Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. A2-1929-254/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
A2-1929-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00922-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
L. V.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-1929-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00922-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.4.5.20.; 3.3.1.18.2. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-20679-1085/2019 pagal A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Kauno 11-asis notarų biuras, G. A., R. V. ir D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškiniu atsakovui L. V., kuriuo prašė pripažinti B. O. V. testamentą, patvirtintą 2002 m. (duomenys neskelbtini) Kauno m. 11-ojo notaro biuro notarės S. B., negaliojančiu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė atsakovui 1 252,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė byloje apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2. 2019 m. liepos 25 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, nagrinėdami ieškinį dėl B. O. V. testamento pripažinimo negaliojančiu ir apeliacinį skundą, neišreikalavo ir nevertino duomenų iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro, kuriame gydėsi B. O. V. Ieškovas nurodė, kad jam klaidingai įvardijus gydymo įstaigą, kurioje buvo gydyta jo motina B. O. V., teismai pareikalavo ligos istorijas tik iš šeimos klinikos, tačiau testatorė buvo gydoma ne tik šeimos klinikoje, bet, dėl akivaizdžių psichinės sveikatos sutrikimų buvo nukreipta pas gydytoją – psichiatrą. Duomenimis iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro nebuvo vadovaujamasi ir atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę. Ieškovo atstovė 2019 m. gegužės 15 d. iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro gavo visą B. O. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios matyti, kad ji užvesta 2006 m. balandžio 26 d., tačiau konstatuota diagnozė – kraujagyslinė demencija yra lėtinė liga, kuri vystėsi ne vienerius metus, ligos istorijos 4 lape nurodoma, kad pacientė jau 2,5 metų, t. y. nuo 2003 m., mato ir girdi nesančius garsus. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, todėl jos sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. V. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bylą atnaujinti galima, jei paaiškėja aplinkybės, kurios yra reikšmingos ir nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas, pateikdamas pareiškimą, sąmoningai iškreipia faktus – ligos istorijoje, pradėtoje 2006 m., nurodyta, kad pacientės būklė pablogėjo prieš 2,5 mėnesio, o ne 2,5 metų, t. y. visiškai nesusiję su testamento sudarymo laikotarpiu (2002 m.). Aplinkybė, kad testatorė gydėsi Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centre nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes B. O. V. sirgimas demencija 2006 m. byloje ir teismo eksperto išvadoje vertinama kaip žinoma aplinkybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:

4.1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu A. V. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė, padaręs išvadą, kad testatorė B. O. V. 1999-2002 metų laikotarpyje nė karto nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, įrašuose ambulatorinėje kortelėje nefiksuojami grubūs atminties, orientacijos, mąstymo sutrikimai. Nustatyta blogėjanti būklė nuo 2005 metų, po sūnaus mirties, „kai sutriko orientacija, nepažino artimųjų“. Nuo 2006 metų aprašomas ženklus psichinės būsenos pablogėjimas: „išsako regos haliucinacijas, klausos haliucinacijas bei kliedesius“. Diagnozuota kraujagyslinė demencija (F01.6). 2009 m. gegužės 20 d., atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatyti smegenų atrofijos požymiai, 2009 m. liepos 27 d. nustatytas ryškus pažintinių funkcijų defektas. Nurodytos išvados padarytos įvertinus byloje esančius duomenis, tame tarpe ir 2017 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 27 d. atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis.

4.2. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriuje 2017 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 27 d. atliekant pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ekspertams buvo pateikta civilinė byla Nr. 2-5070-435/2017, kurioje buvo įsegta B. O. V. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir B. O. V. asmens sveikatos istorija iš UAB „(duomenys neskelbtini)”. Akte konstatuojama, kad iš ambulatorinės kortelės matyti, kad 1999 m. sausio 29 d. testatorė patyrė galvos traumą. 1999 m. balandžio 28 d. ji siunčiama invalidumui nustatyti, diagnozė – trauminė galvos smegenų liga, atžymima, kad testatorei išlieka kognityvinių funkcijų sutrikimai, greitas nuovargis, atminties nusilpimas. Sekantys įrašai prasideda 2004 m. gegužės 19 d., kuomet testatorė skundžiasi padidintu kraujospūdžiu. 2005 m. vasario 21 d. giminaitė nurodė, kad B. O. V. labai pergyvena dėl sūnaus mirties. Sekantis įrašas – 2005 m. gegužės 12 d., kuriame nurodoma, kad pacientė po sūnaus mirties prieš pusę metų, jaučiasi patenkinamai, buvo sutrikusi atmintis. 2006 m. kovo 10 d. diagnozuota silpnaprotystė (F01.6), nes būklė blogėja – prasta orientacija, atsirado kliedesiai. Toliau iki 2009 m. būklė nuolat blogėjo.

