- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 1-2-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00311-12-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Dalia Dudėnienė
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklr. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-06-28 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (1982-12-19 įsako redakcija) 214 str., 136 str. nuteistas bauda; 2006-02-06 Ispanijos karalystės Picassent apygardos teismo pagal Ispanijos karalystės baudžiamojo kodekso 171.4 str. ir 171.5 2-a pastraipą nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas, keliantis grėsmę šeimoje, aštuonių mėn. laisvės atėmimo bausme, atimta teisė laikyti ir gabenti ginklus šešiolika mėnesių, panaikinta teisė balotiruotis per bausmės laikotarpį, uždrausta kaltinamajam artintis arčiau nei 200 m. ir bandyti susisiekti su P. Ž. šešiolika mėnesių, laisvės atėmimo bausmė atidėta dvejiems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. 2012 m. lapkričio 7 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio konflikto metu iš pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Širvintų r., pro duris į kiemą išstūmė R. K. ir, šiam nugriuvusiam ant žemės, šalia minėto pirties pastato tyčia kojomis įspyrė jam ne mažiau 5 kartų į krūtinės-pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės III- šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje su dvigubais IV, V, VI-to šonkaulių lūžiais, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje su VI, VII-to šonkaulių lūžiais, kraujosruvą krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose su VII-IX-to šonkaulių lūžiais ir blužnies apatinio galo plyšimu, t.y. padarė R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais G. Ž. kaltinamasis padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis G. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 7 d. apie 16 val. R. K. atėjo į sodybą. G. Ž. buvo grįžęs iš Varėnos. R. K. buvo bloga, drebėjo rankos, jis prašė išgerti. G. Ž. davė pinigų A. K., kuris yra jo žmonos brolis ir jis gyveno pas G. Ž., kad parvežtų degtinės. A. K. pasiėmė R. K. dviratį ir išvažiavo. Ilgai negrįžo, pradėjo temti. Atėjo kaimynas N. P.. Visi sėdo į G. Ž. automobilį ir išvažiavo ieškoti A. K. ir jį susitiko. Sugrįžę į sodybą, jie keturiese išgėrė butelį degtinės. Tada N. P. išėjo namo. Tada jie trise išgėrė pusę butelio degtinės. Po kurio laiko R. su A. pradėjo konfliktuoti, o G. Ž. kitą dieną reikėjo važiuoti, todėl balių nenorėjo. Jie pradėjo konfliktuoti dėl 100 Lt. Stipriau buvo išgėręs A. ir pradėjo kabinėtis prie R.. G. Ž. reikėjo tvarkyti statybines medžiagas, nes lietus pradėjo lyti, o jie konfliktavo. G. Ž. juos išvarė į lauką, jie prašė dar išgerti. Kai R. prašė dar, G. Ž. jį išmetė pro duris. Prie durų buvo atidaryta anga ir padėtas vamzdis, kad ištrauktų vandenį. Jis užsikabino už to vamzdžio ir nugriuvo, o G. Ž. norėjo jį pakelti ir ant jo nugriuvo ir uždegė šviesą. G. Ž. nurodė, kad jo nespardė. Pakėlė R. K. ir liepė jam išeiti. Rimas daugiau negrįžo į kambarį. Jis sunkiai vaikščiojo ir blaivus, o išgėręs visai prastai. G. Ž. pripažįsta, kad užplojo Algiui per ausį, o Rimą išvarė namo ir nematė jo iki 3val. nakties. Pas G. Ž. buvo maži šuniukai, jie pradėjo loti. G. Ž. prabudo, išleido šuniukus į lauką ir pamatė, kad šuniukai kažką laižo. Tada jis pamatė, kad 2 metrai nuo lauko durų guli R. K.. Jis sakė, kad šalta, duokit užsikloti. Jis gulėjo ant lietaus. G. Ž. pakvietė A., kad įtrauktų R. po stogu, nes lijo lietus. A. įtraukė R. į kambarį, o G. Ž. su šuniukais atsigulė ir užmigo. Ryte R. K. buvo negyvas. Jis neįsivaizduoja iš kur pas R. K. sužalojimai. R. K. buvo normalus žmogus, išgerdavo, su G. Ž. nekonfliktavo, o su A. dažnai konfliktuodavo, nes jis kabinėdavosi prie R. K.. A. K. degradavęs alkoholikas, ūmus, su kirviu sėdėdavo per naktį, jam vaidendavosi. Išgėręs A. K. buvo agresyvus, gal jie ir susimušė. Jis nurodė, kad medicininiame akte nurodyti jo krumplio nubrozdinimai yra pasidaryti prieš porą dienų, kai jis nusimušė krumplius į sunkvežimio kraštą. Tai gali patvirtinti liudytojai. 2012 m. lapkričio 7 d. vakare visi šviestuvai jo sodyboje buvo tvarkingi. Kai naktį apie 3 val. jis rado R. gulintį šalia pirties pastato durų, jis nematė, kad vienas šviestuvas, esantis šalia pirties pastato durų, yra nulaužtas. Tuo tarpu ryte jis pamatė, kad tas šviestuvas nulaužtas guli ant žolės. Šviestuvo pagrinde įsukti varžtai nuo šaligatvio pusės buvo išrauti iš betono. Šviestuvas gulėjo atsuktas viršutine dalimi į pirties pastato sieną. Kai naktį G. rado gulintį prie pirties pastato durų R. K., jis gulėjo tarpe tarp durų ir to nulaužto šviestuvo. Galima manyti, jog tą šviestuvą išlaužė R. K., netgi galimai ant jo užgriūdamas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad G. Ž., būdamas Lietuvoje, bendrauja su V., gyvenančia Ukmergėje. Jie yra meilužiai. V. dažnai atvažiuodavo į jų sodybą (duomenys neskelbtini) pas G. Ž.. 2012 m. lapkričio 5 d. ji taip pat buvo atvažiavusi. Pirties pastate ji nakvojo dvi naktis. Lapkričio 7 d. ryte, kai A. K., G. ir V. gėrė alkoholinius gėrimus, V. ir G. dėl kažko susipyko ir V. išvažiavo į namus. A. ir G. toliau gėrė. Vėliau vakare apie 17 val. į G. Ž. sodybą Zubelių kaime kartu atėjo R. K. ir N. P.. R. buvo alkoholio išgėręs, bet labai nedaug. R., kaip įprasta, buvo susirietęs, sunkiai vaikščiojo, nes buvo prastos sveikatos, greitai pavargdavo. Iki lapkričio 7 d. R. pastoviai būdavo išgėręs alkoholio, todėl neaišku kiek dienų iki mirties jis gėrė. 2012 m. lapkričio 7 d. atėjo R. ir N.. Jokio alkoholio jie neturėjo ir negėrė. Kadangi G. Ž. buvo neblaivus ir nevežė jo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, A. K. nuėjo pas R. į sodybą, paėmė dviratį ir juo nuvažiavo į Gelvonuose esančią parduotuvę, kurioje jis nupirko du po 0,5 litro butelius degtinės ir atgal į namus jau dviratį stūmėsi, nes ant dviračio atšvaitų nebuvo, o jau buvo sutemę. Jau A. K. esant netoli namų, maždaug ties kapinaitėmis nuo namų atvažiavo, jo ieškodami, N. ir G.. A. K. į namus grįžo apie 19 val. G. Ž. pirties (pastato) priepirtyje alkoholinius gėrimus jie gėrė keturiese: A. K., N. P., G. Ž. ir R. K.. Kol visi gėrė, jokių konfliktų, pykčių, barnių nebuvo. Visi sėdėjo prie staliuko, esančio priepirtyje už židinio, šalia