Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, užsiregistravęs darbo biržoje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 2 dalį (veika 2017 m. vasario mėn.), 140 straipsnio 2 dalį (veika 2017 m. balandžio mėn.), 140 straipsnio 2 dalį (veika 2017-07-02, 20.45 val.), 140 straipsnio 2 dalį (veika 2017-07-02, 22.30 val.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, trenkė su pagalve tris kartus į jos galvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Be to, G. K. 2017 m. liepos 2 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine A. M. metu, stvėrė abiem rankom A. M. už kaklo ir ją smaugė, po to, suėmęs abiem rankomis už nukentėjusiosios rankų, jas stipriai suspaudė ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Dėl 2017 m. balandžio mėn. padarytos veikos

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad savaitgaliais pas jį svečiuojasi dukra iš ankstesnės santuokos J. K., kuriai yra 12 metų. 2017 m. balandžio mėnesį jis pasakė A. M., kad pas jį atvažiuoja dukra ir paprašė nusiraminti, nes A. M. tą dieną buvo neblaivi, o išgėrusi ji tampa agresyvi, keikiasi, įžeidinėja, psichiškai veikia žmones. A. M. pažadėjo elgtis ramiai. Dukra atėjo su drauge, A. M. pradėjo burnotis, keiktis vaikams girdint. Dukra pravirko ir paprašė išvežti iš namų, nes nebenorėjo čia likti. Norėdamas, kad A. M. toliau netęstų psichologinio smurto prieš vaikus, kad atsikvošėtų, jis paėmė pagalvę ir sudavė sugyventinei, neturėdamas tikslo sukelti jai skausmo. Į kurią vietą sudavė nepamena, galėjo pataikyti į veidą. Sudavė daugiau nei vieną kartą, galėjo būti 3 kartai. Konfliktas vyko vonioje, antrame namo aukšte. Vaikų ten nebuvo, jie buvo pirmame aukšte ir įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais.

Remiantis surinktų įrodymų visuma darytina išvada, kad G. K. sudavė savo sugyventinei A. M. tris kartus su pagalve į galvą ir taip sukėlė jai nežymų fizinį skausmą, todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl 2017-07-02, 20.45 val. veikos

Dėl 2017 m. vasario mėn. ir 2017-07-02 22.30 val. veikų

Šie kaltinimai G. K. buvo grindžiami nukentėjusiosios parodymais, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo kaltė dėl šių kaltinimo epizodų nebuvo įrodyta.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymai nebuvo nustatyti, į medikus dėl 2017 m. vasario mėnesio įvykio ji nesikreipė. Kad A. M. įvykių metu (2017 m. vasario mėn. ir 2017-07-02 22.30 val.) nukentėjo ir fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas, nustatyta tik iš jos pačios parodymų. Byloje nėra jokių objektyvių ir nešališkų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją pavartotą smurtą, jokių smurto požymių ant nukentėjusiosios kūno, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, nenustatyta. 2017-07-03 asmens apžiūros protokole (t. 1, b. l. 31-32) ir 2017-08-03 specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 56-57) jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios galvos nebuvo nustatyta. Tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra priešiški santykiai, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo būtent 2017 m. vasario mėn. ir 2017-07-02 22.30 val., jos nurodomomis aplinkybėmis. Šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis vien nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017-07-02 nukentėjusioji tris kartus skambino į bendrąjį pagalbos centrą, apie tai, kad prieš ją buvo pavartotas smurtas, pranešė tik vieną kartą. Kitu skambučiu pranešė apie tai, kad G. K. prekiauja cigaretėmis ir degtine, o trečiu skambučiu norėjo atšaukti policijos pareigūnų iškvietimą dėl smurto.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).

Nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai tik patikint nukentėjusiąja ar kaltinamuoju, kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2017 m. vasario mėn. epizodo ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2017-07-02 22.30 val. epizodo išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos 2017 m. balandžio mėnesį motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. balandžio mėn. G. K. sudavė savo sugyventinei A. M. tris kartus su pagalve į galvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad G. K. smūgiai nebuvo stiprūs, suduoti minkštu daiktu (pagalve), nesukėlė jokių liekamųjų reiškinių A. M. – nuo jų neatsirado kraujosruvos, sveikata nebuvo sutrikdyta, ji į medikus nesikreipė, žala jos sveikatai nepadaryta. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nors kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai tris kartus su pagalve į galvą, tačiau teigti, kad G. K. kėsinosi į A. M. sveikatą, kėsinimasis buvęs pavojingas ir jai reikėjo nuo jo gintis, nėra jokio pagrindo. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad būtent ji buvusi konflikto iniciatore – ji būdama neblaivi priekaištavo sugyventiniui, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo provokuodama G. K. pyktį. Akivaizdu, jog G. K. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, ir tai buvo jo reakcija į susiklosčiusią situaciją dėl jo sugyventinės netinkamo elgesio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, jog, siekdamas paauklėti nukentėjusiąją, kaltinamasis tam pasirinko netinkamą ir nusikalstamą būdą – fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, suprasdamas, jog tokiu būdu nukentėjusioji patirs fizinį skausmą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nors G. K. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jo veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui. Ši veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam G. K.. Teismui padarius išvadą, kad padaryta veika nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės šiame epizode atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nedirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – viešuosius darbus (LR BK 46 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui (BK 61 str.).

Vadovaujantis LR BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką, įskaitytinas G. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 3 d. 17.40 val. (1 tomas, b. l. 38), iki 2017 m. liepos 5 d. 14.51 val. (1 tomas, b. l. 157) (dvi dienos).

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-07-05 nutartimi G. K. nuo 2017-07-05 buvo taikytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M., nesiartinti prie jos arčiau100 metrų, nebendrauti bei neieškoti jokių ryšių su ja. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios c ir nesiartinti prie jos (1 tomas, b. l. 144-146) – panaikintina.

G. K. smurtą vartojo prieš sugyventinę, tačiau su ja negyvena nuo 2017 m. leipos mėnesio, gyvena vienas, todėl netikslinga skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš kaltinamojo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 82). Ieškinyje A. M. nurodė, kad dėl G. K. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl neturtinę žalą įvertina 800 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų 2017-07-02 20.45val. nukentėjusiajai A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, pasireiškęs nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis rankose, kaklo paraudimu (t. 1, b. l. 56-57). Nukentėjusioji neturtinės žalos dydį grindė patirtu fiziniu skausmu bei patirtais dvasiniais išgyvenimais. Paaiškino, jog dėl sugyventinio veiksmų patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir dvasinį sukrėtimą. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jų pavojingumą, pačios nukentėjusiosios A. M. elgesį, kilusias pasekmes jos sveikatai, kaltinamojo G. K. finansinę padėtį (nedirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiosios A. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, tokia priteistina suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. vasario mėn. epizodo), išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. K. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-07-02, 22.30 val. epizodo), išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. K., vadovaujantis LR BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. balandžio mėn. epizodo), ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

G. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-07-02, 20.45val. epizodo), ir nuteisti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 3 d. 17.40 val. iki 2017 m. liepos 5 d. 14.51 val. (dvi dienas), ir G. K. laikyti atlikusiu 12 val. viešųjų darbų bausmės dalį.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.