- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2K-423/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Viktoras Aidukas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. Š., ir M
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 63 straipsnį bausmes subendrinus apėmimo būdu R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda, paskiriant R. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir 10 MGL dydžio (1250 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistojo R. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje nuteistas ir M. Č., kuris minėtų teismų sprendimų kasacine tvarka neapskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 13 d., apie 22 val., neteisėtai, atvirai, panaudodamas apgaulę, prieš savininkės L. K. įgaliotų asmenų V. B. ir T. B. valią įsibrovė į butą, (duomenys neskelbtini).
R. Š. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 13 d., 22-24 val. laikotarpiu, bendrininkų grupe su kitu asmeniu, panaudodamas prieš T. B. fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė perduoti 4000 Lt, po to reikalavo T. B. parašyti skolos raštelį, suteikiantį R. Š. turtinę teisę į šią sumą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. Š. gynėjas prašo R. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisinti ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. Š. bausmės vykdymą trejiems metams, taip pat – spręsti R. Š. pakaltinamumo klausimą. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, ir nurodo šiuos motyvus. R. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas todėl, kad ši veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai ir tokiose bylose ikiteisminis tyrimas atliekamas tik BPK 409 straipsnyje numatytais atvejais, tuo tarpu šioje byloje nėra aplinkybių, numatytų BPK 409 straipsnyje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. B. buvo R. Š. skolingas, todėl R. Š. veika prieš T. B. kvalifikuotina ne pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Be to, teismai netyrė R. Š. pakaltinamumo klausimo, nors byloje yra pakankamai medžiagos, kad kiltų abejonės, ar R. Š. nusikalstamos veikos padarymo ir teisminio nagrinėjimo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Neskyrę reikalingos teismo psichiatrijos ekspertizės teismai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises. Kasatorius taip pat nurodo, kad R. Š. paskirta bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į abiejų kaltinamųjų bendrininkavimo laipsnį, kiekvieno bendrininko vaidmenį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir padarinius, todėl R. Š. nepagrįstai paskirta bausmė, panaši į bausmę, paskirtą kitam nuteistajam, kuris padarė pavojingesnę veiką. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. Š. 2009 m. kovo 20 d. sumokėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras A. Kuzminskas prašo nuteistojo R. Š. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad R. Š. yra teisingai nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, o jam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Tenkinti kasacinį skundą kitais nurodomais kasatoriaus argumentais, tarp jų – dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo, privataus kaltinimo, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo
R. Š. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe su kitu asmeniu, panaudodamas prieš T. B. fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė perduoti 4000 Lt, po to reikalavo T. B. parašyti skolos raštelį, suteikiantį R. Š. turtinę teisę į minėtą sumą. Kasatorius teigia, kad ši R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes T. B. buvo R. Š. skolingas, o R. Š. įvykio metu savavaldžiavo. Tokius kasatoriaus teiginius paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai, tarp jų – nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio metu jis nebuvo skolingas R. Š.. Be to, bylos aplinkybės liudija, kad R. Š. reikalavimai nukentėjusiajam dėl tariamos skolos dydžio, pateikti įvykio metu, buvo nenuoseklūs – iš pradžių nurodyta 20 Lt suma, po to 200 Lt, o vėliau – 4000 Lt. Todėl teismai, tinkamai įvertinę šios bylos dalies aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad R. Š., panaudodamas prieš T. B. fizinį smurtą, prievartavo turtą. Tokią išvadą teismai grindė sprendimuose nurodytų įrodymų visuma, iš kurios matyti, kad R. Š. neturėjo tikros ar tariamos teisės į iš T. B. reikalaujamą turtą. Todėl abejoti teismų išvada, kad R. Š. reikalavo iš T. B. pinigų neteisėtai, nėra pagrindo. Šie R. Š. nusikalstami veiksmai buvo susiję su fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimu, todėl tinkamai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Esant šioms aplinkybėms kasatoriaus teiginiai dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo R. Š. atmetami.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasacinio skundo teiginiai, kad R. Š. 2009 m. kovo 20 d., t. y. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, sumokėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, nesiejami su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Minėtu klausimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šioje byloje pateiktas prašymas paskirti R. Š. teismo psichiatrijos ekspertizę buvo išspręstas laikantis BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos.
R. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nenustatęs R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsižvelgęs į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į bendrininkavimo laipsnį, kiekvieno bendrininko vaidmenį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarinius, teismas už minėtą nusikaltimą R. Š. paskyrė artimą BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė neprieštarauja BK 41 straipsnio nuostatoms, jos švelninti nėra pagrindo. Iš kasacinio skundo matyti, kad prašymą taikyti R. Š. BK 75 straipsnio nuostatas kasatorius sieja, su, jo nuomone, neteisingu R. Š. veikos kvalifikavimu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu teismų sprendimuose aptarti įrodymai patvirtina R. Š. kaltę padarius BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų taikymo
R. Š. buvo kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, atvirai, panaudodamas apgaulę, prieš savininkės L. K. įgaliotų asmenų V. B. ir T. B. valią įsibrovė į butą, (duomenys neskelbtini). Nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl pirmiau nurodytų veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinės bylos Nr. 2K–67/2007, 2K-375/2008).
Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, t. y. nurodytos BPK 407 straipsnyje. Paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą. Byla su 2008 m. rugsėjo 24 d. kaltinamuoju aktu, R. Š. kaltinant pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui.
Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 407 straipsnio, 417 straipsnio 1 dalies reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiesiems neišaiškino apie galimybę dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeista R. Š. teisė į tinkamą jo padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: jis neteko galimybės pasinaudoti tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikymo institutu. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai šio pažeidimo neištaisė. Esant tokiai situacijai, baudžiamoji byla R. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, nutraukiama remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o nukentėjusieji dėl šios veikos gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtus R. Š., pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl R. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šią bylos dalį R. Š. remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutraukti, o minėtu nuosprendžiu R. Š. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda, R. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir 10 MGL dydžio (1250 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.