4.3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas įvertino ieškovo prašytus išreikalauti naujus duomenis – Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio B. O. V. ligos istoriją. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad byloje gautas Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio 2018 m. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog B. O. V. Šilainių padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriuje pirminės sveikatos priežiūros paslaugos teiktos iki 2004 m. sausio 29 d. Nuo 2004 m. sausio 29 d. B. O.V. buvo prisirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl asmens sveikatos istorija buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniai. Teismas, ištyręs byloje esančios B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelę, gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad pirmi gydytojų joje padaryti įrašai yra nuo 1999 metų pradžios, o paskutinis 2010 m. liepos 12 d. Iš kortelės duomenų matyti, kad iki 1999 m. liepos 20 d. šioje kortelėje įrašus, išskyrus išrašą iš Kauno medicinos universiteto klinikų ir epikrizę iš viešosios įstaigos „Viršužiglio reabilitacijos sanatorijos“, darė Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio (tuo metu Kauno Šilainių poliklinikos) gydytojai, o nuo 2004 m. gegužės 19 d. įrašai daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų ir slaugytojų. Iš to padaryta išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, ekspertei, atlikusiai pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo pateikta visa ligos istorija, t. y. ne tik kai B. O. V. gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet taip pat ir turimi duomenys iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio (apelianto nurodomo Kauno Šilainių poliklinikos Aleksoto skyriaus). Ieškovas sprendimo neskundė kasacine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas su tokiu apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu sutiko.

4.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad byloje priimant sprendimą ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo išnagrinėti visi įrodymai, susiję su B. O. V. psichinės sveikatos būkle. Ieškovo pateikta viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro ambulatorinė asmens sveikatos istorija buvo užvesta 2006 m. balandžio 26 d., t. y. ji pradėta praėjus beveik 4 metams po ginčyto testamento sudarymo, todėl nėra tiesiogiai susijusi su testamento sudarymo metu (2002 m. lapkričio 14 d.) buvusiomis aplinkybėmis. Šis įrodymas tik patvirtina byloje jau esančiame ir teismo įvertintame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 27 d. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas išvadas apie B. O. V. psichinės sveikatos būklę 2006 metais.

4.5. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas atstovo, be to, teikė teismui įrodymus, susijusius su testatorės psichinės sveikatos būkle, tačiau, kaip pats nurodo, suklydęs, nurodė ne tą sveikatos apsaugos instituciją duomenims apie B. O. V. psichinę sveikatą gauti. Teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas iš 2018 m. lapkričio 13 d. į 2018 m. gruodžio 7 d., siekiant išreikalauti iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio B. O. V. ligos istoriją, t. y. ieškovas ir jo atstovas turėjo galimybę pateikti teismui visus, jo nuomone, byloje reikšmingus įrodymus. Ieškovas nenurodė, kokios objektyvios priežastys sukliudė civilinės bylos nagrinėjimo metu kreiptis dėl šiuo pareiškimu pateikiamų įrodymų gavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018. Skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