sienos. Priepirtyje yra dvejos lauko durys. Vienos durys yra į kiemą, o antros - link miško. R. sėdėjo nugara atsisukęs į lauko duris, vedančias kieman; A. K. sėdėjo atsisukęs nugara į lauko duris, vedančias link miško; G. sėdėjo tarp jų- atsisukęs nugara į televizorių, o tarp A. ir G. sėdėjo N.. Alkoholį visi gėrė iš vieno puoduko. Visi gėrė vienodai, po tokį pat kiekį alkoholio. Pirmąjį degtinės butelį išgėrė visi vienodai. Po to prie to paties stalo gėrė ir antrąjį butelį degtinės. Keturiese išgėrė du trečdalius butelio degtinės ir Nauris išėjo į namus. Likusieji pasiliko sėdėti tose pačiose vietose ir toliau gėrė likusią degtinę. Apie 23 val. ar šiek tiek vėliau, G. liepė R. eiti į namus. Jau visi trys buvo girti. Jie šį kartą sėdėjo, kalbėjosi, R. nieko blogo nedarė, nekonfliktavo ir nesibarė. R. niekuomet nenakvodavo pas G.. G.liepė R. išeiti. G. G. tampa agresyvus, priekabus ir netgi žiaurus R. su G. niekuomet nesutarė. R. tiesiog įsipylė iš butelio į puoduką degtinės ir gėrė. G. nepatiko, kad R. įsipylė degtinės ir, kad po jo reikalavimo išeiti iš karto neatsistojo ir neišėjo. Todėl jis šiek tiek atsikėlė nuo kėdės, pasilenkė link R. ir kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veidą (kažkur ties viduriu). R. tuo metu sėdėjo ant taburetės. Po šio smūgio R. suklupo ant kelių prie taburetės šalia židinio. Kai R. stojosi, tuomet G. atsistojo ir priėjo prie R.. Jis stovinčiam R. kumščiu sudavė dar vieną ar du kartus į veidą. Po šių dviejų smūgių R. vėl suklupo. T. G. atidarė lauko (vedančias į kiemą) duris ir, rankomis atrėmęs R. į nugarą, jį išstūmė iš pastato į kiemą. Po šio pastūmimo R. nugriuvo ant cementinio išdėto akmenukais takelio ant kairiojo šono. G., priėjęs prie gulinčio R., pradėjo jį kojomis spardyti į įvairias kūno vietas: šonus, krūtinę, pilvą. G. suduodami smūgiai buvo labai stiprūs, nes nuo šių smūgių R. net apsiversdavo. M. R. šaukė, kad G. jo nemuštų, jis susigūžė, dengėsi rankomis. M. R. gulėjo ant cementinio takelio, kažkur apie 1 metrą atstumu nuo pirties lauko durų. G., kaip sužvėrėjęs ar kaip koks išprotėjęs, spardė gulintį R.. G. R. įspyrė 6-7 kartus. Kai R. G. mušė, A. K. R. nekėlė, taip pat to įvykio metu A. K. ant R. užgriuvęs nebuvo. Kai G. spardė R., A. K. priėjo prie G. ir mėgino jį stumti nuo R.. Tačiau G. šaukdamas, kad jis nelįstų, rankos delnu A. du kartus sudavė į galvą (į lūpą ir kairę ausį). Tuo G. A. prakirto lūpą iš vidinės pusės, todėl iš lūpos bėgo kraujas, o vėliau po to mušimo buvo mėlyna ausis. Šio įvykio metu nei A., nei R. G.i nesudavė nei vieno smūgio. A. išsigando G. ir nuėjo į pirties pastatą, atsigulė prie pirties durų. Būdamas pirties pastate, A. K. girdėjo, kaip R. šaukė, kad jo nemuštų. Kiek dar kartų, jam nematant, G. įspyrė R., jis nežino. Dar apie 10 minučių G. buvo kieme. Lauko durys buvo uždarytos. A. K. girdėjo, kaip G., grįždamas į pastato vidų, trenkė durimis. G. nuėjo į priepirtį ir žiūrėjo televizorių. R. į priepirtį neįėjo. A. K. užmigo ir naktį miegojo kietai, nieko negirdėjo. Apie 3.30 val. G. A. K. prikėlė ir liepė į pastatą įtempti R.. Kai A. K. išėjo pro duris, tai už 1 metro nuo durų ant cementinio takelio gulėjo R.. Jis gulėjo ant pilvo, galva atsukta į pirties duris. Kadangi lauke lijo, tai R. drabužiai buvo šlapi. R. veidas buvo sumuštas, tačiau nekruvinas. R. dar tuo metu kalbėjo, jis skundėsi, kad jam šalta ir dejavo. A. K. R. įtempė į pastato vidų, paguldė koridoriuje prie šaldytuvo ant grindų. Jį paguldė ant šono, po galva padėjo pagalvę ir užklojo antklode. Tempiamas R. dejavo, skundėsi, kad jam labai šalta. Naktį A. K. miegojo šalia R. ir ryte apie 7.30 val. pastebėjo, kad R. yra miręs. Kai jis G.i pasakė, kad R. negyvas, šis pasakė: „ot, prisidirbom“. Tuomet A. K. jam atsakė, kad jis dėl to yra visiškai nekaltas. G. liepė pakviesti N.. A. K. pakvietė N. ir šis su G. skambino policijai ir GMP. Iki policijos atvykimo A. K. nuo stalo nurinko indus, šiukšles, išmėtytas nuorūkas. Nieko neplovė. Ar iki policijos atvykimo G. su kuo nors skambinosi, A. K. nežino. V. ryte iki policijos atvykimo nebuvo atvažiavusi. Ryte A. K. matė, kad priepirtyje siena šalia židinio buvo ištepta (aptaškyta) krauju. Prieš šį įvykį, siena aptaškyta krauju nebuvo. Ant šios sienos buvo R. kraujas užtiškęs, kai G. jam pirmuosius smūgius sudavė į veidą. Taip pat A. K. matė, kad ant sienos, esančios po kaire puse, einant nuo lauko durų link šaldytuvo, buvo kraujo lašų. A. K. teigia, kad kai buvo atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje, ant sienos kraujo buvo lašų žymiai mažiau. Kas ir kada tą kraują plovė, jis nematė ir to nežino. A. K. nurodė, kad kūno sužalojimai, kuriuos jam 2012 m. lapkričio 14 d. nustatė Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, padaryti 2012 m. lapkričio 7 d. G. Ž. suduodant su smūgius ranka į lūpą ir kairę ausį (II t. 106-108; 110-113; 123-124; 176-184 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. metu parodė, kad R. K. yra jos tėvas. Su jos motina tėvas jau daugelį metų yra išsiskyręs. Tėvas gyveno vienas Zubelių k., Širvintų r. Su tėvu ji susiskambindavo telefonu arba tėvas atvažiuodavo pas ją į namus, kai atvykdavo į Ukmergę į darbo biržą. Kartais ji nuvykdavo pas tėvą į namus, nuveždavo jam maisto. Jų santykiai buvo normalūs. Tėvas skųsdavosi nugaros skausmais, sirgo epilepsija, tačiau ji nėra mačiusi, kad jį būtų ištikęs priepuolis. Apie tai jis niekuomet nėra minėjęs. Per visą tą laiką, kol ji su tėvu bendravo, nėra buvę, kad jis būtų patyręs kokią nors traumą, kaulų lūžį. Jis niekuomet nėra sakęs, kad jį kas nors mušė. Invalidumo tėvas neturėjo. Paskutiniu metu tėvas eidavo pas G. į sodybą (Zubelių k.) ir ten padėdavo jam ir A. dirbti įvairius darbus. Apie tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d. G. Ž. pirties pastate buvo rastas negyvas jos tėvas, A. M. sužinojo iš Zubelių kaimo gyventojų. Tėvo sesuo buvo nuvykusi į įvykio vietą. Ji sakė, kad tėvas sumuštas, ant jo veido yra sužalojimų. Tėvas vaikščiojo lėtai, sunkiai. Kiek prisimena A. M., A. taip pat vaikščiojo labai sunkiai, pats yra ligotas žmogus, todėl mažai tikėtina, kad tėvą galėjo jis sumušti. Tuo tarpu G. Ž., kiek ji žino ir yra mačiusi, yra žiaurus, stiprus vyriškis. Dėl tėvo mirties jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl ji prašo ją priteisti iš G. Ž..
Liudytojas D. P. parodė, kad 2012 metais jis dirbo J. Š. PĮ vairuotoju ir vežiojo iš įvykio vietų lavonus į morgą. 2012 m. lapkričio 8 d. ryte policijos kvietimu vyko į Zubelių kaime esančią sodybą. Lavonas gulėjo pirties pastato koridoriuje. Įvykio vietoje buvo du policijos pareigūnai ir du jam nepažįstami vyriškiai. Vieno (kurio nosis yra sulaužyta) lūpa buvo prakirsta, kruvina. Daugiau jo kūno sužalojimų D. P. nepastebėjo. Matėsi, kad abu vyriškiai buvo po išgertuvių. Vyriškis, kurio nosis buvo sulaužyta, sakė, kad velionį naktį rado gulintį šlapią ant žemės, jį partempė dar gyvą į namą. Kitas vyriškis tylėjo. D. P., kraudamas lavoną, matė, kad jo veidas yra sumuštas, bet nekruvinas. Vyriškio drabužiai buvo šlapi, jis buvo be batų. Kieme tuo metu buvo po lietaus, ir buvo labai šlapia. Tačiau pirties pastate ant grindų nesimatė pėdsakų, nebuvo primindyta. Nuo durų link gulinčio lavono ant grindų jokių vilkimo pėdsakų nebuvo.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra tyrėja. Kai G. Ž. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, jis sutiko su paskirtu advokatu, savo ranka surašė sutikimą, teises ji jam išaiškino. Jis nekalbėjo, kad neturi akinių, pats savo ranka viską pasirašė. Apklausose dalyvavo G. Ž. advokatas. Įtariamosios V. T. duoti parodymai teisingai užfiksuoti protokole. Duodama parodymus apie jos ir G. Ž. santykius, ji pareiškė, kad jie artimi dvasiškai ir fiziškai. Kai gynėja paaiškino, kad ji gali neduoti parodymų, ji parodymų nebedavė. Ji taip pat nurodė, kad A. K. atsisakė akistatos su G. Ž., nes sakė, kad jo bijo, nes anksčiau buvo jį sumušęs. Minėjo, kad kai G. Ž. buvo suimtas, dažnai atvažiuodavo G. Ž. sūnus su draugais ir darė spaudimą. A. K. sakė, kad bijo dalyvauti tuose veiksmuose.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad pažinojo A. K., kai dirbo pas G. Ž.. Su A. jo santykiai buvo normalūs. A. K. jam pasakojo apie įvykį, kad jis, pusbrolis ir G. Ž. išgėrinėjo. Tada G. Ž. sudavė R. K. ir išmetė jį į kiemą. Kai A. norėjo R. užstoti koridoriuje ar kieme, G. ir jam sudavė į lūpą ir ausį. Paskui A. K. jį įtempė į vidų, o kai norėjo pažadinti, pamatė, kad šaltas. Kur dabar yra A. K., jis nežino. A. K. minėjo, kad bijojo važiuoti į akistatą su G.. A. V. K. sakė, kad visą tai papasakojo ir policijoje. A. K. jam sakė, kad bijo dėl savo saugumo, gyvybės. G. sūnus M. kartais atvyksta į Zubelius. Jis pradeda klausinėti A. apie tai, ką jis policijai pasakojo, kokius parodymus davė. 2013 m. pradžioje, kai V. K. ir A. K. būdavo kviečiami į apklausas Širvintų r. PK, ten vykdavo autobusu arba prašydavo, kad juos pavežtų policijos pareigūnas, gyvenantis kitame kaime (jis vykdavo į policijos komisariatą į darbą). Kelis kartus A. buvo užsiminęs, kad geriau jau jis pakeis savo parodymus, tai yra policijoje pameluos G. naudai, kad tiktai A. galėtų gyventi be baimės dėl savo saugumo. Jis sakė, kad vis tiek jau R. neprikels iš mirusių, o jis pats galės ramiai gyventi. V. K. jam sakė, kad policijoje reikia pasakoti teisybę, nemeluoti, nes už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl, kai A. būdavo kviečiamas į policiją apklausoms, visuomet V. K. jį padrąsindavo, jog jis nebijotų ir pasakotų viską, kas tą vakarą įvyko. Tai V. K. darydavo visiškai neturėdamas jokio konkretaus suinteresuotumo.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra R. K. kaimynė. R. K. ji matė tą patį vakarą. Jis buvo užsigavęs prieš tai, nes kelias dienas ėjo sunkiai. R. M. nematė, kad R. K. būtų buvęs sumuštas tą vakarą ar, kad būtų buvęs neblaivus. Ji nežino ar R. K. sirgo epilepsija, bet girdėjo, kad sirgo.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. Z. parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. ryte vyko į iškvietimą Zubelių kaime Širvintų r. Sodyboje juos pasitiko du nepažįstami vyriškiai. Matėsi, kad jie buvę prieš tai gėrę alkoholio, patinę. Policijos dar nebuvo. Į pastatą N. Z. įėjo pro duris, vedančias į kiemą. Vyriškio lavonas gulėjo ant grindų koridoriuje, šalia šaldytuvo. Jis jau buvo sustingęs. Todėl N. Z. jo daug neapžiūrinėjo. Jei ji mirties konstatavimo akte N. Z. įrašė, kad nestebima išorinių traumų žymių, tikriausiai jų nepastebėjo. N. Z. neprisimena, ar jo drabužiai buvo šlapi. Kažkuris iš tų dviejų vyriškių sakė, kad iš vakaro tas vyrikis (velionis) atsigulė miegoti ir tik ryte, kai jis nesikėlė, jie pamatė, kad jis yra negyvas.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. T. apklausos metu nurodė, kad pažįsta G. Ž. ir A. K.. Su G. Ž. 2012 m. bendravo gal mėnesį, pusantro, ji atvažiavo į svečius pas P. N., kurio sodyba greta G. Ž.. Ji apie įvykį žino tik iš laikraščių. Ji nebuvo tvarkyti G. Ž. sodybos. G. Ž. sodyboje ji buvusi ne kartą. Ten būdavo jos draugė P., N. P. ir A. K.. Ji nurodė, kad 2012 m. lapkričio 7 d. išvyko iš G. Ž. sodybos, tuo metu buvo dar šviesu. Ji išvažiavo todėl, kad buvo jos draugės K. gimtadienis ir ji apie pusę šešių važiavo ją sveikinti su gimtadieniu. Su P. nebuvo net kalbos, kad ji išplovė kraują, V. T. išvažiavau pati pirma ir atvažiavo gal po dviejų parų. Be to, ji nurodė, kad jos santykiai su G. Ž. nebuvo labai artimi.
Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. ryte jis kartu su prevencijos poskyrio specialiste G. Č. vyko OVP specialisto nurodymu į Ž. sodybą, kur ryte buvo rastas negyvas R. K.. Juos pasitiko trys vyriškiai - G. Ž., N. P. ir A. K.. Jokių moterų nebuvo. G. Ž. ir A. K. matėsi, kad buvo iš vakaro gėrę alkoholinių gėrimų. Jų veidai buvo papurtę. A. K. lūpa buvo kruvina, patinusi, ant kažkurios ausies buvo apkrešėjęs kraujas. Kai S. B. paklausė, iš kur šie kūno sužalojimai, A. K. pasakė, kad tikriausiai jį miegantį girtą apkandžiojo maži šuniukai. Tuo metu pirties pastate S. B. matė bėgiojančius du mažus šuniukus. Ant G. Ž. jokių kūno sužalojimų jis nepastebėjo. Visi trys vyriškiai elgėsi ramiai, nesimatė, kad jie būtų susinervinę ar išsigandę. Vyriškiai sakė, kad GMP felčerė jau buvo atvykusi, apžiūrėjusi R. K. lavoną ir išvykusi. Jie padavė felčerės surašytą ir paliktą R. K. mirties konstatavimo aktą. R. K. lavonas (kūnas jau buvo sustingęs) gulėjo pirties pastato koridoriuje, vedančiame iš virtuvės link pirties, šalia įėjimo į garažą. Jis gulėjo ant dešiniojo šono, kojomis link virtuvės, galva link kampe stovinčio šaldytuvo. Virš galvos buvo uždėta dešinioji ranka. R. K. buvo su viršutiniais drabužiais, jo drabužiai buvo šlapi. Tačiau drabužiai nebuvo purvini, aplipę žemėmis. Jis buvo be batų. Apžiūrėdamas R. K. lavoną, S. B. ant veido pastebėjo sužalojimus. G. Ž. ir A. K. aiškino, kad lapkričio 7 d. vakare po išgertuvių R. K. išėjo į namus. Paryčiais G. Ž., išleidęs į kiemą šuniukus, rado R. K. gulintį kieme prie pirties pastato durų, vedančių į kiemą. A. K. G. Ž. nurodymu R. K. įtempė į pirties pastatą, paguldė ant grindų, o ryte jį rado jau negyvą. G. Ž. ir A. K. sakė, kad jokių muštynių nebuvo. Jokių krauju išteptų daiktų, pirties pastate jis nepastebėjo. Tuo metu kieme po lietaus buvo šlapia. Ant grindų, nuo kiemo durų link R. K. lavono jokių vilkimo žymių nesimatė. Jis pastebėjo, kad dešinėje durų pusėje (žiūrint iš kiemo pusės) šalia cementinio takelio buvo išverstas plastmasinis rudos spalvos vazonas. Taip pat šalia šios vietos, buvo išgriuvęs vienas šviestuvas.
Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė liudytoja G. Č..
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta G. Ž., A. K. ir R. K.. R. K. A. K. pažinojo kokius 1 metus, nes anksčiau šis gyveno Ukmergėje. Kiek A. K. teko matyti, tai jie visi tarpusavyje sutarė. Kiek A. K. pažįsta R., tai visuomet jis vaikščiojo sunkiai ir dažnai būdavo girtas. Tačiau su girtu, jam nėra tekę bendrauti. Todėl negali pasakyti, kaip pasikeisdavo R. elgesys, kai jis būdavo girtas. Jam asmeniškai neteko matyti R. griūnantį. 2012 metų pavasarį A. K. buvo atvažiavęs Zubelių kaime pas G. Ž. į sodybą. Tuomet prie jo priėjo R. K.. Jis buvo užsiėmęs ranka už šono ir sakė, kad nešė malkas, paslydo ir nugriuvo ant malkų krūvos ir tokiu būdu užsigavo šoną. A. K. asmeniškai jis niekuomet nėra skundęsis, kokiais nors sveikatos sutrikimais ar kad jam kažkas skauda. Kad R. būtų buvęs epilepsijos priepuolis, A. K. nėra matęs ir jam neteko girdėti, kad R. sirgo epilepsija. Apie tai, kad mirė R. K., A. K. sužinojo praėjus maždaug 1-2 savaitei po jo mirties. 2013 metų pavasarį du ar tris kartus A. K. savo automobiliu VW Passat vežė A. K. ir V. K. į Širvintas, į apklausas policijoje. Tačiau jie nieko konkretaus nekalbėjo. Kai jie grįždavo atgal į automobilį ir po apklausų važiuodavo į namus, tai apie ką kalbėjo policijoje ir kokius davė parodymus, jie jau nekalbėdavo. A. tuomet būdavo svarbu išgerti alkoholio. Po apklausų alkoholį pirkdavo V. A. K. matė, kad V. nupirktą alų A. gerdavo jau pakeliui į Zubelius. Ir apskritai, V. visuomet pirkdavo alkoholį, A. neturėdavo pinigų, tai yra ne tik tuomet, kai vykdavo po apklausų į Zubelius. Kai paskutinį kartą A. K. V. ir A. vežė į Širvintas į policiją ir juos parvežė į namus, jie Zubeliuose gėrė alkoholį. Po to tą pačią dieną jis V. vežė į Gelvonuose esančią parduotuvę alkoholio ir V. sakė: „pasodinsiu G. Ž., o pats su jo žmona išvažiuosiu gyventi į Ispaniją“.
Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad R. K. yra jos brolis. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, kaip brolio ir sesers. R. gyveno tėvų namuose su motina. Motina mirė 2009 metais. Apie tai, kad R. būtų sirgęs epilepsija ar kad jam būtų buvę epilepsijos priepuoliai, ji nėra girdėjusi. R. apie tai niekuomet nėra sakęs. Taip pat ji nėra mačiusi, kad jis būtų patyręs kokią nors traumą, kaulų lūžius. Taip pat V. R. nėra mačiusi, kad jis būtų su kokiomis nors mėlynėmis, nubrozdinimais. Apie tai, kad jį kas nors kada nors būtų sumušęs, jis nėra sakęs. R. rūpinosi dukra Aurelija. Visuomet jis turėdavo maisto ir pas kitus neprašinėjo valgyti. R. visuomet vaikščiodavo lėtai. Tėvas irgi taip vaikščiodavo. Tai galbūt tėvo genai persidavė. 2012 m. lapkričio 8 d. ryte V. R. paskambino G. K. ir pasakė, kad mirė R. K.. Ji su savo sutuoktiniu tiesiai nuvažiavo į Zubelių kaime, esančius R. namus. Tačiau namai buvo užrakinti. R. kaimynė J. pasakė, kad R. yra pas G. Ž. sodyboje. Šalia pirties pastato stovėjo katafalkas. Į jį jau buvo pakrautas R.. Jis jau buvo užsegtame maiše. Tiek V. R., tiek ir jos sutuoktinis to maišo neatseginėjo, R. neapžiūrinėjo. Prie pirties pastato buvo du policijos pareigūnai (moteriškė ir vyriškis), katafalko vairuotojas ir A. K.. G. Ž. ir N. P. nebuvo. A. K. lūpa bei veidas buvo kruvini. A. K. sakė, kad jis dėl to nekaltas, o R. sumušė G. išgertuvių metu, nes R. netyčia išgriovė stikliuką su degtine ir degtinė išsipylė. V. R. su vyru paklausė, ar būtina R. vežti į morgą, galbūt galima ir nevežti. Tuomet policininkas pasakė, kad R. yra sumuštas, todėl jį būtina vežti skrodimui. Laidotuvių metu ji matė, kad R. K. lūpa buvo prakirsta, pamėlynavę paakiai.
Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 dieną pas jį į sodybą buvo atėjęs R. K.. Jis buvo blaivas, bet kažkoks susirietęs, skundėsi kažkokiais skausmais, kad jam kažką sutraukė. 2012 m. lapkričio 7 dieną R. buvo kitoks, atrodė žvaliau, nebuvo susirietęs, nesiskundė skausmais. N. P. teigia, kad jis žino, jog prieš lapkričio 7 d. pas G. Ž. buvo atvykusi V. A. T.. 2012 m. lapkričio 7 d. vakare Vaivos nebuvo. Kai N. P. atėjo, R. sėdėjo prie apvalaus stalo, esančio šalia durų, vedančių į mišką. G. gulėjo ant čiužinio, kuris buvo patiestas ant grindų, šalia to paties staliuko prie durų. Jie abu buvo blaivūs. Jie žiūrėjo televizorių, jokio alkoholio negėrė. Jie sakė, kad A. K. išvažiavo į parduotuvę alkoholio. Po 10 minučių, G. pasiūlė važiuoti ieškoti A., nes jis ilgai negrįžo iš parduotuvės. Važiuodami automobiliu ieškoti A., netoli G. Ž. sodybos, jį sutiko besistumiantį dviratį. Todėl jie vėl grįžo atgal į G. Ž. pirties pastatą. A. nupirko du po 0,5 litro talpos butelius degtinės. Tuomet visi gėrė degtinę iš pirmojo butelio. Jie gėrė, būdami prie apvalaus staliuko, esančio šalia durų, vedančių į miško pusę. R. sėdėjo ant kėdės, rodos su atlošu, stovėjusios nuo durų, vedančių į kiemą, pusės. Jis sėdėjo nugara atsisukęs į sieną, veidu į televizorių. N. P. sėdėjo priešais jį kitoje stalo pusėje, atsisukęs nugara į langą, esantį šalia durų, vedančių link miško. G. vėl gulėjo ant čiužinio. A. prisėdęs nebuvo. Jis pastoviai judėjo (toks jo būdas). R. gėrė iš puoduko, o visi likusieji - iš vienos vienkartinės plastmasinės stiklinės. Tąsyk N. P. išgėrė kokių 100 ml degtinės. R. į puodelį, kiek N. P. matė, įsipylė gal du kartus po 150 ml degtinės ir išgėrė. G. taip pat išgėrė maždaug tiek pat alkoholio, kiek ir N. P.. Visą tą vakarą G. Ž. pirties pastate jie buvo keturiese. N. P. pas G. Ž. tą vakarą pabuvo apie pusvalandį ir apie 19.30 val. išėjo namo. Kol N. P. buvo, jokių konfliktų, barnių nebuvo. Kai N. P. išeidinėjo, dar buvo likęs vienas pilnas degtinės butelis, o kitame – trečdalis butelio degtinės. Tą vakarą, gal šiek tiek lynojo, tačiau nestipriai. Sekančios dienos ryte kažkur apie 9 val. ar šiek tiek vėliau, į N. P. sodybą atėjo A. K.. Jis sakė, kad ryte rado negyvą R. K.. Tarp sodybų yra 300 metrų atstumas. Tik A. atėjus, N. P. ir A. iš karto išėjo į G. Ž. sodybą. Ėjo kokias 2-3 minutes. Kai atėjo į pirties pasatą, G. Ž. gulėjo virtuvėje ant savo čiužinio. R. gulėjo koridoriuje prie garažo durų. Jis buvo apklotas apklotu. Kai N. P. pamatė, kad R. yra negyvas, iš karto jie paskambino policijai į (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai atvyko maždaug po valandos. Kol atvyko policija, jie buvo trise: N., G. ir A.. G. ir A. pasakojo, kad lapkričio 7 d. vakare po to, kai Nauris išėjo į namus, netrukus išėjo ir R.. Paskui naktį, G., išvedęs į kiemą šuniukus, rado jį dar gyvą gulintį šalia pirties pastato. Po to G. Ž. liepė A. R. įtempti į namus ir A. R. įtempė, paguldė šalia savęs ant grindų koridoriuje šalia garažo durų. Policijos pareigūnas, apžiūrėdamas R., pastebėjo ant veido kažkokius sužalojimus. N. P. tų sužalojimų, prieš tai apžiūrėdamas R., nepastebėjo, nes R. kaip tik gulėjo ant to šono ir veido sužalojimų taip gulint nesimatė. A. tuomet pasakė, kad galbūt R. apkandžiojo šuniukai. Policijai išvykus, N. P. klausė A. ir G., ar buvo kokios muštynės. Jie sakė, kad niekas nieko nemušė. Be to, N. P. nepastebėjo ant A. K. veido kraujo, prakirstos lūpos ar sumuštos ausies. Jis nieko nežino apie tai, kad V. T. būtų plovusi kraujo pėdsakus ir jis nežino ką ji pasakojo jo žmonai. Kai jis atėjo į pirtį jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad N. P. yra jos sutuoktinis. 2012 m. lapkričio 9 d. ji vakare atvyko į Zubelius. Jai sutuoktinis papasakojo, kad mirė R. K.. Nauris sakė, kad R. iš vakaro gėrė alkoholį pas G. Ž. pirties pastate, paskui jis išėjo į namus, naktį Rimą rado gulintį kieme, parvedė į namus, o ryte jį surado jau negyvą. N. sakė, kad pas G. yra atvykusi V. A. T., kuri yra R. P. draugė. Tą patį vakarą apie 18 val. V. automobiliu atvažiavo pas Rositą į namus. Ji atvažiavo viena, G. pasiliko savo sodyboje. V. buvo gerokai išgėrusi ir dar atsivežė butelį degtinės. Begeriant Vaivos atsineštą degtinę, V. R. papasakojo, kad G. ryte po to, kai buvo rastas negyvas Rimas, išsikvietė Vaivą. V. sakė, kad ji padėjo sutvarkyti G. pirtį, jog išplovė grindis, ant kurių buvo kraujo dėmės.
Liudytoja D. O. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. Ž. yra jos sūnaus senelis. Su G. ji yra labai mažai bendravusi, todėl kad jis gyveno Ispanijoje. 2012 m. lapkričio 8 d. M. Ž. jos paklausė, ar ji galės su juo važiuoti į Širvintų r., Zubelių kaimą, kur tuo metu gyveno jo tėvas, nes jo tėvo sodyboje kažkas numirė. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. jie atvyko į Zubelius. Toje sodyboje buvo G. Ž. ir A. K.. Jie pasakojo, kad vakare jie kartu su A. pusbroliu gėrė alkoholinius gėrimus, po išgertuvių tas A. pusbrolis išėjo į namus, o ryte G., kai į kiemą išleido šuniukus, pamatė tą vyriškį gulintį kieme šalia durų, tuomet A. tą vyriškį parnešė į pastato vidų, paguldė miegoti, o vėliau jau rado jį negyvą. Apie jokį konfliktą, barnius ar muštynes išgertuvių, vykusių iš vakaro, metu nei A., nei G. nepasakojo. A. lūpa buvo ištinusi, ausis irgi buvo sužalota. A. sakė, kad jį apgraužė šuniukai. Taip pat ji matė, kad G. rankos krumplys buvo sužalotas (III t., 71-73 b.l.).
Liudytojas V. S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. yra jo brolis. R. dažnai jam padėdavo atlikti įvairius darbus šioje sodyboje. R. gyveno iš gaunamos pašalpos. Juo visuomet rūpindavosi dukra, ji atveždavo tėvui maisto. R. broliui skųsdavosi stuburo skausmais. Daugiau jokių nusiskundimų dėl sveikatos jis neturėjo. V.S. K. nėra matęs, kad R. būtų sumuštas. Neteko matyti, kad R. eidamas griuvinėtų. Zubelių kaime R. gyveno vienas. Apie R. mirtį 2012 m. lapkričio 8 d. V. S. K. telefonu pranešė jo sesuo V. R..
Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 7 d. ji kartu su J. K. dirbo VK „Veivera“ Gelvonų parduotuvėje. A. K. ji pažįsta. Jis retai apsiperka jų parduotuvėje. Ar lapkričio 7 d. A. K. pas juos apsipirkinėjo ji neatsimena, tačiau A. K. nėra mačiusi sumušto, nemačiusi, kad jis būtų kruvina jo lūpa ar ausis.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu tokius pat parodymus kaip ir liudytoja S. S..
Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji lapkričio 7 d. dirbo parduotuvėje „Saulėtekis“ pardavėja. A. K. ji pažįsta. Ar lapkričio 7 d. A. K. pas juos apsipirkinėjo ji neatsimena. Taip pat A. K. nėra mačiusi sužalotu veidu, nemačiusi, kad būtų kruvina jo lūpa ar ausis.
Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji nurodė, kad jos sūnus nekonfliktiškas ir labai geras žmogus. A. K. pažįsta apie 20 metų, jis niekur nedirba, gyveno sodyboje, kol sodybą uždegė, tada P. Ž. jį pasiėmė į Ispaniją, paskui jis vėl grįžo į Lietuvą. Jis valkatavo, pragėrė viską.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. EKM 15(96)/14(01) išvadoje nurodoma, kad R. K. mirties priežastimi buvo bendras kūno atvėsimas alkoholinės intoksikacijos fone. Sužalojimai R. K. veide galėjo būti padaryti suduodant tris smūgius kumščiais. Šių sužalojimų pobūdis bei lokalizacija yra būdinga tokiam padarymo mechanizmui, kokių nors medicininių požymių, galinčių paneigti tokį sužalojimų padarymo būdą, nenustatyta. R. K. smūgiavusio asmens dešinės plaštakos III krumplio projekcijoje atsiradęs odos nubrozdinimas yra paaiškinamas smūgiu į burnos sritį, padarant apatinės lūpos sumušimą (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 3), kuomet dėl kontakto su dantų vainikais galėjo būti nubrozdinta smūgiavusios plaštakos III piršto oda. Kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose ir dešinės alkūnės srityje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 5, 11) galėjo būti padaryta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus po suduoto/suduotų smūgio/smūgių į veidą 2012 m. lapkričio 7 d. apie 23 val. Sprendžiant pagal R. K. krūtinės-pilvo nustatytų sužalojimų (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 6-10) pobūdį ir lokalizaciją, jie gali būti paaiškinami ne mažiau kaip penkiais spyriais. Galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti griuvinėjant ir atsitrenkiant, atmetama. Toks trauminių poveikių skaičiaus ekspertinis įvertinimas iš esmės sutampa su bylos medžiagoje esančiais A. K. parodymais, kad įtariamasis G. Ž. įspyrė „kokius 6-7 kartus". Poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, abiejų kojų šoniniuose paviršiuose (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 11, 12), odos nubrozdinimas kaktoje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1) nėra būdingi smūgių sudavimui, o būdingi griuvinėjimui ar atsitrenkimams. R. K. dešinės alkūnės srityje nustatyta kraujosruva vertintina, kaip griuvimo ir atsitrenkimo pasekmė, galimai kartu patiriant pakaušio dešinės pusės kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, o ne kaip savigynos požymis prisidengiant kūną nuo suduodamų smūgių. R. K. atskirose kūno srityse nustatyti sužalojimai/jų grupės išdėstyti akto tiriamojoje dalyje, juos sunumeruojant (Nr. 1-12), atsižvelgiant į galimybę juos/jas padaryti vienu trauminiu poveikiu. R. K. mirties priežastimi buvo ne mechaninė trauma, o žemos temperatūros poveikis alkoholinės intoksikacijos fone. Galimybė, kad R. K. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 3.30 val. kuomet buvo iš lauko įtemptas į patalpą, įvertinus jo kūno sužalojimų pobūdį, girtumą, kelių valandų buvimą žemos temperatūros sąlygomis, galėjo būti gyvas, neatmetama. Sprendžiant iš aplinkybės, kad radus R. K. lavoną 2012 m. lapkričio 8 d. ryte apie 7.30-8.00 val., kūnas buvo jau sustingęs, galima teigti, kad R. K. mirtis, sąlygota bendro kūno atvėsimo, turėjo įvykti neužilgo po jo kūno įtempimo į patapą, t.y. 2012 m. lapkričio 8 d., galimai tarp 04.00-05.00 val. R. K. kraujyje 2012 m. lapkričio 7 d. apie 23 val. galėjo būti apie 4,52 promilės etilo alkoholio, tam laikui R. K. turėjo būti pavartojęs ne mažiau 703 ml 40° stiprumo alkoholinio gėrimo. Medicininių požymių, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų sužalojimų R. K. turėjo prarasti sąmonę, nenustatyta. Konkrečiu atveju nevalinga/nejudri R. K. būklė nuo 2012 m. lapkričio 7 d. apie 23.00 val. kuomet jo kūnas atsidūrė lauke, yra paaiškinama sunkia alkoholine intoksikacija. Blužnies plyšimas (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 8), sutinkamai su sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.11 punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti krūtinės srities sužalojimai/sužalojimų grupės, pasireiškę šonkaulių lūžiais (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 6, 7, 10) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-5, 9, 11, 12) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. R. K. padaryti kūno sužalojimai nebuvo jo mirties priežastimi. Galimybė, kad R. K. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 3.30 val., kai iš lauko buvo įtemptas į namo vidų, jam suteikus medicininę pagalbą, galėjo išgyventi yra mažai tikėtina, kadangi dėl žemos temperatūros poveikio R. K. mirtis įvyko neužilgo po jo kūno įtempimo į namo vidų. R. K. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas ir eiga atitinka A. K. parodymus. R. K. nustatyti sužalojimai nėra paaiškinami aplinkybėmis, išdėstytomis G. Ž. parodymuose, t.y. R. K. nugriuvus kniūbsčiam ant neriboto paviršiaus. Ekspertiškai įvertinti bylos medžiagoje iškeltos versijos - nukentėjusiojo galimo susižalojimo užgriūnant ant lauko šviestuvo, pagrįstumą, nėra galimybės dėl duomenų stokos apie patį šviestuvą bei nukentėjusio galimo užgriuvimo ant šviestuvo tikslias aplinkybes. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, abiejų kojų šoniniuose paviršiuose (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 11, 12), odos nubrozdinimas kaktoje (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1) buvo padaryti griuvinėjant/atsitrenkiant. A. K. lavone sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip kovos ar savigynos požymiai, nenustatyta (I t. 123-129 b.l.).
Teismo posėdžio metu ekspertas J. R. nurodė, kad jis atliko R. K. medicininę ekspertizę ir nustatė, kad jo mirties priežastis yra bendras kūno atvėsimas alkoholinės intoksikacijos fone. Tarp patirtų sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies plyšimo, nesunkų sveikatos sutrikdymą atitiko šonkaulių lūžimai, o kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Jis nurodė, kad įvertinus sužalojimų lokalizaciją galvos srityje, trys veido sužalojimai padaryti sudavus smūgius, o kraujosruvos pakaušyje – nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam. Sužalojimai krūtinėje padaryti ne mažiau 5 spyriais, to griuvinėjant nepadarysi. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad blužnies plyšimo R. K. negalėjo patirti atsitrenkęs į lauko šviestuvą. Taigi, pagrindinė mirties priežastis - bendras kūno atvėsimas. Be to, jo būsena buvo sunkus girtumas, t.y. įvykio metu galėjo būti 4,5 promilės etilo alkoholio. Jis taip pat nurodė, kad sveikatos sutrikdymo sunkumas nustatomas pagal taisykles. Pagrindinis kriterijus sunkaus sužalojimo yra vidaus organų plyšimas. Vidaus organų plyšimas yra pavojingas gyvybei. Šiuo atveju buvo atlikta autopsija, kaip operacija. Medicininiu požiūriu autopsija ir operacija atitinka, jei nustatomas vidaus organų plyšimas, kvalifikuojamas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kai miręs asmuo nebuvo operuotas, atliekama autopsija. Jei toks sužalojimas būtų nustatytas žmogui gyvam, būtų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes būtų atliekama operacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0000/15 teismo medicinos gydytojas dr. P. P. įvertinęs R. K. medicininius dokumentus davė išvadą, kad R. K. kūne nustatyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti griuvinėjant pagal savo alokaciją bei padarymo būdą – tai odos nubrozdinimas kaktos kairėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens – pakaušio srityje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje bei kraujosruvos kojose. Šie sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties, nes nėra užgiminės reakcijos. R. K. blužnies plyšimas įvyko nuo trauminio poveikio į krūtinės VII – IX-o šonkaulių sritį ties vidurine raktikauline linija, nes anatomiškai toje vietoje yra blužnis, o šonkaulių tiesioginio lūžio pobūdis, nurodo, kad į šią sritį buvo suduotas smūgis kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. R. K. blužnies plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tai neįtakojo R. K. mirties, o gyvam asmeniui toks sužalojimas būtų gydomas konservatyviai ir nebūtų atliekama jokia operacija. Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.11. punktas nurodo, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamas uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu, tačiau autopsija nėra operacija ir taisyklių komentaras nurodo, kad uždari pilvo organų sužalojimai (nedideli plyšimai, kapsulės įtrūkimai), nustatyti ultragarsiniu ar rentgenologiniu tyrimu ir gydyti konservatyviai, kvalifikuojami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę (VI t., 89-101 b.l.).
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas P. P. nurodė, kad jis yra prisiekęs ir yra ekspertų sąraše. Jis atliko tyrimą pagal medicininius dokumentus. Jis nurodė, kad R. K. blužnies plyšimas turi būti kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tai neįtakojo R. K. mirties, o gyvam asmeniui toks sužalojimas būtų gydomas konservatyviai ir nebūtų atliekama jokia operacija. Jo teigimu, ekspertas R. ekspertizės akte 11 psl. aprašė, kad objektyvių duomenų tarp R. K. nustatytų kūno sužalojimų ir mirties priežasties, nėra ir kas sutinkamai su sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.11 p. atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kai sužalojimai nustatyti operacijos metu, nes autopsija nėra operacija. Buvo krešuliai, bet kraujavimo nebebuvo. Anksčiau blužnis buvo šalinama operacijos metu, o dabar tokiu atveju gydoma medikamentais, padaroma tomografija ir stebima. Kraujas užkreša ir užgyja konservatyviu būdu. Tai pirmo laipsnio pažeidimas. Sunkiu sveikatos sutrikdymu būtų laikomas sužalojimas, jeigu blužnis būtų pašalinama. P. P. nurodė, kad savo išvadas parėmė moksliniais šios srities specialistų straipsniais, pagal kuriuos tokie blužnies sužalojimai gydomi konservatyviai, o gydymas trunka apie 10 parų. R. K. mirė ne nuo blužnies plyšimo, pats ekspertas R. rašo, kad blužnies plyšimas nepavojingas gyvybei. Jis mirė dėl bendro kūno atvėsimo ir dėl alkoholio intoksikacijos. Be to, R. K. net ir patyręs jam padarytus sužalojimus galėjo judėti, nes galvos traumos ir galūnių lūžimai jam padaryti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. S. parodė, kad dirbo Vilniaus universiteto bendrosios chirurgijos centre, yra docentas, dabar dirba privačioje klinikoje pilvo chirurgu. Jis nurodė, kad pagal R. K. medicininius duomenis buvo rastas 1 cm ilgio ir 0,2 mm gylio blužnies plyšimas. Medicinoje yra penkios blužnies sužalojimo klasės. Šiuo atveju yra mažiau nei pirmo laipsnio sužalojimas. S. S. apsaugos ministerijos įstatymuose, kurie buvo tarybiniais metais, tai buvo gyvybei pavojingas sužalojimas, nes tada nebuvo šiuolaikinių diagnostikos priemonių. Šiuo metu blužnies plyšimas gydomas tik konservatyviai. Nustačius pirmo laipsnio sužalojimą, ligonis hospitalizuojamas 2 savaitėms. Lovos režimas 2 savaitėms, taip parašėme straipsnyje, bet užtenka 9 dienų. J. S. nurodė, kad jo patirtis – 40 metų. Pirmas tris paras turi būti ramybė ir šaltis, nes šaltis sutraukia audinius. Po 7 dienų gali pasikartoti kraujavimas, todėl gydytojas dar savaitę stebi, ar reikia daryti tikslesnius tyrimus. Šiam ligoniui blužnies plyšimas susijęs su nukraujavimo kiekiu. Krešulys sustabdė kraujavimą. Buvo kitų sumušimų. Maksimalus nukraujavimas 300 mililitrų. Nukraujavimas skirstomas pagal klases, mažiausia klasė 750 mililitrų, o čia 300. Nuo tokio nukraujavimo organizmas atsistato, donorai duoda po tiek kraujo. Pagal nukraujavimo klasę ir blužnies plyšimą, blužnies operuoti nereikėjo, reikėjo gydyti konservatyviai. Mirties priežasčiai, tai vienas iš silpnesnių faktorių. Mirties priežastis galėjo būti dėl šoko, susideda neigiami faktoriai. Prisidėjo nukraujavimas, sutrinka širdies siurblio funkcija, sunki ir ilgalaikė intoksikacija alkoholiu ir didelė hipotermija, kad gulėjo šaltyje. Nukraujavimas ir epilepsija nesukėlė mirties. Pagrindinė mirties priežastis, kad gulėjo šaltyje ir didelė alkoholinė intoksikacija. Pirmo laipsnio blužnies plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tai neįtakojo mirties. Kodėl ekspertai nurodė sunkų sveikatos sutrikdymą pagal taisyklių 6.6.11 p., jis nežino. Ministerijos įsakymai dėl sunkių kūno sužalojimų liko nuo senų laikų, kol dar nebuvo diagnostikos priemonių. Jam teko dirbti ministerijoje. Tada blužnies sužalojimas buvo laikomas sunkiu sužalojimu. Nuo 1994-1996 m. įsigyta kompiuterinė tomografija ir echoskopai. Šių diagnostikos priemonių būdu galima nustatyti tiksliai blužnies sužalojimą. Blužnies sužalojimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus. Jei sunkus sužalojimas, tada reikia šalinti blužnį. Dėl pirmo laipsnio sužalojimo kategoriškai nereikia operuoti ir užtenka medikamentinio gydymo.
2012 m. gruodžio 17 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 8-osios naktį lijo, kritulių iškrito 5,7 mm; lapkričio 7 d. 23 val. oro temperatūra - 2,2 C, pietvakarių krypties vėjas; lapkričio 8 d. 2 val. oro temperatūra 3,6 C, pietvakarių krypties vėjas; 5 val. oro temperatūra 4 C, pietvakarių krypties vėjas (I t. 63 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2551/12 (01) nurodoma, kad G. Ž. padarytas odos nubrozdinimas plaštakos III-o krumplio srityje, galimai 2012 m. lapkričio 7 d., paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (I t. 139-140 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 2555/12 (01) nurodoma, kad A. K. padaryta: kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, paviršinė muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, galimai 2012 m. lapkričio 7 d., paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. 136-137 b.l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-3161(12), 11-406 (13), 11-517 (13) nurodoma, kad ant tirti pateiktų G. Ž. drabužių (sportinio švarko, pilkšvai oranžinės spalvos marškinėlių, tamsiai mėlynos spalvos bliuzono ir sportinių kelnių) ir nuokritose nuo G. Ž. drabužių ir batų rasta tamsiai mėlynos spalvos vilnos pluoštų, vienodų su R. K. tamsiai mėlynos spalvos megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais; ant tirti pateiktos R. K. striukės rasta: šviesiai melsvai žalios medvilnės pluoštų, vienodų su G. Ž. sportinio švarko šviesiai žalios spalvos audeklo atitinkamais pluoštais; oranžinės spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su G. Ž. pilkšvai oranžinės spalvos marškinėlių trikotažo pluoštais; ant R. K. marškinių ir tamsiai mėlynos spalvos megztinio rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų G. Ž. batų pado plastiku (I t. 147-165 b.l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-05-15 specialisto išvadoje Nr.11-634 (13), 11-1352 (13) nurodoma, kad ant R. K. striukės ir kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienos su tirti pateiktų batų („Crocsų“) plastiku. Nustatyti, ar šios plastiko mikrodalelės yra iš tirti pateiktų batų, negalima (I t.173-176 b.l. ).
2012 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad G. Ž. sodyboje Zubelių k., pirties pastate ant grindų guli R. K. kūnas su viršutiniais drabužiais. Jo veide matyti, kad kairėje akyje kraujosruvos, lūpos ir akys patinusios. Jo drabužiai šlapi (I t. 41-44 b.l.).
2014 m. vasario 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kieme priešais pirties pastatą yra betonuotas takelis. Ties ta vieta, kur takelis išplatėja, takelio dešinėje pusėje yra į žemę įtvirtintas šviestuvas. Šviestuvas yra prie pat betonuoto takelio. Nuo šviestuvo iki pirties pastato durų yra 3 metrų atstumas. Šviestuvas yra vertikalus, cilindro formos. Bendras šviestuvo aukštis 48 cm. Jo apatinė dalis yra metalinė (nerūdijančio plieno 30 cm aukščio), aukščiau- plastikinė ir ant plastikinės dalies viršūnės (iš šonų) uždėtas metalinis žiedas 2 cm pločio. Šviestuvo viršūnė yra plastikinė, lygiu paviršiumi. Šviestuvo skersmuo 6 cm. Apatinėje dalyje ant šviestuvo uždėtas metalinis lankas. Šviestuvo su lanku skersmuo 8 cm. Metalinis lankas dengia šviestuvo tvirtinimo metalinę juostą ir varžtus. Ši juosta ir varžtai yra padengti rūdimis. Aplink šviestuvą yra išlietas betonas. Pajudinus šviestuvą, jis nėra tvirtai pritvirtintas, kliba tvirtinimo varžtas, kuris yra įsuktas į metalinę juostą (nuo takelio pusės). Šviestuvo metalinė dalis nesulamdyta, plastikinė dalis –neįdužusi, neįskilusi, neįtrūkusi. Tokie pat šviestuvai sodyboje yra du (po vieną iš kraštų) šalia garažo esančios pastogės ir du - prie takelio, vedančio link sodyboje esančio namo. Šie šviestuvai pritvirtinti tvirtai, pajudinus jie nejuda. Įjungus šviesą, visi šviestuvai šviečia (I t. 48-61 b.l.).
Įrodymų vertinimas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Byloje A. K., N. P., J. R., P. P., J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2551/12 (01), kurioje nurodoma, kad G. Ž. padarytas odos nubrozdinimas plaštakos III-o krumplio srityje, galimai 2012 m. lapkričio 7 d., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-3161(12), 11-406 (13), 11-517 (13) kurioje nurodoma, kad ant tirti pateiktų G. Ž. drabužių (sportinio švarko, pilkšvai oranžinės spalvos marškinėlių, tamsiai mėlynos spalvos bliuzono ir sportinių kelnių) ir nuokritose nuo G. Ž. drabužių ir batų rasta tamsiai mėlynos spalvos vilnos pluoštų, vienodų su R. K. tamsiai mėlynos spalvos megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais; ant tirti pateiktos R. K. striukės rasta: šviesiai melsvai žalios medvilnės pluoštų, vienodų su G. Ž. sportinio švarko šviesiai žalios spalvos audeklo atitinkamais pluoštais; oranžinės spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su G. Ž. pilkšvai oranžinės spalvos marškinėlių trikotažo pluoštais; ant R. K. marškinių ir tamsiai mėlynos spalvos megztinio rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų G. Ž. batų pado plastiku, taip pat teismo medicinos konsultacine specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kuriuose konstatuoti R. K. sužalojimai, bei kita bylos medžiaga įrodyta, kad G. Ž. 2012 m. lapkričio 7 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio konflikto metu iš pirties pastato, esančio Zubelių k., Gelvonų sen., Širvintų r., pro duris į kiemą išstūmė R. K. ir, šiam nugriuvusiam ant žemės, šalia minėto pirties pastato tyčia kojomis įspyrė jam ne mažiau 5 kartų į krūtinės-pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės III- šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje su dvigubais IV, V, VI-to šonkaulių lūžiais, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje su VI, VII-to šonkaulių lūžiais, kraujosruvą krūtinės kairės pusės minkštuose audiniuose su VII-IX-to šonkaulių lūžiais ir blužnies apatinio galo plyšimu. Šiuos sužalojimus G. Ž. R. K. padarė tyčia.
Byloje kilo klausimas kaip vertinti G. Ž. R. K. padarytus sužalojimus, nes byloje pateikti du skirtingi sveikatos sutrikdymo laipsniai, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. EKM 15(96)/14(01) išvadoje nurodoma, kad blužnies plyšimas (akto tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 8), sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.11 punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o kiti sužalojimai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kitame rašytiniame įrodyme - Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0000/15 konstatuota, kad R. K. blužnies plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tai neįtakojo R. K. mirties, o gyvam asmeniui toks sužalojimas būtų gydomas konservatyviai ir nebūtų atliekama jokia operacija.
Taigi, byloje nėra ginčo dėl sužalojimų, jų pobūdžio, o skiriasi jų vertinimas vertinant blužnies plyšimą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. EKM 15(96)/14(01) išvados matyti ir teismo posėdžio metu ekspertas J. R. nurodė, kad blužnies plyšimas laikytinas sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.11 punktą, nes blužnies plyšimas nustatytas operacijos, t.y. autopsijos metu. Tuo tarpu P. P. nurodo, kad šiuo atveju jeigu R. K. būtų buvęs gyvas jam operacija nebūtų buvusi atlikta, nes tokio pobūdžio sužalojimą galima gydyti medikamentais, nedarant operacijos, o autopsijos negalima jai prilyginti. Tai, kad operacija R. K. dėl blužnies sužalojimo nebūtų atliekama patvirtino ir J. S., kuris yra medicinos srities mokslininkas ir labai ilgą laiką dirba pilvo srities chirurgu. Jo teigimu, R. K. blužnies plyšimas yra lengviausio lygio, t.y. 1 cm ilgio ir 0,2 cm gylio, tokie sužalojimai nustatomi echoskopo pagalba ir gydomi medikamentais, o gydymas tokiais atvejais trunka 7 -10 dienų. J. S. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, nes šis liudytojas buvo parinktas ir iškviestas teismo iniciatyva. Be to, jo parodymus patvirtina ir 2007 m. Lietuvos chirurgijos Nr. 5(2), p. 152-160 publikuotas keturių šios srities chirurgų straipsnis Blužnies sužalojimai dėl uždaros pilvo traumos.
Teismas atsižvelgęs į tai daro išvadą, kad R. K. dėl blužnies plyšimo padarytas sveikatos sutrikdymas turi būti laikomas nesunkiu. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punkte numatyta, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu laikytina uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu. Šiuo atveju operacija nebuvo atlikta. Teismo vertinimu autopsijos prilyginti operacijai negalima, nes operacija atliekama gyvam žmogui gydymo medicininiais tikslais, o autopsija yra lavono skrodimas jo mirties priežasčiai nustatyti. Byloje aiškiai nustatyta, kad R. K. blužnies plyšimas, jeigu jis būtų gyvas, būtų gydomas konservatyviu būdu, nedarant operacijos, todėl šiuo atveju nėra Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punkte numatyto atvejo. Autopsijos prilyginti operacijai negalima, nes tokiu atveju susidarytų situacija, kai sužalojimo sunkumas priklausytų nuo to ar nukentėjusysis gyvas ar miręs.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, G. Ž. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Proceso dalyviai apie tokią galimybę buvo informuoti teisminio nagrinėjimo metu.
Dėl nusikaltimo numatyto BK 144 straipsnyje.
G. Ž. taip pat kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje padarymu, t.y. tuo, kad jis sukėlęs pavojų nukentėjusiajam asmeniui, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kaltinime nurodyta, kad G. Ž. tyčia sumušęs R. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl padarytų sužalojimų atėmęs galimybę R. K. savarankiškai judėti bei pasirūpinti savimi, paliko sužalotą ir savimi negalintį pasirūpinti bei pagalbos išsikviesti nukentėjusįjį nakties metu, esant vėsiam orui, gulėti ant žemės kieme šalia minėto pirties pastato, tuo sukeldamas pavojų jo gyvybei ir jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ko pasėkoje įvykus R. K. bendram kūno atvėsimui alkoholinės intoksikacijos fone, R. K., mirė.
BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (įrodinėjimo dalykas neapima pavojingų padarinių). Asmuo, kuriam inkriminuojamas šis straipsnis, turi turėti tam tikrus specialius požymius, t. y. turi turėti pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiuoju, pavyzdžiui greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policininkai ir pan., arba pats turi sukelti pavojų, pavyzdžiui, vairuotojas, sukėlęs avariją, pasišalina iš įvykio vietos. Nukentėjusysis nagrinėjamu atveju taip pat ne bet kuris asmuo, o tik tas, kuris yra pavojingoje gyvybei padėtyje. Taigi, turi susidaryti tokia situacija, kai žmogui gresia realus mirties pavojus ir jam aiškiai reikalinga pagalba, t. y. nesuteikus šios pagalbos žmogus gali mirti. Remiantis teismų praktika, tokiu atveju būtina nustatyti, kad minėtas pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir pats žmogus negali turėti galimybių šio pavojaus pašalinti savo jėgomis. Be šių objektyvių duomenų būtina nustatyti subjektyvinę pažeidimo padarymo pusę, t. y. įrodyti asmens kaltę. BK 144 str. įtvirtinta veika padaroma neveikimu ir tik tiesiogine tyčia, vadinasi, asmuo turi sąmoningai nepagelbėti kitam žmogui, aiškiai suprasdamas, kad, jei nepadės, šiam gresia mirtis.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad G. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, sudėties. Jokie teisės aktai G. Ž. nagrinėjamu atveju nenumatė pareigos suteikti R. K. pagalbą, t.y. nėra medicinos pagalbos darbuotojas, policininkas ir pan., todėl šiuo atveju apie jo kaltę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu jis savo veiksmais sukėlė pavojų R. K. gyvybei. Tačiau išanalizavus bylos medžiagą tokios išvados daryti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, G. Ž. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. šie sveikatos sutrikdymai nelaikytini pavojingais gyvybei. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. EKM 15(96)/14(01) 12 išvadoje nurodyta, kad medicininių požymių, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų sužalojimų R. K. turėjo prarasti sąmonę nenustatyta. Teik ekspertas J. R., tiek P. P. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų R. K. galėjo atsikelti ir judėti, nes nebuvo jokios sunkios galvos traumos ar galūnių lūžimų. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad konkrečiu atveju nevalinga, nejudri R. K. būklė yra paaiškinama sunkia alkoholine intoksikacija. Visa tai rodo, kad R. K. ne dėl sužalojimų, o dėl alkoholio intoksikacijos liko gulėti lauke ir sušalo. G. Ž. dėl padarytų sužalojimų neatėmė galimybės R. K. savarankiškai judėti bei pasirūpinti savimi.
Teismo vertinimu, G. Ž. veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž., A. K., R. K. ir N. P. 2012 m. lapkričio 7 d. vakare išgėrė 1 butelį 0,5 litro talpos degtinės, o N. P. išėjus G. Ž., A. K. ir R. K. gėrė antrą butelį degtinės. Taigi, jie visi nebuvo tiek daug išgėrę, kad G. Ž. pagrįstai manytų, jog R. K. yra toks girtas ir negalės savimi pasirūpinti. Nesimatė jokių akivaizdžių R. K. sužalojimų, kurie leistų G. Ž. manyti, kad R. K. būtina pagalba ir, kad jis nepasišalins iš įvykio vietos pats. Be to, po kelių valandų, išgirdęs R. K. pagalbos šauksmą, G. Ž. liepė A. K. įtempti R. K. į namo vidų, o tai rodo, kad G. Ž. tyčia buvo nukreipta panaudoti smurtą prieš R. K., priversti jį pasišalinti iš G. Ž. namų, o ne siekis jo mirties.
Remiantis aukščiau išdėstytu, G. Ž. išteisinamas pagal BK 144 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
G. Ž. tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo A. K., t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas sutinka su kaltinamojo gynėju, kad ši veika turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl pirmiau nurodytų veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinės bylos Nr. 2K-67/2007, 2K-375/2008).
Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl G. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje, bet ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nurodytos BPK 407 straipsnyje. Paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: prokurorė nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo pradėti ir tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą ir byla su kaltinamuoju aktu G. Ž. kaltinant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui. Vienintelė užuomina apie tyrimą dėl BK 140 straipsnio yra prokurorės rezoliucija ant A. K. pareiškimo – protokolo tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I t., 4 b.l.).
Taigi ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 407 straipsnio, 417 straipsnio 1 dalies reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiajam neišaiškino apie galimybę dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeista G. Ž. teisė į tinkamą jo padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: jis neteko galimybės pasinaudoti tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikymo institutu. Šį trūkumą teisme būtų galima pašalinti, tačiau nukentėjusysis A. K. teisme nedalyvavo ir nepavyko jo rasti. Byloje taip pat gauti A. K. vardu rašyti raštai, kuriuose nurodyta, kad policija privertė jį parašyti pareiškimą su kaltinimu. Be abejo, teismas neturi galimybės patikrinti šių raštų tikrumo, tačiau jie ir A. K. nedalyvavimas teisme kelia tam tikrų abejonių dėl A. K. ketinimų palaikyti kaltinimą G. Ž. atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, baudžiamoji byla G. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukiama remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o nukentėjusysis A. K. dėl šios veikos gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Analogiškos praktikos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2009.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. Ž. priteisti 7380 Lt (2137,39 eur) turtinės žalos ir 50000 Lt (14481 eur) neturtinės žalos. Ji nurodo, kad turtinę žalą sudaro: 380 Lt mokestis už suteiktas paslaugas teismo medicinos institute; 3000 Lt šarvojimo paslaugos, 1000 Lt gedulingi pietūs ir 3000 Lt antkapinis paminklas su tvorele. Nukentėjusiosios nuomone, tokios išlaidos yra protingos ir turi būti priteisiamos. Ji taip pat nurodo, kad dėl tėvo mirties ji patyrė 50000 Lt neturtinę žalą, nes dėl nusikaltimo ji patyrė didelius išgyvenimus, stiprų emocinį sukrėtimą.
Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Šiuo atveju turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą civilinė ieškovė grindžia tėvo mirtimi, t.y. prašo priteisti laidojimo išlaidas ir neturtinę žalą patirtą dėl tėvo netekties. Kadangi G. Ž. šioje byloje nuteistas tik dėl nesunkaus R. K. sveikatos sutrikdymo ir jis nėra atsakingas dėl R. K. mirties, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir G. Ž. neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, G. Ž. civilinė atsakomybė negali kilti. Dėl to, atmestinas A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bausmės skyrimo.
G. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d., 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis teistas, tačiau teisumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (IV t. 172 b.l. ); nėra įrašytas į VšĮ Širvintų rajono PSPC Psichikos sveikatos skyriaus įskaitą ir UAB Širvintų psichikos sveikatos centras įskaitą (IV t. 173-174 b.l. ), nedirba, kaltu neprisipažino. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas G. Ž. skiria 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per tris mėnesius išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.
Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 72² straipsnio nuostatomis, G. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį dalyvaujančiose programose. Šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 6 mėnesius.
Į bausmės laiką įskaityti 2012 m. lapkričio 13 d. – 2012 m. lapkričio 14 d. išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laiką nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. kovo 1 d. išbūtą suėmime.
G. Ž. pagal BK 144 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutraukti baudžiamosios bylos dalį, kurioje G. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. Ž. paskirtas kardomąsias priemones -įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.
Daiktus turinčius reikšmės bylai: Batų „Crocs“ porą, dėžę su G. Ž. drabužiais; dėžę su G. Ž. batų pora; dėžę su A. K. drabužiais; dėžę su A. K. batų „Crocs“ pora ir kojinių porą; voką su 2012-11-21 įtariamojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimta kartonine dėžute; 3 vokus su nuoplovomis; vokus su proceso dalyvių DNR pavyzdžiais; voką, su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, R. K. drabužius ir batų porą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.