Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos (bankrutuojančio fizinio asmens) S. J. bankroto administratorei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje dėl fizinio asmens S. J. bankroto bylos iškėlimo sprendė bankroto administratorės E. G. prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens S. J. kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektą, suinteresuotas asmuo sprendžiant šį klausimą (reikalavimus pareiškęs kreditorius) „PlusPlus Capital“ AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi S. J. buvo iškelta bankroto byla. Bankrutuojančio fizinio asmens S. J. bankroto administratore paskirta E. G.

Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens S. J. kreditoriaus reikalavimai. Jos kreditoriumi yra „PlusPlus Capital“ AS.

2024 m. gruodžio 4 d. teisme gautas bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti patikslintą 2024 m. lapkričio 20 d. bankrutuojančio fizinio asmens S. J. kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano (toliau – ir mokumo atkūrimo planas) projektą.

Prašyme nurodoma, kad pirmam kreditorių susirinkimui, kuris vyko 2024 m. lapkričio 20 d., buvo pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame buvo nurodyta, kad bankrutuojančio asmens būtinosios mėnesinės išlaidos sudarys 354 Eur, administravimo išlaidos sieks 80 Eur/mėn., o kreditoriaus reikalavimui tenkinti bus skiriama 5 Eur/mėn. Susirinkimo metu nepritarta tokiam mokumo atkūrimo plano projektui. Atsižvelgiant į kreditoriaus nurodytas pastabas, mokumo atkūrimo plano projektas buvo pakoreguotas ir teiktas naujam svarstymui. 2024 m. gruodžio 2 d. įvyko antrasis S. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu patikslintam 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projektui nepritarta. Šiame plano projekte sumažintos administravimo išlaidos iki 75 Eur/mėn. ir įmoka kreditoriui padidinta iki 10 Eur/mėn. Bankroto administratorė nurodo, kad būtinųjų išlaidų sumažinti nėra galimybės, kadangi asmens išlaidos ir taip yra mažos. Kreditoriui teiktuose mokumo atkūrimo plano projektuose buvo nurodyta, kad įmokas bankroto proceso metu padės dengti artimieji, o, paaugus vaikams (duomenys neskelbtini) ir atsiradus galimybei, S. J. dės visas pastangas įgyti specialybę ir įsidarbinti, tai suteiks galimybę padidinti pajamas ir taip didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditorius, nesutikdamas su patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu, vėl nurodė, kad bankrutuojančio asmens išlaidos viršija pajamas 89,42 Eur, o administratorės atlyginimas 7,5 karto didesnis nei kreditorius atgautų skolos bankroto proceso metu.

Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netvirtinti patikslinto 2024 m. lapkričio 20 d. bankrutuojančio fizinio asmens S. J. kreditoriaus finansinių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projekto ir nutraukti pareiškėjos bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimui buvo teiktas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektas. Kreditorius nesutiko su šio plano projekto tvirtinimu, nes pagal jį pareiškėjos išlaidos 89,42 Eur viršytų pajamas. Taip pat pateiktos pastabos dėl to, kad bankroto administratorės atlyginimas būtų 16 kartų didesnis nei kreditorius atgautų per visą bankroto procesą. Antrajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas pakoreguotas mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau jame beveik neatsižvelgta į kreditoriaus pateiktas pastabas. Patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte siūloma nustatyti 5 Eur mažesnį nemokumo administratorės atlyginimą ir atitinkamai 5 Eur daugiau skirti kreditoriaus reikalavimų tenkinimui, tačiau, nepaisant to, bankrutuojančio asmens išlaidos vis tiek viršytų pajamas 89,42 Eur. Kreditoriaus teigimu, mokumo atkūrimo plano projekte nurodytos pageidaujamos būtinosios išlaidos ir bankroto administratorės atlyginimas yra neproporcingai dideli, lyginant su pareiškėjos pajamomis, ir net jas viršija. Atsižvelgdamas į tai, kreditorius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, kadangi jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Teismo posėdyje bankroto administratorė palaikė prašymą, davė paaiškinimus ir atsakė į teismo klausimus. Kiti šaukti byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi S. J. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G., nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens S. J. kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS 233 069,74 Eur reikalavimą.

Nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 20 d. vyko pirmasis S. J. kreditorių susirinkimas, kuriame balsavęs kreditorius „PlusPlus Capital“ AS (turintis 100 proc. reikalavimų) nepritarė pateiktam 2024 m. spalio 28 d. mokumo atkūrimo plano projektui bei pateikė dėl jo pastabas. Kreditoriaus teigimu, bankroto administratorės atlyginimas turėtų būti ne didesnis nei 40 Eur per mėnesį, o kreditoriaus reikalavimų tenkinimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei bankroto administratorės atlyginimui. Taip pat kreditorius nurodė, jog bankrutuojančio asmens pajamos per mėnesį yra 349,58 Eur, tačiau pagal pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą savo būtiniesiems poreikiams tenkinti S. J. pageidauja skirti 354 Eur, o nemokumo administratoriaus atlyginimui – 80 Eur. Taip, pasak kreditoriaus, S. J. išlaidos viršytų jos gaunamas pajamas 89,42 Eur.

Atsižvelgdama į kreditoriaus pastabas, S. J. patikslino mokumo atkūrimo plano projektą, dėl kurio patvirtinimo 2024 m. gruodžio 2 d. vyko antrasis jos kreditorių susirinkimas, kuriame balsavęs kreditorius „PlusPlus Capital AS“ (turintis 100 proc. reikalavimų) vėl nepritarė pateiktam patikslintam 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius šiam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė dėl to, kad jis iš esmės nesiskiria nuo pirminio: bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams siūloma skirti 354 Eur per mėnesį, nors bankrutuojančio asmens mėnesio pajamos siekia 349,48 Eur. Tai, jog bankroto administravimo išlaidoms reikalinga skirti suma sumažinta iki 75 Eur per mėnesį (5 Eur mažiau nei pradiniame mokumo atkūrimo plano projekte), o kreditoriaus reikalavimų tenkinimui skiriama suma padidinta iki 10 Eur per mėnesį (vietoj buvusių 5 Eur), nepaneigia fakto, jog vis tiek bankrutuojančio asmens išlaidų suma per mėnesį bus 89,42 Eur didesnė nei jos gaunamos pajamos. Pasak kreditoriaus, bankroto administratorės atlyginimas yra net 7,5 karto didesnis, nei kreditorius atgaus skolos per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Kreditoriaus teigimu, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens pajamas, bankroto administratorės atlyginimas turėtų būti ne didesnis nei 40 Eur per mėnesį, o kreditoriaus reikalavimų tenkinimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei bankroto administratorės atlyginimui. Be to, kreditoriaus nuomone, bankroto administratorės išvadoje nurodyta prielaida, kad bankrutuojantis asmuo, paaugus vaikams pradės dirbti, ir taip galės didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriumi yra nepagrįsta, nes pagal mokumo atkūrimo planą nuo 2025 m. gegužės mėn. S. J. pajamos dar labiau mažės, o tai, kad, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, S. J. registruosis Užimtumo tarnyboje, nesudaro realių prielaidų jos pajamų didėjimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3, 5, 7, 8 dalys).

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir (arba) pritaria administratoriaus išvadai, kad nėra galimybių įgyvendinti planą ir (arba) administravimo išlaidų sumos pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Teismas dėl mokumo atkūrimo plano (patikslinto mokumo atkūrimo plano) tvirtinimo sprendžia, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (šio straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bankroto administravimo išlaidų suma, jos pagrindimas (šio straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šias FABĮ nuostatas, yra pažymėjęs, kad mokumo atkūrimo plano projekte turi būti aptarti, pagrįsti ir išsprendžiami fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų lėšų klausimai. Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų (dėl jų dydžio ir (ar) pagrįstumo), laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kreditorius patikslinto 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria būtent dėl asmens būtinosioms išlaidoms ir bankroto administravimo išlaidų (tarp jų, bankroto administratorės atlyginimo) dydžio, todėl, atlikus FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje aptartą plano tikslinimo procedūrą, dėl šio patikslinto plano tvirtinimo spręs teismas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Kaip minėta, teismas dėl mokumo atkūrimo plano (patikslinto mokumo atkūrimo plano) tvirtinimo sprendžia, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Šiuo atveju bankroto administratorė yra pateikusi išvadą (duomenys neskelbtini), kad patikslintas 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, užtikrina bankrutuojančio asmens ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyrą.

Toliau pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

Nagrinėjamu atveju patikslinto 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projekto 7 punkte nurodyta, kad: administratorės prašoma patvirtinti administravimo išlaidų suma yra 75 Eur/mėn.; nuo šios sumos atskaičius pridėtinės vertės mokestį lieka 61,98 Eur; privalomojo sveikatos draudimo mokestis yra 3,03 Eur, valstybinio socialinio draudimo mokestis yra 5,43 Eur, gyventojų pajamų mokestis yra 6,51 Eur, viso į biudžetą mokami individualios veiklos mokesčiai yra 14,97 Eur; papildomai į individualios veiklos išlaidas (18,59 Eur) įskaičiuojamas darbuotojo (padėjėjos) darbo užmokestis, kanceliarinės, ryšio priemonės; taip, atskaičius mokesčius, bankroto administratorei lieka 28,42 Eur atlyginimas (61,98 Eur pajamos be PVM – 14,97 Eur – 18,59 Eur). Teismas pažymi, kad kreditorius abejonių šiais skaičiavimais neišreiškė, tačiau, balsuodamas prieš patikslinto plano patvirtinimą, savo pastabose nurodė, kad bankroto administratorės atlyginimas turėtų būti ne didesnis nei 40 Eur/mėn. Šiame kontekste paminėtina, kad FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą bankroto administratoriaus atlyginimas yra tik viena iš sudedamųjų bankroto administravimo išlaidų dalių ir šiuo atveju bankroto administratorės atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 28,42 Eur/mėn. Taip pat pagal minėtą teisinį reguliavimą į bankroto administravimo išlaidas pagrįstai įtrauktos ir kitos išlaidos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti. Dėl šių išlaidų dydžio konkrečių abejonių kreditorius neišreiškė.

Įstatyme nenustatytas bankroto administravimo išlaidų, kurios gali būti naudojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos užbaigimo, dydis, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti kriterijai, kurių pagrindu galėtų ir turėtų būti nustatomas administratoriaus atlyginimo dydis. Pagal FABĮ 22 straipsnio 4 dalį bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 nurodyta, kad, nustatant bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto byloje atlyginimo dydį atsižvelgtina į taikomus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio kriterijus įmonių bankroto bylose – bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, administravimo išlaidų suma yra 75 Eur/mėn., iš jų bankroto administratorės atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra tik 28,42 Eur/mėn.; į bankroto administravimo išlaidas pagrįstai įtrauktos ir kitos išlaidos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti; dėl šių išlaidų dydžio konkrečių abejonių kreditorius neišreiškė. Teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, tokios administravimo išlaidos negali būti įvertintos kaip per didelės, net jei šioje bankroto proceso stadijoje nėra pagrindo S. J. bankroto procedūras vertinti kaip sudėtingas. Patikslinto 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projekto 7 punkte nurodyta, kad per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorė vykdys pareigas numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. disponuos depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriui, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, mažesnė bankroto administravimo išlaidų suma paneigtų bankroto administratorės teisę gauti teisingą atlygį už darbą, neskatintų bankroto administratorės apskritai apsiimti atlikti bankrutuojančio asmens bankroto procedūras. Pažymėtina ir tai, kad fizinio asmens bankroto procese pirmiausiai yra derinami kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesai, todėl, jei administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlygis atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir teisingo atlyginimo už darbą kriterijus, vien tai, kad šis atlygis viršija kreditoriaus per mėnesį gaunamą reikalavimo patenkinimui skirtą sumą, nereiškia, kad mokumo atkūrimo plano projektas pažeidžia kreditoriaus interesus ar kad bankroto administravimo išlaidos yra neadekvačios, lemiančios paties plano projekto ydingumą.

Kreditoriaus argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta prašomo patvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto 2 punkte, bankrutuojančio asmens pajamos yra 349,58 Eur vaiko priežiūros išmoka per mėnesį, kuri bus mokama iki 2025 m. gegužės 5 d., o vėliau mažės. Šio plano projekto 6 punkte nurodyta, kad bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga 354 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, vertinant lėšų, reikalingų bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Šiuo metu MMA yra 924 Eur, o, atskaičius mokesčius, – apie 710 Eur. Vadinasi, nagrinėjamu atveju piniginių lėšų, numatytų bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma (354 Eur) siekia vos pusę MMA (atskaičius mokesčius). Be to, kaip nurodyta patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte, būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos lėšos yra mažesnės nei 2024 m. nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris yra 446 Eur/mėn. Taip pat pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo turi penkis išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus, kurių jauniausias yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vaikų išlaikymui papildomos lėšos iš bankrutuojančio asmens pajamų mokumo atkūrimo plano projekte nenumatytos. Byloje taip pat yra pateikti duomenys apie bankrutuojančio asmens sveikatos problemas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bankrutuojančio asmens galimybės gauti pajamų yra ribotos dėl objektyvių priežasčių, o būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta suma itin minimali. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra galima tokia situacija, kad bankrutuojančio asmens pajamos yra mažesnės už jo būtinuosius poreikius, ir tai savaime nereiškia kreditoriaus interesų ar įstatyme keliamų reikalavimų mokumo atkūrimo planui pažeidimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto 11 punkte nurodyta, jog bankroto proceso metu įmokas dengti padės vyras, kiti artimieji. Todėl ta aplinkybė, kad bankrutuojančio asmens pajamos yra mažesnės už jo būtinuosius poreikius, taip pat nereiškia, kad mokumo atkūrimo plano bus neįmanoma įvykdyti (kaip šiuo atveju nurodoma, artimųjų pagalba). Pabrėžtina, kad pagal FABĮ 16 straipsnio 5 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Taigi tinkamas mokumo atkūrimo plano vykdymas yra bankrutuojančio asmens pareiga. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo atveju kreditoriaus interesai gali būti apginti kreipiantis dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Galiausiai paminėtina, kad nors kreditorius kritiškai vertina plane nurodytas bankrutuojančio asmens perspektyvas ateityje įsidarbinti, tai neturi lemiamos reikšmės vertinant pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį kreditoriaus teisėtiems interesams bei įstatymo reikalavimams, nes šio plano projekto dalykas yra pirmiausiai kreditorių reikalavimų tenkinimas esamomis sąlygomis, o, sąlygoms pasikeitus, neteisminėmis ir teisminėmis procedūromis yra sprendžiama dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimų (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė, kad patikslintu 2024 m. lapkričio 20 d. mokumo atkūrimo plano projektu būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai bei mokumo atkūrimo planui keliami įstatymo reikalavimai, teismas vertina, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditoriaus nurodyti prieštaravimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano, todėl jis tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bankroto administratorės prašymą tenkinti.

Patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens S. J. 2024 m. lapkričio 20 d. kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą.

Nutartį siųsti bankrutuojančiam asmeniui, bankroto administratorei ir kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.