5.1. Proceso atnaujinimui yra visos sąlygos: 1) naujai gauta ir pateikta prie prašymo atnaujinti procesą Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centro B. O. V. asmens sveikatos istorija egzistavo nagrinėjant šią bylą, tačiau nebuvo išreikalauta ir nebuvo vertinta; 2) ieškovas neturėjo tikrų žinių apie šios sveikatos istorijos egzistavimą, tačiau iš giminių kalbų apie tai buvo girdėjęs, t. y. ieškovui nebuvo neginčijamai žinoma nei apie psichikos sveikatos centro sveikatos istoriją, nei, juo labiau, apie joje esančius įrašus; 3) įsiteisėjus teismo sprendimui ir pasikeitus byloje ieškovą atstovaujančiam advokatui, buvo pareikalauta medžiaga ne iš šeimos gydytojo, bet iš specializuoto padalinio – psichikos sveikatos centro; 4) naujai gautoji medžiaga turi esminę reikšmę byloje. Pomirtinė psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta pasirėmus šeimos gydytojo, bet ne psichikos sveikatos centro medžiaga, todėl tokia ekspertizė nėra tiksli ir turėtų būti papildyta skiriant papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurioje būtų įvertinta naujai gautoji psichikos sveikatos centro medžiaga.

5.2. Tai, kad ieškovas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo priimtu sprendimu, galėjo jį skųsti kasacine tvarka, tačiau šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ir tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas su tokiu apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu sutiko, visiškai nepagrįstas. Paaiškėjus, kad egzistuoja papildomi įrodymai dėl B. O. V. psichinės sveikatos ir būtinybė atlikti papildomą ekspertizę, turi būti teikiamas ne kasacinis skundas, bet prašymas dėl proceso atnaujinimo.

5.3. Ieškovo atstovei gavus papildomą, netirtą medžiagą, negalima teigti, jog buvo išnagrinėti B. O. V. sveikatos būklės visi įrodymai. Nors ambulatorinė kortelė užvesta 2006 m., tačiau joje yra įrašai apie pacientės psichinę sveikatą praeityje, kas gali turėti esminę reikšmę bylos baigčiai. Pateikti įrodymai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, galinčios pakeisti bylos baigtį.

5.4. Šiuo atveju suklydo ne ieškovas, bet teismas, išreikalavęs B. O. V. sveikatos istoriją iš ne to gydymo įstaigos poskyrio. Esamoje situacijoje tikslinga tinkamai išnagrinėti ir įvertinti naujai pateiktus esminius bylos įrodymus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. V. prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas teikdamas prašymą atnaujinti procesą padarė daugiau nei technines klaidas, o elgėsi nesąžiningai: akivaizdžiai 4 sveikatos kortelės bylos puslapyje įrašą dėl pacientės (ar ją lydėjusių asmenų) nusiskundimo prieš 2.5 mėnesio atsiradusius ligos galimus požymius, sąmoningai iškreipia į terminą du su pusę metų, tam, kad mestų šešėlį dėl jos psichikos būsenos testamento sudarymo dienai; 2006 metais užvestą medicininę kortelę teikia kaip 2002 m. metų psichikos sutrikimų įrodymą. Toks procesinis elgesys nėra tik siekis įrodyti savo pareiškimo aplinkybes ar žmogiškos techninės klaidos, o aiškiai sąmoningai nesąžiningas procesinis elgesys, todėl teismas turi teisę atsisakyti ginti tokio asmens nesąžiningo asmens procesines teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutartį skundžia pareiškėjas A. V.. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl pagrindo atnaujinti procesą byloje nebuvimo, t. y. iš esmės dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 185 straipsnis – įrodymų vertinimas, CPK 366 straipsnis – proceso atnaujinimo pagrindai).

8. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis bei teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl teismas pasisakys dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

9. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018, kurioje priimtas 2018 m. birželio 18 d. sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1824-658/2018 palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

11. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

12. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. Nr. 2-959-435/2018 nustatyta, kad ieškovas A. V. ieškiniu prašė pripažinti savo motinos B. O. V. testamentą, patvirtintą 2002 m. (duomenys neskelbtini) d. Kauno m. 11-ojo notaro biuro notarės S. B., negaliojančiu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo 11 punkte nurodęs, kad testatorė B. O. V. 1999-2002 metų laikotarpyje nė karto nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, įrašuose ambulatorinėje kortelėje nefiksuojami grubūs atminties, orientacijos, mąstymo sutrikimai. Nustatyta blogėjanti būklė nuo 2005 metų, nuo 2006 metų aprašomas ženklus psichinės būsenos pablogėjimas – išsako regos haliucinacijas, klausos haliucinacijas bei kliedesius, diagnozuota Kraujagyslinė demencija, 2009 m. gegužės 20 atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją – smegenų atrofijos požymiai, 2009-07-27 nustatytas ryškus pažintinių funkcijų defektas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 18 d. sprendime nurodyti duomenys apie testatorės sveikatą apima laikotarpį ne tik testamento sudarymo metu (2002-11-14), bet net iki 2009-07-27. Šie duomenys iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriuje 2017 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 27 d. atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto (1 t., b. l. 164 antra pusė). Ekspertai vertino ne tik civilinės bylos medžiagą, tačiau ir B. O. V. asmens sveikatos istoriją iš UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Iš jos nustatė, kad tik nuo 2005 m. gegužės 12 d. pacientė nurodžiusi, jog jai buvo sutrikusi atmintis, o 2006 m. kovo 10 d. diagnozuota silpnaprotystė (F01.6).

14. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, papildomai įvertino ieškovo prašytus išreikalauti naujus duomenis – Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio B. O. V. ligos istoriją ir nurodė, kad ekspertei, atlikusiai pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo pateikta visa ligos istorija, t. y. ne tik kai B. O. V. gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet taip pat ir turimi duomenys iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio (Aleksoto skyriaus).

15. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5070-435/2017, nurodydamas, kad teismas, taip pat ir ekspertai, atlikę ekspertizę byloje, neįvertino vėliau paaiškėjusių duomenų, t. y. Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centro B. O. V. asmens sveikatos istorijos, todėl išvados dėl testatorės sveikatos būklės testamento sudarymo metu padarytos neturint visų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad naujai pateikti duomenys patvirtina tas pačias išvadas, kurios padarytos civilinėje byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

17. Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš pirmiau nurodyto naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011, 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

18. Pareiškėjas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018, nurodo po 2018 m. birželio 18 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo surastus medicininius duomenis – Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centro B. O. V. asmens sveikatos istoriją ir jos 4 lape konstatuotą aplinkybę, kad testatorė 2006 metais buvo konsultuota dėl atminties sutrikimų, demencijos, ko požymiai pasireiškė prieš 2,5 metų ( t. y. nuo 2003 m.). Todėl pareiškėjas mano, kad yra būtinybė skirti papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nes atliekant pirminę ekspertizę, buvo neįvertinti esminę reikšmę turintys med. Duomenys, netgi laikytina, kad neatskleista bylos esmė.

19. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui negalėjo būti žinoma ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, dėl kurių paaiškėjimo nesusidaro žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Šiuo atveju akivaizdu, jog apelianto nurodomi naujai gauti medicininiai duomenys, kuriuos pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, nesudaro jokio konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau byloje turėtųjų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, t. y. naujai gauti duomenys niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog testatorės psichinė sveikata buvo prasta testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. 2002 metais, o patvirtina iki tol byloje turėtuosius duomenis, kad testatorės sveikata pradėjo silpti anksčiausiai 2005 metų pabaigoje – 2006 metų pradžioje.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centro B. O. V. asmens sveikatos istorijos 4 lape yra įrašas, jog testatorė tik maždaug prieš 2,5 mėn. mato ir girdi neesančius žmones ir faktus, o ne prieš 2,5 metų, kaip nurodo pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo. Todėl pareiškėjo vertinimas, kad testatorei demencijos požymiai pasireiškė prieš 2,5 metų, t. y. nuo 2003 m., yra neteisingas ir nepagrįstas jokiomis naujomis aplinkybėmis. Kadangi būtent pirmiau nurodytą įrašą testatorės sveikatos istorijoje pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia esmine proceso atnaujinimo aplinkybe, tai tokiai aplinkybei neegzistuojant ir pareiškėjui nenurodžius kitų naujų aplinkybių, kurios nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-959-435/2018 turėtų esminės reikšmės tam, kad byloje būtų priimtas kitoks sprendimas, jo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atmetus A. V. atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui L. V. priteistinos 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis yra pagrįstas įrodymais bei atitinka Teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžius (Rekomendacijų 2, 7, 8.16 punktai, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72,60 Eur (septyniasdešimt du eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė