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo iš atsakovo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Vienkartinės sumos, padengiančios papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisiamos iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus 2021-07-06 dėl patirtos traumos neteko priekinio viršutinio danties. Tiek ieškovės, tiek atsakovo teiktuose medicinos dokumentų išrašuose (Dr. G. K. odontologijos klinikos, UAB IK odontologijos klinikos) vaikui taip pat diagnozuota adontija, dantų lanko ryšių anomalija, netaisyklingas sąkandis, pateiktos skirtingos gydytojų rekomendacijos. UAB IK odontologijos klinikos gydytojos A. K. 2021-12-04 medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad šiuo metu ortodontinis gydymas nereikalingas, paliekama stebėjimui – laukti 12 ir 22 danties dygimo, po to spręsti dėl ortodontinio gydymo reikalingumo nuimamais ortodontiniais aparatais (plokštelėmis) bei vietos palaikymo estetine plokštele; sulaukus 18 m. – implantacija, apie 16 m. tikėtinas reikalingumas ortodontinio gydymo breketų sistemomis. Ieškovės pasirinktos Dr. G. K. odontologijos klinikos gydytojų D. D. ir G. K. 2021-11-15 medicinos dokumentų išraše (sudarytame gydymo plane) nurodoma, kad, be profesionalios burnos higienos ir karieso pažeidimo gydymo, indikuotinas gydymas išimamais ortodontiniais viršutinio ir apatinio žandikaulio aparatais, kartu kombinuojant netaisyklingų įpročių koregavimo programą „GOPex“; gydymo eigoje spręsti, ar reikės liežuvio pasaitėlio plastikos; suformavus prarasto 11 danties vietą ir išdygus 12, 22 dantims estetinė viršutinio žandikaulio plokštelė vietai užlaikyti arba galimybė panaudoti netektą dantį, jį fiksuojant ant gretimų dantų; apie 16 metus spręsti dėl breketų sistemos reikalingumo ir 31 danties tarpo atvėrimo; apie 18 metus implantacija 11 danties srityje.

Taigi iš abiejų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad išdygus 12, 22 dantims bus reikalinga spręsti dėl ortodontinio gydymo/vietos palaikymo danties implantancijai, vaikui sulaukus 16 metų – dėl ortodontinio gydymo breketų sistemomis, o pati danties implantacija galima sulaukus 18 metų. Nesutapo gydytojų nuomonės dėl ortodontinio ir/ar ortotropinio gydymo reikalingumo šiame vaiko amžiaus tarpsnyje. Pagal Dr. G. K. odontologijos klinikos gydytojų rekomendacijas dėl netaisyklingo sąkandžio, stebimos asimetrijos R. R. jau šiuo metu reikalingas gydymas išimamais ortodontiniais viršutinio ir apatinio žandikaulio aparatais, kartu kombinuojant netaisyklingų įpročių koregavimo programą, o UAB IK odontologijos klinika gydytojos A. K. nuomone šiuo metu ortodontinis gydymas nereikalingas.

Ieškovė pateikė į bylą Dr. G. K. odontologijos klinikos gydymo plano pasiūlymą, kuriame nurodyta numatoma viso gydymo bendra suma 20000 – 20290 Eur. Ieškovė Dr. G. K. odontologijos klinikai jau yra sumokėjusi 4475 Eur ir pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovės teigimu šiuo metu sūnaus gydymas tęsiamas pagal gydytojo S. G. rekomendacijas. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, kadangi jo manymu sūnaus sveikatos priežiūros poreikis nebuvo objektyvus, ieškovė sprendimą gydyti privačiai priėmė vienašališkai, nors privalėjo elgtis apdairiai ir gerai įvertinti savo finansines galimybes šias paslaugas įsigyti; be to, ieškovės pasirinktos priemonės nėra būtinos, gydymas skubotas ir ne savalaikis, ieškovė nepaneigė galimybių pasirinkti kitą gydymo būdą, o patirtų ar planuotų patirti išlaidų dydis yra neprotingas. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai yra iš dalies pagrįsti.

Pažymėtina, kad tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, taip pat ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl traumos metu netekto danties, netaisyklingo sąkandžio šalių sūnui šiuo metu taikomas gydymas išimamais ortodontiniais viršutinio ir apatinio žandikaulio aparatais. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja ortodontė D. D. nurodė, kad šiuo atveju svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti funkciniais aparatais ir tai nėra vien estetinė problema, tačiau susiję ir su kvėpavimo takais, sąkandžiu. Ieškovės pateiktame UAB „Veido chirurgija“ gydytojos ortodontės E. R. įraše dėl tolesnio gydymo plano taip pat nurodyta tęsti viršutinio ir apatinio žandikaulio plokštelių nešiojimą iki autotransplantacijos, tęsti mioterapiją (liežuvio, lūpų čiaupumo pratimai). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad šalių sūnaus sveikatos priežiūros poreikis nebuvo objektyvus.

Kita vertus, sprendžiant dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė vienašališkai nusprendė dėl sūnaus gydymo Dr. G. K. odontologijos klinikoje, kai šios gydymo įstaigos pasiūlyto gydymo plano suma siekia net 20000 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma nėra nei protinga, nei adekvati šalių, juo labiau ieškovės, kuri teigia apskritai jokių pajamų neturinti, turtinei padėčiai. Nors ieškovė nebeprašo priteisti pusės numatytų (būsimų) sūnaus gydymo išlaidų (10000 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prašomas priteisti patirtas išlaidas ieškovė sumokėjo būtent pagal minėtą gydymo planą. Ieškovė teigia, kad kitų alternatyvų nebuvo, tačiau tokią ieškovės poziciją paneigia atsakovo į bylą pateikti duomenys apie galimą alternatyvų gydymą (pvz., minėtoje UAB IK odontologijos klinikoje), ortodontinio gydymo kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Be to, nustatyta, kad dėl patirtos traumos R. R. buvo išmokėta 580 Eur draudimo išmoka, kuri neabejotinai galėjo/gali būti panaudota gydymui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, šalių argumentus, minėtą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies, ieškovės prašoma priteisti vienkartinė suma gydymo išlaidoms padengti yra per didelė ir, atsižvelgiant į galimas gydymo alternatyvas, nebuvo objektyviai būtina, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ¼ ieškovės patirtų sūnaus ortodontinio (ortotropinio) gydymo išlaidų, t. y. 1118,75 Eur (4475 Eur / 4 = 1118,75 Eur).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pakeisti 2019-09-06 teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tikslino (keitė) net kelis kartus. Ieškovė pradinį reikalavimą keisti bendravimo tvarką grindė aplinkybėmis, jog dėl tvarkos vykdymo kyla tėvų konfliktai ir tai kelia įtampą nepilnamečiams vaikams; bendravimo telefonu neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – ieškovės darbo grafiko (nors ieškovė nei pradinio ieškinio pateikimo, nei šiuo metu nedirba); bendravimas per Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes neužtikrina galimybių vaikams kiekvienas šventes sutikti su abiem tėvais; bendravimas vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu turėtų būti padalijimas lygiomis dalimis, suteikiant teisę tėvams praleisti bent dalį kiekvienų atostogų su vaikais; bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu dėl vaikų amžiaus turėtų būti taikomas pakaitomis kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaikais nepertraukiamai po 2 savaites.

2022-03-22 patikslintame ieškinyje reikalavimo pagrindu buvo nurodytas sūnaus gydymas ortodontiniais žandikaulio aparatais. Esą atsakovas nesutinka vykti į nepilnametį sūnų gydančią odontologijos kliniką, kad šios klinikos gydytojai išmokytų atsakovą sūnui įdėti ir išimti žandikaulio aparatus, todėl sūnus negali likti nakvynei pas tėvą, o nepilnametė dukra H. R. kategoriškai atsisako vykti nakvynei pas tėvą be brolio. Gydymas turėjo trukti iki 2022 m. rugsėjo mėn. Kadangi atsakovas 2022-06-22 nuvyko į kliniką ir buvo apmokytas, kaip sūnui įdėti ir išimti nešiojamus aparatus, toks pagrindas tapo nebeaktualus.

2022-08-11 patikslintame ieškinyje reikalavimo keisti bendravimo tvarką pagrindu nurodytos naujos aplinkybės: vaikų ir tėvo ryšys emociškai nestabilus, nepastovus; užfiksuota psichologinio smurto apraiškų vaikų atžvilgiu; nustatyta abiejų vaikų saugumo jausmo pažeidimai, nerimo laipsnis didesnis už vidutinį; vaikai jaučia patiriantys spaudimą ir laisvo pasirinkimo bei apsisprendimo suvaržymą iš tėčio puses; vaikai tėčio uždarinėjami į tualetą, bijo, jaučiasi nesaugūs; taip pat nepilnamečiai šalių vaikai nurodo bijantys naujos atsakovo draugės.

Pažymėtina, kad pradiniame 2021-10-06 ieškinyje ieškovė nekėlė klausimo ir neprašė keisti nustatytos bendravimo tvarkos dėl atsakovo netinkamų gyvenimo sąlygų, taikomų drausminimo priemonių vaikams, atsakovo ir/ar jo gyvenimo draugės netinkamo elgesio su vaikais; apie vaikų nenorą bendrauti su tėvu, likti pas jį nakvynės ieškovė nenurodė. Pastarasis pagrindas keisti esamą bendravimo tvarką ieškovės buvo nurodytas po daugiau nei 10 mėnesių bylos nagrinėjimo teisme.

Patikslintu 2022-08-11 ieškiniu reiškiamu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė siekia nustatyti itin ribotą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką nenumatytos vaikų nakvynės pas tėvą (nei savaitgaliais, nei vaikų atostogų metu), o apsiribojama vienos ar kelių valandų bendravimu per dieną (pvz., penktadienį nuo 18 val. iki 19 val., Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki 19.30 val.), atsakovui nustatant pareigą vaikus paimti ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą (vaikų atostogų metu atsakovas tą turėtų daryti kiekvieną dieną). Taip pat nenumatytas joks tėvo ir vaikų bendravimas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis (per įvairias programėles, tokias kaip Viber, Facebook Messenger, WhatsApp ar kt.), kas, atsižvelgiant į vaikų amžių, šiuolaikines technologijas būtų (yra) protinga priemonė išsaugoti ir palaikyti skyrium gyvenančio tėvo ryšį su vaikais.

Nors ieškovė siūloma nustatyti bendravimo tvarka siekia riboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaikais, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti 8 ir 6 metų nepilnamečiais vaikais, kuriuos nuo gimimo augino šalims esant santuokoje, kad jam trūktų kokių nors tėvystės įgūdžių. Byloje taip pat nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo gyvenamoji aplinka, buities sąlygos būtų netinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl vieno kambario buto apskritai nebeturi reikšmės, nes atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu nuomojasi didesnį dviejų kambarių butą. Iš 2022-12-02 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad buities sąlygos vaikams likti nakvynei, apsistoti pas tėvą yra tinkamos. Ieškovės nenorą, kad vaikai liktų pas atsakovą su nakvyne, teismas vertina tik kaip jos subjektyvią poziciją, toks ieškovės nesutikimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kad tai galėtų kenkti vaikų interesams. Ieškovė pateikė į bylą 2022-06-17 psichologės D. G. nuomonę raštu, tačiau psichologės pateiktos išvados nevertintinos kaip objektyvios (mokamos paslaugos – psichologo konsultacijos buvo teikiamos ieškovės užsakymu, remiamasi ieškovės nurodyta informacija, neišklausius abiejų tėvų). Kitoje civilinėje byloje Nr. 2VP-5141-1030/2022 buvo išklausyta vaikų nuomonė ir nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais (minėtos bylos 2022-11-10 teismo posėdžio garso įrašas ir vaikų apklausos vaizdo ir garso įrašas prijungti prie nagrinėjamos bylos). Teismo psichologė A. A., dalyvavusi apklausiant nepilnamečius R. R. ir H. R., pažymėjo, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų, konfliktų vaikai išgyvena vidinį lojalumo konfliktą, patiria didelę emocinę, psichologinę įtampą. Teismo psichologė nurodė ir tai, kad vaikai turi ryšį su abiem tėvais, su tėvu turi pakankamai gerą ryšį, tik ne visada žino, kaip jiems elgtis būtent dėl tėvų tarpusavio nesutarimų; matyti vaikų noras išlaviruoti tarp tėvų. Atsakydama į ieškovės atstovės klausimą dėl atsakovo taikomos bausmės, teismo psichologė nurodė, kad vaikai negalėjo tiksliai išsakyti, kuriam ta bausmė taikoma, negalėjo tiksliai paaiškinti. Psichologė pažymėjo, kad šiuo atveju dėl vaikų drausminimo priemonių turėtų susitarti patys tėvai, atsižvelgdami į individualius vaikų charakterio, būdo bruožus, jų nuomonę.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. Š. teismo posėdyje pateikė išvadą, kad vaikų nakvynės pas tėvą ir bendravimas ryšio priemonėmis turi būti numatyti; abu tėvai turi veikti taip, kad atsirastų vaikų noras likti pas tėvą; vaikas gali nenorėti bendrauti ryšio priemonėmis, bet nereikia tuo piktnaudžiauti. Atstovė atkreipė dėmesį, kad esminė problema yra tėvų tarpusavio nesusikalbėjimas, reikalinga pagalba šeimai. Kartu pažymėjo, kad nemato pagrindų riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaikais ir šiuo atveju geriau palikti galimybes platesniam bendravimui.

Natūralu, kad iširus santuokai ir vaikų tėvams gyvenant skyrium, buvusi nusistovėjusi šeimos gyvenimo tvarka, rutina pasikeičia, tačiau tai jokiu būdu negali paneigti įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir auklėti juos, dalyvauti vaikų gyvenime, vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Be to, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismo psichologės pastebėjimus, teismas sprendžia, kad šiuo metu galiojanti 2019-09-06 teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir palaikyti ryšį su abiem tėvais, tiek užtikrina protingą šalių interesų pusiausvyrą, galiojančioje tvarkoje yra numatyta galimybė šalims nukrypti nuo konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų ir susitarti dėl kito bendravimo laiko, todėl keisti galiojančią bendravimo tvarką ir nustatyti ieškovės prašomą itin atsakovo bendravimą su vaikais ribojančią tvarką nėra pagrindo. Kaip teisingai pastebėjo teismo psichologė, kad ir kokia bendravimo tvarka būtų nustatyta, neįmanoma detaliai visko sureglamentuoti ir bet kuriuo atveju reikalingas tėvų lankstumas, kuriuo visgi neturi būti piktnaudžiaujama. Be to, akcentuotina, kad vaikų ir tėvo ryšio stiprinimui būtinas ne tik betarpiškas ir maksimalus vaikų bendravimas su tėvu, bet ir mamos (ieškovės) palaikymas, bendravimo skatinimas, ko šiuo atveju ieškovė nedaro, o elgiasi priešingai, nepaisydama vaikų interesų.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už pareikštą neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo ir gydymo išlaidų priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo atmestas, už šį reikalavimą ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai iš atsakovo nepriteistinas. Už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo, iš atsakovo priteistinas 17 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė taip pat turėjo 4950 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš kurių 300 Eur už atskirojo skundo parengimą. Kadangi abu ieškovės atskirieji skundai buvo netenkinti, nėra pagrindo išlaidas už atskirojo skundo parengimą priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina dėl ieškovės turėtų 4650 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsakovas turėjo 1940 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 25 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 26 proc., reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas).

Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1162,50 Eur (4650 Eur × 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1455 Eur (1940 Eur × 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,88 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, iš ieškovės priteistina 20,16 Eur (75 proc.), o iš atsakovo – 6,72 Eur (25 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-769/2019 iš atsakovo G. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2021-10-06 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys ieškovė R. R..

Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo G. R. 1118,75 Eur nepilnamečio sūnaus R. R. gydymo išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo G. R. 1162,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. R. iš ieškovės R. R. 1455 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. R. 20,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovo G. R. 6,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.